Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę – 6 MGL baudą;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – 30 parų arešto ir 6 MGL baudą;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, su 6 MGL bauda, trejus metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. U. 2022 m. gegužės 13 d. apie 00.06 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – M. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „M. B. A 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilių etilo alkoholio koncentracija).

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamojo K. U. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis K. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir turi pajamų. 2022 m. gegužės 13 d. apie 17 val. jis nuėjo pėsčiomis pas savo kaimyną M. B., gyvenantį tame pačiame kaime kaip ir jis. M. B. gyvena maždaug 500 metrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Automobilio jis neturi, nors vairuoti automobilį moka, turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau maždaug prieš penkerius metus buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pas M. B. nusinešė alkoholio, vėliau dar nusipirko alkoholio, išgėrė daug alaus. Jiems vartojant alkoholį, paprašė M. B. paskolinti savo automobilį, nes jam reikėjo nuvežti dukrai pinigus į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių sakė M. B., kad suras blaivų vairuotoją, įpils degalų ir važiuos į Lentvarį. Jau nepamena, ar M. B. jam leido paimti automobilį. Kai išgėrė dar daugiau alkoholio, jis pats pasiėmė automobilio raktelius ir važiavo automobiliu pats. Senuose Trakuose jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus. Pamena, kad važiavo kartu su M. B., bet M. B. taip pat buvo labai neblaivus. Taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus, būdamas blaivus tikrai taip niekada nesielgtų. Jis policijos pareigūnams prisistatė, pasakė savo vardą pavardę, policijos pareigūnai patikrino jo duomenis duomenų bazėje, davė jam pūsti į alkotesterį, jis pūtė du kartus. Pamena, kad jam buvo nustatytas didesnis nei dviejų promilių neblaivumas. Negali paaiškinti, kodėl būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

4.2. Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklauso automobilis „M. B. A190“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko 2022 m. balandžio 27 d.. Automobilį pirko sau, norėjo automobilį išrinkti ir priduoti metalo laužui. VĮ „Regitra“ automobilio savo vardu neperregistravo. 2022 m. gegužės 13 d. vartojo alkoholį savo namuose. Į svečius buvo atvažiavęs draugas ir kaimynas K. U.. Negali pasakyti, kaip atsidūrė automobilyje, tikrai nedavė automobilio vairuoti K. U., buvo labai neblaivus. Pamena, kad automobilyje miegojo. Automobilio rakteliai buvo automobilyje. Pamena tik įjungtus policijos automobilio žibintus. Kur važiavo su K. U., pasakyti negali, nes buvo labai neblaivus ir užmigo automobilyje. K. U. vairavo jam priklausantį automobilį „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jo leidimo. Negali pasakyti, kur K. U. važiavo.

4.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. gegužės 13 d. 00.06 val. Vilniaus apsk. VPK Trakų r. PK patrulių ekipažas V6044 pranešė, kad sustabdė automobilį „M. B.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,33 promilių neblaivumas.

4.4. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, K. U. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra K. U. asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). K. U. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš trisdešimt minučių, alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0070, pirmuoju tikrinimu 00.06 val. jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 00.28 val. jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. K. U. sutiko su tikrinimo rezultatais, akte pasirašė.

4.5. Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių duomenimis, K. U. dėl nustatyto 2,33 promilių neblaivumo neleidžiama vairuoti transporto priemonių iki jis bus blaivus. K. U. sprendime pasirašė.

4.6. 2022 m. balandžio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, automobilio „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – M. B..

4.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2000 m. gamybos automobilio „M. B. A190“ kaina su PVM – 970 Eur.

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama K. U. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,33, promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 Eur.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamasis tris kartus teistas (iš jų vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus), per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus (2021 m. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, be kita ko, ir į šiame baudžiamajame įsakyme aptartus jo ankstesnius teistumus bei baustumus administracine tvarka, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

19. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso M. B. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.

21. Minėta, kad automobilis „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 970 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

K. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. U. paskirti bausmę – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

K. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. U. 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš K. U. išieškoti, automobilio „M. B. A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų), valstybės naudai.

K. U. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.