Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir E. B. ieškinį atsakovams O. J. ir P. J., trečiajam asmeniui Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarei Vitai Jurkauskienei dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai J. B. ir E. B. ieškiniu prašo panaikinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2015 m. gegužės 20 d., tarp pardavėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pirkėjos O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 0,0624 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Aido g. 11, (duomenys neskelbtini), pardavimo už 800 Eur ir patvirtintą Tauragės rajono 3-ame notarų biure. Taikyti pilną restituciją ir ieškovams asmeninės nuosavybės teise grąžinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,0624 ha, o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovams sumokėtus 800 Eur. Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas: 20,50 Eur ir 150 Eur už žemės sklypo įvertinimą rinkos kaina. Ieškinyje nurodoma, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo patvirtinta notaro. Žemės sklypas buvo parduotas už 800 Eur. Tik po sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog dėl ieškovo suklydimo ir sveikatos problemų sklypas buvo parduotas už labai mažą kainą, nes atlikus turto vertinimą buv nustatyta žymiai didesnė sklypo rinkos vertė, kuri sudaro 2000 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis žemės vertės nežinojo, skelbime nurodė kainą, kuri jam šovė į galvą, be to, dar ir pinigai buvo pasikeitę, todėl nežinojo jų vertės. Taip pat pirkėjas darė jam spaudimą, kad jis greičiau parduotų žemę, be to, jis derino kainą su vyru, o pasirodo, kad pirkėjas buvo moteris. Nieko jis neskaitęs pas notarą pasirašė žemės pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat jis yra ligonis ir dėl senyvo amžiaus bei ligos negalėjo išsiaiškinti tikrų žemės pardvimo aplinkybių. Laiko, kad žemę jis pardavė aiškiai už mažą kainą.

Ieškovė E. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai teismo šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant( CPK 246 str. 1d.).

Atsakovai O. J. ir P. J. prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atsakovai yra sutuoktiniai, žemės sklypas buvo įgytas 2015-05-26 pirkimo – pardavimo sutarties notarinio reg. 2288 pagrindu. Nurodo, jog su ieškovu dėl žemės pirkimo tarėsi, jų sūnus R. J..Vėliau nusprendus pirkti sklypą ir susisiekus su ieškovu, jie visi kartu nuvyko Tauragės rajono 3-jį notaro biurą. Ieškovas patvirtino, jog nori parduoti žemę, jie susitarė, jog kai bus paruošti pirkimo-pardavimo dokumentai, tai atvyks pas notarę dar kartą. Ieškovas notarei pateikė trūkstamus dokumentus ir jie kartu pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas pinigus gavo, sudaryta sutartis buvo perskaityta notaro, kainą ieškovas pats buvo nurodęs skelbime, dėl kainos sutarties sudarymo metu pretenzijų nereiškė. Jie buvo pavedę savo sūnui surasti žemės sklypą, kuris jį ir surado pagal tinkamą jiems kainą.

Tretysis asmuo Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarė Vita Jurkauskienė paaaiškino, kad ieškovą J. B. pažįsta, nes jis pas ją jau apie 3 metus šią žemę pardavinėjo, ruošė dokumentus. Ji žemės pirkimo pardavimo sutartį įformino nustatyta tvarka, ją perskaitė pirkėjui ir pardavėjui dalyvaujant. Kadangi žemė buvo įgyta kartu su ieškovo žmona, tai ji pareikalavo, kad jis turėtų ir žmonos įgaliojimą parduoti žemę. Kiek ji prisimena , tai jis ne kartą atėjęs konsultančių klausė už kiek tą žemę gali parduoti. Jos ieškovas neklausė už kiek jis tą žemę gali parduoti, be to, ji ir ji negali jam dėl to patarinėti. Jokio ginčo dėl kainos nebuvo.

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir sklypo pirkimo pardavimo sutarties, ieškovas J. B., pasirašydamas žemės pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat veikė ir pagal buvusios savo žmonos E. B. įgaliojimą ją atstovaudamas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai 2003-10-20 Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nutraukę santuoką, tačiau turto nepasidalino, todėl ginčo žemė liko jų abiejų bendroji nuosavybė. Dėl to pagrįstai byloje E. B., pagal jos pačios 2016-09-06 pareiškimą , buvo patraukta bendraieškove, nors byloje prieš tai ji buvo tretysis asmuo. Taip pat byloje pagrįstai atsakovu patrauktas ir byloje buvęs tretysis asmuo P. J., nes jis yra atsakovės sutuoktinis ir nupirktą žemę su atsakove valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl ieškovo suklydimo parduodant žemės ūkio paskirties sklypą pardavimo nustatant per mažą kainą dėl ko ir prašoma panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restiruciją. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimų, ieškovas J. B., atstovaudamas ieškovę E. B., ir atsakovė O. J. 2015-05-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį( toliaus - sutartis) pagal kurią ieškovai pardavė, o atsakovė už 800 Eur nusipirko 0,0624 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės, notarinio registro Nr. 2288. Nagrinėjamu atveju ieškovai J. B. ir E. B. prašo teismo pripažinti negaliojančia 2015-05-20 sutartį tarp ieškovo J. B. ir atsakovės O. J., kurios pagrindu atsakovė iš ieškovų įsigijo 0,0624 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją ir grąžinti minėtus žemės sklypus ieškovui, o atsakovei O. J. priteisti iš ieškovo J. B. 800 Eur. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės susijusios su ginčo dalyku egzistuoja ar neegzistuoja. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2, 1.5 straipsniai, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Sandorių galiojimo sąlygas, kurios tiesiogiai susijusios su sandorių negaliojimo institutu, nustato įstatymas (CK 1.63-1.77 straipsniai). Sutartims papildomas galiojimo sąlygas nustato sutarčių teisė (CK 6.154-6.228 straipsniai). Sandorius, taip pat ir sutartis, galima pripažinti negaliojančiais tik remiantis įstatymuose numatytais pagrindais (bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.78-1.96 straipsniuose) taip pat CK ir kituose įstatymuose numatytais kitais atskirų sandorių ar sutarčių rūšių negaliojimo pagrindais. CK 6.224 straipsnis numato, jog sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003). CK 1.90 ir 1.91 straipsniais reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį.

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnis. Pagal CK 1.90 straipsnį, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kitaip tariant, atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

Ieškovai įrodinėja, kad 2015-05-20 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl suklydimo. Nurodė, jog žemės sklypą pardavė dėl pinigų trūkumo ir sveikatos pablogėjimo. Apie žemės sklypo pardavimą ieškovas buvo paskelbęs spaudoje 2015-05-05, tikrosios žemės sklypo kainos nežinojo, Lietuvoje buvo įvesta nauja valiuta - euras, nesugėbėjo įvertinti žemės sklypo vertės ir nurodė 800 Eur kainą. Taip pat nurodė, jog pirkėjas darė jam spaudimą, sakė, jog gali mokėti tik 800 Eur. Su nieko nesitarė dėl žemės kainos. Kartu su pirkėju atvyko į notaro biurą pateikė dokumentus. Vėliau atvyko pas notarę pasirašyti paruoštų pirkimo-pardavimo dokumentų, jam davė pasirašyti ir jis pasirašė, vėliau pastebėjo, jog sutartyje nurodyta ne tas pirkėjas, kreipėsi pas notarę. Notarė nurodė, jog kviestųsi atsakovus, tačiau šie niekaip nereagavo. Vėliau suprato, jog ir kaina per maža už parduotą žemės sklypą. Atliko žemės sklypo įvertinimą pasitelkus turto vertintoją ir nustatė, jog rinkos vertė parduoto žemės sklypo yra ne 800 Eur, o 2000 Eur.

Tačiau, tiek iš ieškovo paaiškinimų, tiek iš atsakovų, tiek iš trečiojo asmens Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės parodymų matyti, jog ieškovo teiginiai dėl sutarties sudarymo pas notarę yra prieštaringi, nenuoseklūs, be kita ko notarė Vita Jurkauskienė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovą pažįsta, jau kuris laikas, nes šis norėjo parduoti minėtą žemės sklypą apie tris metus iki sandorio sudarymo, tačiau vis nepateikdavo buvusios sutuoktinės E. B. įgaliojimo parduoti santuokinį turtą. Ieškovui pateikus minėtą dokumentą, jo buvo paprašyta papildomai pateikti pažymą, jog ar nėra skolų ir ar apmokėti mokesčiai už parduodamą žemės sklypą, ir tik po dokumentų pateikimo buvo patviritinta sutartis. Tai, kad ieškovas teigia, jog jis nesuprato nuo 2015 m. sausio 1d. įvestos euro vertės, nesant kitų byloje įrodymų apie tai, negalima laikyti, kad jis nesuprato pinigų vertės. Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos ir notarės parodymų , ieškovas jau seniai pardavinėjo žemės sklypą, o spaudoje pateiktame skelbime taip pat nurodė tvirtą pinigų sumą t.y. 800 eurų. Be to, ieškovas kaip argumentą nurodo, jog sklypo rinkos vertė yra esminis sutarties sudarymo pažeidimas, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo, trečiojo asmens atsovės parodymų, ieškovas per tokį laiko tarpą turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl sklypo kainos, o ne nustatyti bet kokią kainą, kuri, kaip jis teigia, jam šovė įgalvą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats spaudoje nurodė sklypo kainą, negalima laikyti, kad atsakovai ar liudytojas R. J. jam darė spaudimą dėl sklypo pardavimo ir kainos nustatymo. Nors ieškovas nurodo, jog jo suklydimui įtakos turėjo ir jo sveikata, tačiau iš teismui pateikto medicinio pažymėjimo matyti, jog ieškovas pirmą kartą Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros ir psichikos sveikatos centre apsilankė 2015-06-05, tai yra jau po ginčytinos sutarties sudarymo, jam buvo įvertinta psichinė būsena, nustatyti lengvi kognityvinės funkcijos sutrikimai ir organinis asmenybės sutrikimas. Tačiau ieškovas nepateikė, jokių kitų papildomų įrodymų ar medicininių dokumentų apie jo ligos progresavimą iki žemės pirkimo pardavimo, ar po jos. Minėtame pažymėjime taip pat nurodyta, jog ieškovui 2016-06-16 buvo atliktas psichologinis ištryrimas, kurio metu nustatyta, jog ieškovo mąstymas konkretus, situacinis, sprendimo priėmimą sąlygoja motyvacija (situacinė) psichotrpinių vaistų nevartoja. Teismas laiko, jog ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių patvirtinačių įrodymų, jog minėti sveikatos sutrikimai, turėjo ar galėjo turėti reikšmės sandorio sudarymui, todėl laikytina, kad nėra įrodyta, jog jo sveikatos stovis turėjo reikšmės jo suklydimui sudarant sandorį bei kaip nors kitaip paveikė jo suvokimą parduoti žemės sklypą ir nustatant kainą. Pažymėtina ir tai, jog nors ieškovas ir nurodo, jog dėl žemės sklypo pardavimo tarėsi su liudytoju R. J., o ne su atsakove O. J., tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens atstovės Vitos Jurkauskienės, liudytojo R. J. ir atsakovės O. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, pasirašymo dieną jie visi buvo pas notarę biure, jos kabinete, buvo perskaityta sutartis, po sutarties pasirašymo ieškovui sumokėti pinigai, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad dėl to, jog sutartį pasirašė atsakovė, o ne asmuo, su kuriuo jis derėjosi, notarei atlikus visas reikiamas procedūras sutarčiai įforminti, ieškovo pasirašyta sutartis nėra galiojanti, ar kaip nors ieškovas dėl šios sutarties pasirašymo buvo apgautas.

Kaip matyti iš UAB“ Lituka“ ir Ko atlikto ginčytino žemės sklypo turto vertės nustatymo bylos, šio žemės sklypo vertė nustatyta lyginamuoju metodu ( 2015-12-11 vertinimo dieną) sudaro 2000 Eur. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypo pirkimo kainą prieš pardavimą nustatė pats ieškovas. Nors jis yra ir senyvo amžiaus, tačiau aplinkybių, ar tai turėjo įtakos šio sandorio sudarymui, bei įrodymų, kad kas nors paveikė jo valią nustatant minėtą žemės sklypo kainą, ar šios kainos nustatymą įtakojo silpna ieškovo sveikata, dėl ko jis negalėjo tinkamai įvertinti situacijos, byloje nėra. Vertinant bylos nustatytas aplinkybes, laikytina, kad jis jau seniai norėjo parduoti šį žemės sklypą, todėl esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui jis pats privalėjo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, jis turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Kaip matyti ieškovas tik po kiek laiko pardavęs žemės sklypą pamanė, kad jis ją pardavė, jo manymu, per pigiai. Jo nenuoseklūs paaiškininimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių pas notarą, o taip pat netinkamos šalies dalyvavimas sudarant sandorį, duoda pagrindą teismui manyti, kad jis siekia šiomis priemonėmis pateisinti savo poelgio neapdairumą, neatidumą ir panaikinti jo atžvilgiu nenaudingą sandorį, pritaikant sandorio negaliojimo institutą.

Pažymima, jog vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008). Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo J. B. nurodytos aplinkybės, jog jis pasirašė sutartį iš esmės suklydęs neįrodytos, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta visiškai pagrįstai, laikantis teisės aktų nuostatų ir šalių valios. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015-05-26 Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro sudarytą pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. 2288 pagrindu ir taikyti restituciją bei grąžinti žemės sklypą ieškovams, o atsakovams O. J. ir P. J. priteisti iš ieškovo J. B. 800 Eur, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. (CPK 177-178 str.)

2016-01-21 Tauragės rajono apylinkės nutartimi ieškovo prašymu 0,0624 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą perleidimo draudimo. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnyje 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje pateikti dokumentai, jog atsakovai O. J. ir P. J. patyrė 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma nors ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog byla nėra didelės apimties, atsakovams buvo surašytas tik atsiliepimas į ieškinį, advokatas teismo posėdžiuose jų neatstovavo, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų išlaidų, abu ieškovai yra senyvo amžiaus, ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi tinkmai, nevilkino bylos nagrinėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovų naudai mažintinos ir priteistina po 75 Eur iš ieškovų J. B. ir E. B. (CPK 93 str. 4 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 17,39 Eur. Kadangi dėl aukčiau minėtų aplinkybių ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams yra atleidžiami iš dalies, todėl dėl tų pačių aplinkybių, bei įvertinant tai, kad pašto išlaidos nėra jau tokios didelės, todėl nurodytos 17,39 Eur pašto išlaidos bei žyminis mokestis valstybei iš neatleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo šalies ieškovės E. B. valstybės naudai iš ieškovų nepriteistini (CPK 96 str. 5d.). Valstybės garantuoijamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovas pradžioje buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 50 procentų, o vėliau 100 procentų ( b.l. 79,80).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams O. J. ir P. J..

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016 m. sausio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą perleidimo draudimo, atsakovams O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam bendrąja jungtine nuosavybe, 0,0624 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Taurages rajono apylinkės teismą.