- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1-74-743/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00330-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Kaltinamasis
- R. S., M. B.
- Advokatai
- Vidutė Tiškuvienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V., jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, kaltinamiesiems R. S., M. B., jų gynėjams advokatams Kazimierui Juknai, Mečislovui Norvaišui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)mstl., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)mstl., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis Kauno m. (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. ir M. B. 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val., viešoje vietoje, Lazdijų r. Šeštokų mstl. Dzūkų g. 18 esančioje kavinėje ,,Eldija“, M. B. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad pašalinių žmonių akivaizdoje M. B. sugriebė už kaklo pasmakrės srities nukentėjusįjį A. V., jį prispaudė prie sienos ir smaugė, o R. S. sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam A. V., ir taip jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl veido kairės pusės sumušimo, kaklo kairės pusės sumušimo, juostinio odos nubrozdinimo pasmakrės kairėje pusėje bei gerklų srities jungčių patempimo.
R. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis su M. B., A. A. buvo Lazdijų r. Šeštokų mstl. esančioje kavinėje ,,Eldija“, kur šventė gimtadienį. Apie 22 val. A. A. ėjo parūkyti, paskui jį išeidinėjo ir jis su M. B.. A. A. jau buvo išėjęs pro duris iš kavinės salės, kai jis koridoriuje išgirdo šurmulį, A. A. balsą, kad jį muša, todėl abu su M. B. išbėgo į kavinės koridorių. Kairėje pusėje pamatė nepažįstamą jaunuolį, kaip vėliau sužinojo tai buvo A. V., ir A. A., kurie buvo vienas priešais kitą susikibę rankomis ir stumdėsi. Dešinėje pusėje, tambūre, pamatė tris jaunuolius, tarp kurių pažino A. M.. Jis, ketindamas užbėgti už akių galinčioms prasidėti muštynėms, į lauką išstūmė tuos tris jaunuolius, o M. B. puolė prie A. A. ir A. V., kuriuos rankomis išskyrė. Išstūmęs tris jaunuolius į lauką, grįžo atgal ir pro kavinės stiklines duris pamatė, kad M. B. su A. V. jau kavinės salėje, todėl į kavinės salę įėjo ir jis. A. V. šaukė, kad jį muša, o jie su M. B. sakė, kad nemuša ir laikė A. V. už rankų. A. V. norėjo eiti link baro, tačiau jie jį laikė, užstodami kelią jam ir jį stumdami neleido eiti, tai darė tam, kad nekiltų muštynės. Tuo metu A. V. slystelėjo ir vos nepargriuvo, o jis su M. B. jį bandė pakelti. Netrukus A. V. ištrūko ir nubėgo už baro, o jis su M. B. grįžo prie savo staliuko. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį, A. A. bei M. B. su tarnybiniu automobiliu nusivežė į policijos komisariatą. 2010 m. lapkričio 2 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sudavęs smūgius A. V. ir nurodė, kad M. B. A. V. laikė už gerklės, kad šis nešauktų tik todėl, kad tyrėjas pasakė, kad susitaikymas galimas tik esant prisipažinimui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 3, b. l. 36-39).
Iš R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. A. su A. V., o ir vėliau atėjęs M. B. stovėjo iš karto už kavinės salės durų (kavinės koridoriuje) (t. 2, b. l. 39-46).
M. B. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su R. S., A. A. bei draugėmis buvo Lazdijų r. Šeštokų mstl. esančioje kavinėje ,,Eldija“. Apie 22 val. A. A. ėjo parūkyti, o paskui jį išeidinėjo ir jis su R. S.. A. A. jau buvo išėjęs iš kavinės salės į koridorių, kai jis išgirdo kažkokį triukšmą. Jis su R. S. atsidarė duris ir įėjo į kavinės koridorių. Pradarius duris pamatė, kad A. V. ir A. A. stovi vienas priešais kitą, pamatė kaip A. V. sudavė smūgį A. A. į veidą, tuomet jis įšoko tarp A. V. ir A. A., kad juos išskirtų. A. V. pro duris įbėgo į kavinės salę. Jis paskui nukentėjusįjį įbėgo į kavinės salę, sugriebė jį už rankos ir paklausė, kas atsitiko. Tuomet A. V. pradėjo šaukti, kad yra mušamas. Netrukus pribėgo ir R. S., o A. V. kažkaip krito, tačiau jis jį sulaikė už rankos, su R. S. stengėsi pakelti. Ištrūkęs A. V. nubėgo už baro. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jį, A. A. ir R. S. įsisodino į tarnybinį automobilį vykti į policijos komisariatą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 3, b. l. 39,40).
Nukentėjęs A. V. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val. atėjo į Šeštokų mstl. esančią kavinę ir prie baro nusipirko traškučių. Nusipirkęs traškučių išeidinėjo iš kavinės salės. Prie durų prie jo priėjo M. B. ir R. S. ir sugriebė už rankų vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės ir išsitempė iš kavinės salės į koridorių ir prispaudė prie koridoriaus sienos. Tuomet M. B. paėmęs rankomis už kaklo laikė ir liepė nesirodyti Šeštokų mstl., o R. S. sudavė vieną smūgį į kairę žandikaulio pusę, po to sudavė dar vieną smūgį. Jis ištrūko ir įbėgo į kavinės salę, šaukdamas, kad yra mušamas, jie ir toliau jį laikė už rankų, kavinėje jis suklupo, netrukus ištrūko iš jų ir nubėgo už baro, į kavinės virtuvę. Būdamas virtuvėje jis paskambino mamai ir policijos pareigūnams. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 196,25 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 184 Lt išlaidos kurui ikiteisminio tyrimo metu, vykstant pas gydytojus, teismo medicinos ekspertą, ikiteisminio tyrimo veiksmams bei 12,25 Lt išlaidos vaistams. Taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, nes jautė fizinį skausmą, pažeminimą, nes įvykio metu jis buvo mokyklos prezidentas, ikiteisminio tyrimo metu jautė įtampą ir stresą dėl bylos baigties, jaudinosi dėl baigiamųjų egzaminų, praleistų pamokų (t. 3, b. l. 40-41).
Iš jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad smūgiai jam suduoti kavinės koridoriaus kairiajame kampe (išėjus iš kavinės salės), nuo šių durų – 4 metrų atstumu; 0,5 m atstumu nuo koridoriaus gale esančių durų stovėjo M. B., kuris jį smaugė (t. 1, b. l. 73-79).
Savo parodymus patvirtino ir akistatų su kaltinamaisiais metu (t. 2, b. l. 49,50; 72,73).
Liudytoja D. K. ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad matė prie išėjimo iš kavinės salės sumaištį, matė besibūriuojančius žmonės, girdėjo kaip A. V. šaukė, kad yra mušamas, ėjo link jų pažiūrėti kas vyksta, tačiau netrukus A. V. prabėgo pro ją ir nubėgo į virtuvę. Po to, kai išgirdo A. V. šauksmą ir pasižiūrėjo į jį, nematė jokių suduotų smūgių, viskas truko apie minutę. Kaip ji priėjo prie A. V., kraujo ant jo bei sumušimo žymių nematė (t. 3, b. l. 41,42).
Liudytoja B. J. ((duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad jai dirbant virtuvėje atėjo vaikinukas, kuris paprašė jį išleisti pro kitas duris, nes jį nori sumušti. Ji jį palydėjo iki kitų durų, tačiau jis į lauką nėjo, nes laukė policijos ir mamos. Kadangi vieno virtuvės patalpose negalėjo palikti, turėjo būti su juo, o tai trukdė jos darbą. Ji matė, kad jaunuolis neblaivus kad buvo susijaudinęs, jokių sumušimo žymių ir kraujo nematė (t. 3, b. l. 42,43).
Liudytoja S. L. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo kavinėje su draugėmis V. K., D. P., V. B., J. A. sėdėjo prie centrinio, didžiausio staliuko. Kavinėje matė A. V., kuris kažką nusipirkęs prie baro ėjo link kavinės durų. Ji sėdėjo nugara į duris, tačiau išgirdusi A. V. šauksmą, kad jį muša atsisuko, pamatė šalia A. V. du jaunuolius, kurie jį laikė už rankų, A. V. suklupo, netrukus pamatė ateinančią barmenę. Viskas netrukus baigėsi, nes A. V. nubėgo link baro (t. 3, b. l. 43,44).
Liudytoja J. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., vakare, buvo su draugėmis Šeštokų mstl. kavinėje, ji sėdėjo veidu į duris, matė tą vakarą į kavinę atėjusį A. V.. Sėdėdama prie stalo, pro stiklines kavinės duris, vedančias į koridorių, matė, kad koridoriuje vyksta kažkoks susistumdymas. Netrukus į kavinės salę įbėgo A. V., paskui jį į salę įėjo abu kaltinamieji. A. V. šaukėsi pagalbos, kažkaip lyg pargriuvo, netrukus atėjo barmenė ir visi išsiskirstė (t. 3, b. l. 46).
Liudytoja V. B. patvirtino, kad buvo kavinėje su draugėmis, kai pamatė į vidų įeinantį A. V., su juo buvo kažkokie vyrai, kavinėje kilo sąmyšis, A. V. šaukė, kad yra mušamas, kad būtų jam suduoti smūgiai, ar kas nors būtų pargriuvęs nematė. Netrukus A. V. nubėgo link baro ir viskas baigėsi. Patvirtino, kad jos parodymų niekas neįtakojo (t. 3, b. l. 47,48).
Liudytoja D. P. patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji su draugėmis buvo Šeštokų mstl. bare, matė kad kavinėje buvo A. V., kuris prie baro nusipirko traškučių ir išeidinėjo iš kavinės. Ji matė, kaip paskui išeinantį A. V. nuėjo ir R. S. ir M. B.. Ji išgirdo kažkokius riksmus, po kurių į salę įėjo A. V. su R. S. ir M. B.. A. V. kažkas laikė už rankovės, jis lyg tai pargriuvo, ar buvo laikomas palenktas už sprando prie žemės, tiksliai neprisimena (t. 3, b. l. 115,116).
Liudytoja J. A. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje su draugėmis buvo Šeštokų mstl. kavinėje, kur matė A. V. ir abu kaltinamuosius. Sėdėdama prie staliuko, pro langą pamatė, kad lauke kažkas stumdo jos klasioką E. J., todėl iš salės ėjo į lauką pasižiūrėti. Išėjusi iš kavinės salės į koridorių pamatė prie sienos prispaustą A. V., matė, kad jam buvo suduoti 2 ar 3 smūgiai. Išeidinėdama į lauką sutiko į kavinę įeinantį A. A. ir dar jo paklausė, kodėl muša A. V. (t. 3, b. l. 46,47).
Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš jų matyti, kad jai prie staliuko sėdint kavinės salėje, matėsi kavinės baro kampas, ji sėdėjo nugara į kavinės salės duris. A. V. prispaustą matė koridoriaus gale (išėjus iš kavinės kairėje pusėje), šį įvykį stebėjo būdama prie kavinės durų, vedančių į kavinės salę (t. 3, b. l. 96-102, 142-146).
Liudytojas V. Š. parodė, kad jis konflikto metu su D. J. buvo prie kavinės durų lauke ir rūkė, kai pamatė, kad prie įėjimo į kavinės salę durų susitiko A. V. ir A. A., jie sustoję kažką kalbėjosi, matė kaip A. V. sudavė A. A. ranka į veidą ir suklupo, A. A. išbėgo į lauką. Po smūgio pamatė koridoriuje pribėgusius M. B. ir R. S.. R. S. gal 2 ar 3 koridoriuje buvusius vaikus išstūmė į lauką, o M. B. išskyrė A. V. ir A. A.. Tiksliau išstumtų jaunuolių buvimo vietos negali pasakyti, nurodo, kad vaikinai stovėjo giliau koridoriuje, už A. A. ir A. V., kokia buvo tiksli įvykių seka pasakyti negali (t. 3, b. l. 44).
Patikrinus jo parodymus patikrinimų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad jam būnant prie kavinės durų lauke, kavinės koridoriuje, už kavinės durų, vedančių į salę, matė stovinčius vienas priešais kitą A. V. ir A. A., kuriam smūgį sudavė A. V. (t. 3, b. l. 134-139).
Liudytojus A. M. patvirtino, kad tą vakarą buvo kavinėje, į kurią atėjo su E. J., ir stovėjo lauke prie kavinės durų. Kadangi kavinės durys stiklinės, pamatė viduje, koridoriuje, prie sienos prispaustą A. V.. Už gerklės rankomis A. V. prie sienos buvo prispaudęs ne R. S., o kitas su juo buvęs (parodė į salėje sėdintį M. B.). Tuomet jis su E. J. bėgo ginti A. V.. Matė, kaip R. S. sudavė vieną smūgį A. V., tačiau juos iš baro koridoriaus kažkas išstūmė į lauką. Kai buvo mušamas A. V., jis A. A. nematė, jį kavinėje matė vėliau, po šio konflikto.
Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 117,118) nurodė, kad į barą atėjo su A. V., tačiau buvo pamiršęs tai pasakyti.
Tikrinant liudytojo A. A. nurodytas aplinkybes apie galimai įtakotus jo parodymus, papildomai apklaustas (t. 3, b. l. 49) parodė, kad duodamas parodymus neteisingai nurodė tą aplinkybę, kad į barą atėjo su A. V., kodėl taip pasakė, negali paaiškinti, visi kiti parodymai yra teisingi.
Liudytojo parodymai patikrinti ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš jų matyti, kad A. M. buvo prie kavinės lauko durų, kai tiesiai prieš save, koridoriaus gale pamatė prie sienos prispaustą A. V. ir momentą, kai jam buvo suduoti smūgiai (t. 3, b. l. 103-108, 147-152).
Parodymus liudytojas patvirtino ir akistatos su R. S. ir M. B. metu (t. 2, b. l. 47,48; 75,76).
Eksperimento protokolu, tikrinant liudytojų V. Š., A. M., J. A. parodymus nustatyta, kad realiai jie galėjo matyti aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiami liudytojais (t. 3, b. l. 153-158).
Liudytojas E. J. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d., vakare, buvo kavinėje ,,Eldija“, į kurią atėjo su A. M.. A. M. įėjo į kavinės vidų, o jis pasiliko lauke. Netrukus išgirdo kažkieno šauksmą, kad yra mušamas, todėl iš lauko pro kavinės tambūrą įbėgo į kavinės koridorių ir pamatė koridoriuje prie sienos prispaustą A. V., kurį laikė kaltinamieji. Netrukus jis buvo išstumtas į kiemą pro duris, kad būtų suduotas smūgis A. V. – nematė (t. 3, b. l. 44,45).
Liudytojas A. A. parodė, kad buvo kavinėje kartu su R. S. ir M. B., nes šventė gimtadienį. Besėdint jis panoro parūkyti, todėl atsistojo ir išeidinėjo iš kavinė į lauką. Kavinės koridoriuje sutiko A. V., su juo susikivirčijo ir šis jam sudavė vieną smūgį į veidą. Tuo metu pribėgo M. B. ir R. S., juos išskyrė ir jis išėjo į lauką, kur buvo su V. Š.. Kai grįžo į barą R. S. ir M. B. jau rado sėdinčius prie stalelio. A. V. nuo jo atitraukė priėjęs M. B. ir jis iš karto išbėgo į lauką. Ar tuo metu koridoriuje buvo R. S., neatsimena (t. 3, b. l. 49).
Liudytojas D. J. parodė, kad būnant jam prie Šeštokų mstl. esančios kavinės durų su V. Š., jis pamatė, kaip kavinės koridoriuje A. V. sudavė smūgį A. A.. Netrukus į koridorių atbėgo M. B., kuris išskyrė A. V. ir A. A., o R. S. išstūmė į lauką koridoriuje esančius žmones. Matė kaip A. V. nubėgo į kavinės salę, o paskui jį ir R. S. ir M. B., bandydami sulaikyti. Jis tuo metu taip pat įbėgo į barą, tačiau nenurodė, kad kavinės salėje A. V. buvo laikomas už rankų, tvirtino tik girdėjęs, kad A. V. kvietėsi pagalbos dėl mušimo (t. 3, b. l. 120).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykį liudytojas stebėjo būdamas 1,2 m atstumu nuo kavinės lauko durų (t. 1, b. l. 157-161).
Liudytojas P. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio pabaigoje buvo prie Šeštokų mstl. kavinės, rūkė lauke, kai išgirdo A. V. šauksmą, kad yra mušamas. Jis priėjęs prie durų pamatė koridoriaus kampe A. V., kurį laikė M. B., o R. S. sudavė A. V. vieną smūgį (t. 3, b. l. 120,121).
Tikrinant jo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad M. B. nuo galinės koridoriaus sienos (prie kurios prispaustas A. V.) stovėjo 0,5 m atstumu, o R. S. 0,7 m atstumu (t. 1, b. l. 108-114).
Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir akistatos su M. B. metu (t. 2, b. l. 78,79).
Liudytoja A. V. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. po 22 val. jai paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad Šeštokų mstl. kavinėje sumuštas sūnus A. V.. Ji nuvyko į kavinę, ten rado sūnų, kurio kaklas buvo perrėžtas, matėsi kraujas. Kalbant su sūnumi pro juos praėjo R. S. ir sūnus pasakė, kad jis jį mušė. Netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, sūnų mušę jaunuoliai buvo pristatyti į policijos komisariatą su pareigūnų automobiliu, o ji sūnų vežė į policijos komisariatą su savo automobiliu (t. 3, b. l. 116,117).
Liudytojai A. S. (t. 3, b. l. 118,119) ir M. S. (t. 3, b. l. 163,164) parodė, kad tarnybos metu gavo nurodymą nuvykti į Lazdijų r. Šeštokų mstl. esančią kavinę dėl ten įvykusių muštynių. Atvykus prie jų priėjo A. V. ir nurodė tris jį mušusius jaunuolius, kurie buvo paprašyti vykti į policijos komisariatą siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Visus tris jaunuolius įsodinus į automobilį A. V. pasakė, kad R. S. nemušė, todėl jį galime paleisti, o priėjusi A. V. pasakė, kad galime paleisti visus, jie patys išsiaiškins, tačiau jie visus tris nuvežė į policijos komisariatą, o A. V. liepė atvykti atskirai. Policijos komisariate A. V. laukė pakankamai ilgai – apie valandą.
Liudytojas R. S. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą pagal A. V. pareiškimą. Jis pateikė įtarimą ir R. S.. R. S. kažkurios apklausos metu buvo prisipažinęs padaręs nusikaltimą, minėjo, kad bandys taikytis, vėliau, nesusitaikius norėjo atsiimti tą apklausą, tačiau jis pasakė, kad galima jį tik papildomai apklausti. Nepaneigė aplinkybės, kad R. S. sakė, jog susitaikymui būtinas prisipažinimas (t. 3, b. l. 119).
Liudytojas G. B. paneigė, kad jo dukrai V. B. būtų buvęs daromas koks nors spaudimas dėl duodamų parodymų esmės (t. 3, b. l. 164).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 28 d. apžiūrėjus įvykio vietą Lazdijų r. Šeštokų mstl. Dzūkų g. 18 esančioje R. P. individualios įmonės kavinėje-bare jokių konflikto pėdsakų nerasta, iš fotonuotraukos ir plano-schemos matyti, kad lauke, ties kavinės salės langu yra stalas, kavinės salės ir baro patalpa neatskirtos siena (t. 1, b. l. 25-31).
Daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais ir suvestine nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato budėtojui A. V. dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto skambino 2010-08-27 22.21 val. (t. 1, b. l. 32-36).
Specialisto išvados patvirtina, kad A. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo pasmakrės kairėje pusėje bei veido kairės pusės ir kaklo kairės pusės sumušimo; sužalojimai padaryti mažiausiai vieno poveikio, kurio metu jis galėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimų galimybė nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių mažai tikėtina (t. 1, b. l. 43-45; 58-60).
Iš asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad A. V. greitosios medicinos pagalbos pristatytas iš Lazdijų r. Šeštokų mstl. esančio baro dėl žandikaulio sumušimo. Apžiūrėtas 2010-08-28 0.10 val., konstatuotas skausmingas kairys žandikaulis kampo srityje, smakro srityje nubrozdinta oda, skausmingas kaklas, girtumas – 0,22 promilės; naudotas alkotesteris su patikros sertifikatu (t. 1, b. l. 62; t. 3, b. l. 58).
Iš reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo, jų apžiūros ir garso įrašo išklotinės matyti, kad iš D. J. 2011-05-25 paimtas jo mobilaus ryšio telefonas NOKIA 3120C-1; jį apžiūrėjus telefono atminties kortelėje rastas 264KB garso įrašas; iš jo turinio spręstina, kad vienas iš pokalbyje dalyvavusių asmenų leidžia suprasti, kad apklausiamas pasakė ne viską teisingai (t. 3, b. l. 66-74).
Reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokolu iš I. P. paimtas kavinės-baro ,,Eldija“, esančio Lazdijų r. Šeštokų mstl. Dzūkų g. 18, pirmo aukšto planas. Iš jo matyti, kad iš kavinės salės (Nr. 2) patenkama į koridorių (Nr. 20), kurio plotis yra 1,33 m, ilgis – 5,94 m (kartu su tambūru Nr. 1); kavinės salėje langas į kavinės įėjimo pusę (t. 3, b. l. 109,110).
Tarnybinis pranešimas, įtarimai patvirtina, kad V. Š. ir D. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant juos padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje; nutarimas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas V. Š. ir D. J. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jų kaltę (t. 1, b. l. 181,184,189; t. 3, b. l. 182-184).
Nutarimas patvirtina, kad A. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius nusikalstamos veikos, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (A. V. atžvilgiu) (t. 2, b. l. 23,24).
Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2010-08-27 23.59 val. A. V. alkotesteriu patikrinus girtumą nustatyta – 0 promilės (t. 1, b. l. 5).
Pareiškimas, alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2010-08-28 A. A. kreipėsi dėl to, kad jam 2010-08-27 Šeštokų mstl. kavinės koridoriuje vieną smūgį sudavė A. V.; 2010-08-28 00.10 val. jam nustatyta 1,60 promilės girtumas (t. 1, b. l. 6).
Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2010-08-28 00.06 val. R. S. girtumas – 0 promilės (t. 2, b. l. 27).
Alkotesterio kvitas patvirtina, kad M. B. girtumas 2010-08-28 00.03 val. – 2,03 promilės (t. 2, b. l. 59).
Baudžiamojo proceso kodeksas jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.
Nukentėjęs A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jo atžvilgiu smurtą naudojo abu kaltinamieji: M. B. smaugė, o R. S. sudavė smūgius ranka. Šias aplinkybes patvirtino ir akistatose su kaltinamaisiais. Tos aplinkybės, kad A. V. nustatytas 0,22 promilės girtumas, ar tai, kad jis vykdamas į policijos komisariatą atvyko per ilgesnį laiką nei į policijos komisariatą buvo atvežti kaltinamieji, nėra pakankamas pagrindas netikėti jo duodamais parodymais, nes šios aplinkybės nesusijusios su pačiu įvykiu ir negalėjo įtakoti jo eigos. Ta aplinkybė, kad jis duodamus pirminius parodymus nurodė, kad R. S. jam sudavė ir aštriu daiktu, vėliau paaiškindamas, kad manė jog su žiedu, nes kraujas pasirodė po šio smūgio, taip pat nėra pakankamai reikšminga aplinkybė, kuri leistų atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip įrodymų šaltinį. Vertinant nukentėjusiojo parodymus pažymėtina, kad A. V. tuo metu buvo vos sulaukęs 18 metų, moksleivis, jo elgesys įvykio metu rodo, kad jis buvo labai susijaudinęs, todėl vertindamas kai kurias aplinkybes galėjo suklysti dėl įvykio detalių, o siekiant išvengti klaidų, įstatyme ir yra nustatytas reikalavimas vertinti įrodymus kitų įrodymų kontekste (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant nukentėjusiojo duotus parodymus, pažymėtina, kad jo nurodomus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes patvirtina specialisto išvados, konstatuojančios nubrozdinimą pasmakrėje, veido bei kaklo sumušimas, kurie objektyvizuoti chirurgo ir LOR gydytojo apžiūros metu. Tai, kad A. V. buvo smaugiamas M. B., o tuo metu jam smūgius sudavinėjo R. S. patvirtino liudytojai J. A., P. K., A. M., E. J., kurie nurodė aiškiai matę šias aplinkybes. Nors kaltinamieji kelia abejones dėl jų parodymų patikimumo, tačiau nėra jokių argumentų šiais jų parodymais netikėti. A. M. nurodyta aplinkybė, kad jis neteisingai nurodė atėjęs į kavinę su A. V., nėra pakankamas pagrindas netikėti jo duodamais parodymais dėl prieš A. V. panaudoto fizinio smurto. Šių liudytojų parodymų patikimumas kruopščiai tikrintas atliekant jų parodymų patikrinimus vietoje, tardymo eksperimentą, jų metu gauti duomenys ne tik kad nesukėlė abejonių liudytojų parodymų patikimumu, bet patvirtino, kad liudytojai turėjo galimybę matyti įvykį, jų parodytos nukentėjusiojo, kaltinamųjų buvimo vietos vertinant su kavinės patalpų išsidėstymu, jų dydžiu, kaltinamųjų ir kitų liudytojų duodamais parodymais nekelia jokių abejonių. Tai, kad liudytojai buvo kaip nors įtakoti nukentėjusiojo tėvų paneigė ne tik patys liudytojai, nukentėjusiojo motina A. V., bet ir liudytojas G. B.. Nors liudytojai J. K., V. B., D. P., S. L. tiesiogiai nematė smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo momento, tačiau jų parodymus gretinant su nukentėjusiojo, liudytojų J. A., P. K., A. M., E. J. parodymais matyti, kad pagal įvykių seką jų parodymai atitinka tą įvykio situaciją, apie kurią nukentėjęs ir šie liudytojai davė parodymus. Pripažintina ir tai, kad šių visų įrodymų nepaneigia liudytojų V. Š., A. A., D. J. duodami parodymai. Šie liudytojai tvirtina, kad matė, kaip kavinės koridoriuje smūgį A. A. sudavė A. V.. Vien tai nepaneigia, kad smurto prieš A. V. nevartojo kaltinamieji. Pats A. A. tvirtina, kad po jam suduoto smūgio atbėgo R. S. ir M. B., o kai R. S. išstūmė tambūre buvusius jaunuolius, jis taip pat išėjo į kiemą. Šią aplinkybę tvirtina ir V. Š.. Esant tokioms aplinkybėms, šių liudytojų smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį metu nebuvo kavinės koridoriuje. Be to, šie liudytojai detaliai įvykio aplinkybių po to, kai jie matė A. A. nukentėjusiojo suduotą smūgį, negalėjo papasakoti, todėl vien tokie jų parodymai negali nuneigti specialistų išvadų ir aukščiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, aiškiai nurodančių mačiusių smurtą prieš nukentėjusįjį.
Analizuojant ir vertinant kaltinamųjų parodymus, pažymėtina, kad jų duodami parodymai iš esmės atitinka liudytojų J. A., P. K., A. M., E. J., J. K., V. B., D. P., S. L. duodamus parodymus apie įvykių seką, išskyrus tai, kad kaltinamieji neigia smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį faktą, t.y. neigia tik tuos veiksmus, kurių pagrindu jiems pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo. Jų parodymų dėl šių veiksmų niekas nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad R. S. buvo pripažinęs tiek savo, tiek M. B. veiksmus, kurie jiems inkriminuoti. R. S. paaiškinimas, kad pripažino tik dėl siekio susitaikyti su nukentėjusiuoju mažai tikėtinas, nes net asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo (R. S. jį turi) akivaizdu, kad neesant kokių nors neteisėtų veiksmų, apskritai, negali kilti siekis taikytis.
Visi gynybos išsakyti argumentai dėl kaltinamųjų veiksmų užkertant kelią neva A. V. daromam teisės pažeidimui (A. V. smūgis A. A., kurį buvus tvirtina A. A., V. Š. ir D. J.) pripažintini visiškai nepagrįstais. Iš pačių A. A., V. Š., D. J. duodamų parodymų akivaizdu, kad R. S. juos išskyrus baigėsi ir konfliktas, nes A. A. išėjo į kiemą, todėl toliau sekę kaltinamųjų veiksmai prieš A. V. buvo tik kitas teisės pažeidimas.
R. S. ir M. B. fizinį smurtą prieš A. V. panaudojo miestelio kavinėje, t.y. viešoje vietoje, kavinės darbo metu, kai joje buvo lankytojų, kurie matė įvykį, barmenė, išgirdusi nukentėjusiojo šauksmą, paliko darbo vietą ir atbėgo pažiūrėti kas vyksta, po įvykio A. V. įbėgo į kavinės virtuvę, kur bendravo su virėja, nukentėjusiajam konstatuotas sveikatos sutrikdymas. Visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmai pažeidė viešąją tvarką, buvo nepagarbūs aplinkiniams ir sutrikdė jų rimtį. Įvertinus tai, pagrįstai jų veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Iš kaltinimo pašalintina viešosios tvarkos pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės - nepagarba aplinkai ir visuomenės tvarkos sutrikdymas, nes kaltinamųjų veiksmai sukeliant dar ir šias pasekmes nenustatyti.
Abu kaltinamieji anksčiau neteisti (t. 2, b. l. 53,103-111). Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamieji neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 54,112), augina ir išlaiko mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 86; t. 3, b. l. 159,160), R. S. charakterizuojamas kaip nepriekaištingai vykdantis tarnybą (t. 2, b. l. 56), dėl M. B. elgesio bendruomenė nesiskundžia (t. 2, b. l. 15), jie padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tyčinį, susijusį su smurtu nusikaltimą, savo tyčią visiškai realizavo, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, o M. B. dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamiesiems turėtų būti skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Parenkant bausmės rūšį, būtina atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės paskirties tikslus, t.y. į tai, kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti juos, kad laikytųsi įstatymą, o tai pat bausmė turi atitikti ir teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus tai, kad kaltinamieji nusikalto viešoje vietoje, po 22 val., kad taika tarp jų ir nukentėjusiojo iki šiol neatkurta, kad nukentėjusiojo atstovė prašo griežtesnės bausmės, o BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo įgyvendinimas turi apimti ir nukentėjusiojo požiūrį, teisėja sprendžia, kad jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė, o atsižvelgus ir į aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, jos dydis nustatytinas apie sankcijos vidurį įvertinus ir tai, kad R. S. atsakomybę sunkina viena, o M. B. – dvi aplinkybės.
Nukentėjęs A. V. pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos: 1) 184 Lt išlaidos kurui, 12,25 Lt išlaidos vaistams. Šios išlaidos pagrįstos (t. 3, b. l. 25,26,28-30), todėl priteistinos; 2) 3000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 31,32). Vertinant išlaidas atstovo pagalbai apmokėti, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų solidariai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis).
Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis). Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pasmakrės nubrozdijimo, veido ir kaklo sumušimo, dėl ko jis jautė fizinį skausmą įvykio metu ir kurį laiką po jo, dėl sumušimo patyrė pažeminimą, išgyveno dėl to, juolab, kad buvo mokyklos prezidentas. Dėl sužalojimo patyrė nepatogumų: būtini vizitai pas gydytojus, medicinos ekspertus, ikiteisminio tyrimą įstaigas. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamojo veiksmais kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl padaryto sužalojimo ir gydymosi, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, sužalojimas pasireiškė fiziniu skausmu. Tačiau sunkių ar negrįžtamų pasekmių sužalojimas nesukėlė, sveikata sutrikdyta nežymiai, trijų trauminių poveikių, kaltinamųjų turtinė padėtis nėra labai gera, jie išlaiko mažamečius vaikus, M. B. niekur nedirba. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pusiausvyrą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2009, 2K-412/2009, 2K-421/2009), nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas ir jam priteistini 3000 Lt neturtinės žalos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. B. (t. 2, b. l. 80—83, 148,149) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu padarytą 196,25 Lt turtinę žalą, uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val. lankytis viešojo maitinimo įmonėse.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu padarytą 196,25 Lt turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.
Priteisti iš R. S. ir M. B. solidariai 3196,25 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus 25 centus) A. V. nusikaltimu padarytai turtinei (196,25 Lt) ir neturtinei (3000 Lt) žalai atlyginti.
Priteisti iš R. S. ir M. B. solidariai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) proceso išlaidų A. V..
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytą dalinį laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui - automobiliui Audi A6 Avant, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui - automobiliui VW Passat, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki visiško nuosprendžio dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.