Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – V. V., L. S., L. J., A. B., Ž. Z., L. V., G. V., M. B. (M. B.), N. J., J. J., J. S., A. S., A. G., G. G., P. V., I. V., V. A., G. A., V. P., R. P., Z. P., O. B., S. B., K. K., O. B., V. P., A. P., Ž. J., V. P., A. A., R. A., R. Š., N. B., V. G., J. G., V. T., O. K., R. G., V. P., V. N., A. N., D. A., G. A., V. B., D. G. N., Č. N., V. K., S. M., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. Ieškovė su UAB „Gedarta“ 2023 m. birželio 19 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. birželio 28 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 31 d. užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų stovui buvo apgadintas draudėjos turtas – nuotekomis sulietas kilimas, dėl ko buvo reikalingas jo cheminis valymas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 330 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

2.2. Atsakovė yra paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nuotekų avarija įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio. Atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, turėjo pareigą rūpintis tinkama nuotekų stovo priežiūra, užtikrinti turto saugumą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo priežiūrą, dėl ko įvyko draudžiamasis įvykis, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.

4.1. Bendrojo naudojimo vandens nuotekų stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų. Atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo užtikrinti tinkamą jų priežiūros realizavimą, t. y. garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė privalėjo savalaikiai nustatyti kanalizacijos stovo būklę, užtikrinti jo saugų naudojimą, profilaktiką ir vertinti, ar jis atitinka būtinus reikalavimus, esant reikalui, apie trūkumus informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus.

5.1. Ieškovė ieškinyje nenurodė žalos aplinkybių ir priežasties, t. y. gedimo pobūdžio, nuo kurio priklauso griežtosios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis) ar bendrosios žalos atlyginimo taikymas. Kai žala padaroma ne dėl statinių trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji civilinė atsakomybė netaikoma.

5.2. Ieškinio ir dubliko argumentai rodo, kad ieškovė siekia griežtosios atsakomybės taikymo, tačiau nenurodo pastato trūkumo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė pateikė aktą, kuriuo konstatuota, kad kanalizacija užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi kanalizacija. Šio akto duomenys nėra paneigti. Ieškovė yra neteisi teigdama, kad atsakovė turi pateikti šiukšles ar kitokius įrodymus. Užsikimšęs vamzdis yra išvalomas su freza, kuri susmulkina šiukšles. Po gyventojų įmestų šiukšlių pašalinimo vamzdytas toliau tinkamai funkcionuoja. Šį vamzdyną atsakovė tinkamai prižiūri ir pateikė teismui įrodymus apie tai.

5.3. Ieškovė dublike kelia abejones dėl atsakovės atliekamų patikrinimų kiekio. Tačiau šiuo atveju nėra statinio trūkumo, todėl ir įrodymai apie patikrinimų kiekį nėra reikšmingi. Patikrinimo akte vamzdyno trūkumas nėra fiksuotas. Todėl ieškinio ir dubliko argumentai, susiję su griežtosios atsakomybės taikymu, nėra aktualūs. Šiuo atveju žala atsirado dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno ir ieškovei tenka pareiga įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį, taip pat žalos dydžio apskaičiavimą. Ieškovė visų pirma neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, o taip ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

5.4. Pareiga pagrįsti žalos dydį tenka ieškovei, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Pagal ieškovės pateiktą sąskaitą, kurioje nurodyta „1 vnt. 330 eurų kaina“, žalos apskaičiavimo teisingumą patikrinti jokios galimybės nėra, kadangi sąskaitoje nėra nurodyta vieno kvadratinio metro kiliminės dangos valymo kaina ir išvalytos dangos kiekis. Atsakovė susipažino su tokios paslaugos rinkos kainomis ir nustatė, kad, pavyzdžiui, UAB „Švaros spektras“ vieno kiliminės dangos kvadratinio metro valymo kaina be PVM yra 0,85 Eur. Pagal pateiktas nuotraukas kiliminė danga yra paklota patalpoje, kuri yra apie 10 – 12 kv. m. Pagal teismų praktiką atsakovas neturi pareigos atlyginti žalą, kurią patyrė draudikas, jo pareiga yra atlyginti žalą, kurią realiai patyrė draudėjas (naudos gavėjas).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. balandžio 25 d. 9 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Gedarta“ 2023 m. birželio 19 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, įformintą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2024 m. birželio 28 d. ieškovė apdraudė patalpas (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 31 d. užsikimšo daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo stovas, kuris yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kuri priklauso UAB „Gedarta“, nuotekomis buvo užlietos grindys, ant kurių buvo patiestas kilimas, ką patvirtina nuotraukos, 2024 m. sausio 31 d. apžiūros aktas (ieškinio priedai Nr. 4, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). UAB „Gedarta“ kreipėsi į MB Autoart‘s dėl kilimo valymo, kuri 2024 m. vasario 7 d. UAB „Gedarta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SF 00083 330 Eur sumai (be PVM). Ieškovė atlygino UAB „Gedarta“ dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą – sumokėjo 330 Eur draudimo išmoką. Įvykio metu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo atsakovė. Todėl ieškovė, atlyginusi kito asmens padarytą žalą, regreso teise prašo priteisti iš atsakovės 330 Eur, kuriuos sumokėjo UAB „Gedarta“ patirtai žalai atlyginti (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

8. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

9. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

10. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

11. Atsakovė nuo jai pareikšto reikalavimo visų pirma ginasi tuo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, nes tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, t. y. tinkamai vykdė namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą.

12. Atsakovė pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. Statinio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. R6-23/A2467, iš kurio matyti, kad daugiabučio namo lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų būklė buvo patenkinama, jame nefiksuoti jokie kanalizacijos sistemos konstrukciniai trūkumai. Tokia kanalizacijos tinklo būklė fiksuota ir 2022 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. balandžio 21 d. Įvykis įvyko 2024 m. sausio 31 d., t. y. praėjus tik kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po paskutinės apžiūros.

13. Pagal Reglamento 91 punktą, atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Kaip jau minėta, atsakovės pateiktuose statinio apžiūros aktuose nebuvo pastebėti ir užfiksuoti kokie nors kanalizacijos tinklų defektai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų namo apžiūros aktuose užfiksuotą kanalizacijos būklę. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad akte namo bendrojo naudojimo objektų apžiūra atlikta netinkamai ir (ar) kad apžiūros metu turėjo būti užfiksuoti kokie nors kanalizacijos trūkumai, atitinkamai, kad turėjo būti sprendžiama dėl priemonių jiems pašalinti ir (ar) butų ir kitų patalpų savininkų informavimo apie juos. Papildomai pažymėtina, kad teismas siūlė ieškovei teikti papildomus įrodymus, tačiau ji tokia teise, kiek tai susiję su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nutarė nesinaudoti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Būtent pagal namo būklės įvertinimo duomenis ir išvadas administratorius planuoja ir organizuoja priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95, 96 punktas). Reglamente nėra įtvirtina, kad nepaisant apžiūrų metu nustatytos kanalizacijos tinklų būklės, namo administratorius turi pareigą profilaktiškai valyti kanalizaciją. Vamzdynai valomi ir dezinfekuojami tik sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui (Reglamento 97¹ punktas).

14. Atsakovės atstovai 2024 m. sausio 31 d. vyko į įvykio vietą ir 2024 m. sausio 31 d. apžiūros akte užfiksavo, kad buvo užkimštas bendras kanalizacijos vamzdis, kuris išvalytas per pravalą rūsyje. Taip pat akte įvardyta ir užsikimšimo priežastis – dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi kanalizacija. Kiti byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad užsikimšimas galėjo būti nulemtas vienkartinio staigaus kanalizacijos užsikimšimo (pvz., įmetant į ją šiukšles). Iš atsakovės 2024 m. spalio 22 d. ir 2019 m. sausio 29 d. rašytinių paaiškinimu ir prie jų pridėtų įrodymų matyti, kad atsakovė iki ginčo įvykio buvo gavusi pranešimų dėl nuotekų vamzdyno. Nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2024 m. sausio 31 d. įvyko tik vienas (2019 m. sausio 29 d.) nuotekų sistemos gedimas rūsyje (negyvenamoje patalpoje), kuris pašalintas pastačius apkabą. Kitos įvykių priežastys buvo susijusios su nuotekų vamzdžio užsikimšimais ir buvo pašalintos atliekant valymo darbus. Kaip paaiškino atsakovė, po valymo kanalizacija išlikdavo funkcionali, kanalizacija užsikimšdavo skirtingose vietose, nuotekų vamzdžio būklė ir toliau buvo fiksuojama kaip patenkinama. Ieškovė nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad stovas užsikimšo dėl apsinešusių vamzdžio sienelių ir (ar) susiaurėjusio jo diametro, nors tokį savo teiginį turi pareigą pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

15. Taigi, atsakovė vykdė kanalizacijos stovo priežiūrą ir nėra atsakinga už staigų stovo užsikišimą, nulemtą ne stovo techninės būklės, bet aplinkybės, kad į stovą nuleistos netinkamos nuotekos. Todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo nesutarimas ir dėl žalos, toliau atsakoma į šalių argumentus ir dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos (ne)egzistavimo.

16. Kaip jau minėta, tarp šalių nekilo ginčas, kad dėl nuotekų išsiliejimo UAB „Gerduva“ turtui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė. Tačiau atsakovė nesutinka su žalos dydžiu.

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

18. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, žalą ir jos dydį ieškovė įrodinėja MB Autoart‘s 2024 m. vasario 7 d. UAB „Gedarta“ išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. SF 00083 330 Eur sumai (be PVM). Būtent tokio paties dydžio sumą ieškovė išmokėjo kaip draudimo išmoką UAB „Gedarta“.

19. Ginčydama žalos dydį, atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo pritaikyti draudimo sutartyje nurodytą 150 Eur išskaitą ir išmokėti UAB „Gedarta“ mažesnę sumą. Tačiau sutikti su šiuo atsakovės atsikirtimu nėra pagrindo. Draudimo sutartis sudaryta vadovaujantis Įmonių turto draudimo taisyklėmis, patvirtintomis UADB Compensa Vienna Insurance Group 2016 m. vasario mėn. 24 d. valdybos nutarimu. Šių taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmoką, netaikydamas draudimo sutartyje nustatytos išskaitos, jei yra nustatytas aiškus įvykio kaltininkas ir yra reali galimybė atgauti išmokėtas sumas iš kaltininko. Ieškovė patvirtinto, kad vadovavosi šiuo sutarties punktu ir išskaitos netaikė.

20. Atsakovė taip pat teigia, kad MB Autoart‘s negalėjo suteikti kilimo valymo paslaugos UAB „Gedarta“, nes nurodyta įmonė viešai deklaruoja, kad atlieka darbus, susijusius su automobilių priežiūra – automobilių poliravimu, cheminiu salono valymu, odinio salono impregnavimu, kt. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia, kad MB Autoart‘s galėjo išvalyti UAB „Gedarta“ kilimą. Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. pateikė papildomus įrodymus (draudėjo e. laišką, patalpų planą), iš kurių galima spręsti, kad buvo aplieta apie 60 kv. m ploto, taip pat pateikė papildomus įrodymus, kad 330 Eur kaina už tokio ploto kilimo (kiliminės dangos) valymą atitinka rinkos kainą. Atsakovė su atsiliepimu pateikė UAB „Švaros spektras“ viešai nurodomų kilimų (kiliminės dangos) valymo kainų mažiausią intervalą (t. y. kainą „nuo už kv. m“. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad užlietoje patalpoje sulietą kilimą buvo galima išvalyti už mažesnę nei 330 Eur sumą (be PVM). Juo labiau, kai byloje yra nustatyta, kad kilimas buvo užlietas nuotekomis, t. y. smarkiai suteptas.

21. Nepaisant to, kad ieškovė įrodė žalos faktą ir dydį, byloje nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės ieškinys atmetamas ir ieškovės turėtos išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo byloje turėjo 372,22 Eur išlaidas, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ 372,22 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 22 ct) bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.