Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į žmogaus teisių ir laisvių padėtį (duomenys neskelbtini) teigia, jog kilmės valstybėje jo sveikatai, laisvei ir orumui kyla didelis pavojus. Mano, kad jam turi būti suteikta papildoma apsauga. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis iš kilmės šalies išvyko aplankyti gimines (duomenys neskelbtini), taip pat ieškoti galimybių savo, kaip profesionalaus boksininko, karjerai, nepaneigia duotų paaiškinimų apie kilmės šalyje jam gręsiantį persekiojimą. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių jam bus neleidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Tuo buvo apribota jo teisė į teisminę gynybą (b. l. 1-3).

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jam įteiktas (b. l. 21). Teismo šaukimo siuntimo metu byloje duomenų, kad pareiškėjo laisvė apribota, nebuvo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-28 nutartį, kurios pagrindu R. A., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas 3 mėnesių laikotarpiui Užsieniečių registracijos centre, pateikė pareiškėjo atstovas per teismo posėdį. Prašymo apie pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjas nepareiškė.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui buvo grasinama, nes jis buvo etninio konflikto tarp čečėnų ir rusų liudininkas. Dėl šios priežasties pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė R. A., gim. (duomenys neskelbtini), neturėjusį teisės atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo R. A. nubaustas pagal LR Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 8-10). Teismo posėdyje apylinkės teisme pareiškėjas paaiškino, kad su viza iš kilmės šalies išvykti negalėjo, nes jo pusbrolis negavo vizos. Dėl to nusprendė išvykti nelegaliai.

Pareiškėjas 2012-10-29 pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad savo kilmės šalyje - (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė dėl to, kad jis tapo giminaičio konflikto su nepažįstamais asmenimis liudininku (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 2).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4561-784/2012 (duomenys neskelbtini) pilietis R. A., gim. (duomenys neskelbtini), apgyvendintas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, iki 2013-04-02 (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 36-37).

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-11-07 priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)-15PR-461, kuriuo nusprendė: nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; nesuteikti R. A., prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (b. l. 4-5).

Apklausos metu R. A. nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto išvyko (duomenys neskelbtini) aplankyti giminių į (duomenys neskelbtini). Į savo šalį grįžti nepageidauja, nes (duomenys neskelbtini) jam nesaugu gyventi (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 5).

Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 22-30) pareiškėjas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); nepriklauso jokioms politinėms partijoms; paskutinė darbovietė – statybos fima (duomenys neskelbtini). Iš kilmės šalies, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto, išvyko (duomenys neskelbtini) lengvuoju automobiliu į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) autobusu į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) traukiniu į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu iki Lietuvos Respublikos sienos, kurią kirto mišku. Išvykimo iš kilmės valstybės priežastimi įvardijo kilusias (duomenys neskelbtini) problemas ir persekiojimą. Norėjo išvengti persekiojimo ir išvykti į saugią Europos šalį ( į Prancūziją). Pateikdamas duomenis apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, A. A. nurodė, kad maždaug prieš pusmetį nugirdo jam nepažįstamų asmenų grasinimus pusbroliui A. B. Konflikto priežasčių nežino. Statomo objekto projektą finansavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, čečėnai prieštaravo statyboms, todėl norėjo, kad jo pusbrolis jų atsisakytų. Jis pusbrolio kompanijoje dirba, todėl būdamas šio konflikto liudytoju, mano, kad jam nesaugu pasilikti (duomenys neskelbtini). Pusbrolis patarė vykti kartu su juo į (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 22-30). Papildomai apklaustas pareiškėjas nurodė, kad paskutiniu metu neoficialiai dirbo dėdės A. B. statybos firmoje, kurios pavadinimo nežino. Jis važinėjo kartu su dėde ir pusbroliu, jiems padėjo. Oficialaus darbo neieškojo, nes yra boksininkas, treniravosi 3 kartus per dieną, todėl neturėjo laiko dirbti. Gyveno išlaikomas tėvų. Dėl dėdės statybos įmonės nurodė, kad ji užsiima kažkokių statybos objektų statyba. Dėdė investavo savo pinigus į statybas, o vėliau jam pinigus turėjo pervesti iš (duomenys neskelbtini). Pinigus kažkas pasisavino, todėl dėdė kreipėsi į teismą ir jau du kartus laimėjo. Pareiškėjo teigimu, visą tą laiką jo dėdei grasino susidorojimu. Jam asmeniškai niekas negrasino, tačiau kiti žmonės jam perdavė, kad jo ieškos, nes jis artimai bendravo su dėde ir jo sūnumi. Pareiškėjo teigimu, jei jis grįš į savo kilmės šalį, jam kils tokia pati grėsmė, kaip dėdei ir jo sūnui. Šiuo metu jis žino dar daugiau, negu anksčiau, todėl su juo taip pat bus siekiama susidoroti.

Įvertinus pareiškėjo apklausose pateiktas faktines aplinkybes, byloje esančią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį, darytina išvada, kad tyrimo metu nėra surinkta informacijos dėl pareiškėjo persekiojimo ar baimės patirti tokį persekiojimą kilmės šalyje UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, pastarasis nebuvo ir nebijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialiniai grupei ar dėl politinių įsitikinimų, todėl pagal Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalį bei UTPĮ 86 straipsnį jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Nesuteikus prieglobsčio prašytojui pabėgėlio statuso, jis gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo, tačiau tik tais atvejais, kurie apibrėžti UTPĮ 87 straipsnyje. UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam papildoma apsauga turi būti suteikta atsižvelgiant į žmogaus teisių ir laisvių padėtį (duomenys neskelbtini). Tarptautinių organizacijų pateikta nuomonė dėl žmogaus teisių padėties atitinkamose valstybėse yra reikšminga, tačiau vien tokia nuomonė nagrinėjamu atveju per se negali būti pagrindu pripažinti, jog egzistuoja objektyvus duomenys ir įrodymai, sudarantys pagrindą pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas priklauso kuriai nors iš rizikos grupių, nurodytų 2011-11-25 Pažymoje apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. RU-1/6-6-47 (prieglobsčio prašytojo byla Nr. RUS 0870, b. l. 49-58).

Visiškai pagrįsta baimė turi būti ne tik subjektyvaus, bet ir objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien prašančiojo prieglobsčio suvokimas, įsitikinimas.

Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jam asmeniškai niekas negrasino. Įvykis, su kuriuo pareiškėjas sieja persekiojimo baimę kilmės šalyje, pasak jo paties, įvyko prieš pusmetį, kada tiksliai, neprisimena. Grasinimus dėdei girdėjo būdamas gretimame kambaryje. Apie tai, kad jam gali grėsti persekiojimo pavojus, sužinojo iš kitų asmenų. Pagal bylos duomenis visą šį laiką pareiškėjas nesislapstė, gyveno su tėvais, jokių grasinimų nesulaukė. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad kitų asmenų tariamas perspėjimas apie galimą persekiojimą yra tik subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais įrodymais.

Taip pat abejotini ir prieštaringi paties pareiškėjo papasakoti darbo santykiai su dėdės firma. Iš pradžių pareiškėjas nurodė, kad statybos įmonė, kurioje jis neoficialiai dirbo, priklausė pusbroliui, vėliau nurodė, kad ši įmonė dėdės. Pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti įmonės pavadinimo, o apibūdindamas įmonės veiklą, nurodė, kad ji stato „kažkokius objektus“. Neįtikinamas ir pats darbo statybos įmonėje faktas, kadangi pareiškėjas nurodė, jog laiko dirbti neturi, nes treniruojasi tris kartus per dieną.

Pareiškėjo pateikta informacija neleidžia daryti išvados, kad jam grįžus į kilmės šalį, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas, ir jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat, kad yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeidinėjamos.

Teismas, atsižvelgdamas į apklausų duomenis, daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas, iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių priežasčių – galimai siekti boksininko karjeros, geresnių gyvenimo sąlygų paieška, o tai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstu (UTPĮ 2 str. 1 d.) ir atsisakė suteikti prieglobstį UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytais pagrindais.

Pagal UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko ar neteisėtai joje yra. Atsisakius pareiškėjui suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima grįžti (duomenys neskelbtini) piliečiui į savo kilmės valstybę.

Pagal UTPĮ 133 straipsnio 2 punktą viena iš kategorijų užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tie asmenys, kurie buvo išsiųsti iš šalies. Tokiems užsieniečiams gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki penkerių metų. Jokių papildomų sąlygų arba išimčių prieglobsčio prašytojams ši teisės norma nenustato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Tai reiškia, kad Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Nagrinėjamu atveju įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, pareiškėjas taptų UTPĮ 133 straipsnio 2 punkte nurodytai užsieniečių kategorijai priklausančiu asmeniu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, draudimas pareiškėjui atvykti į šalį dvejus metus, teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Migracijos departamento 2012-11-07 sprendimas Nr. (15/6-10)-15PR-461 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ir kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

R. A. (R. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.