- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 2A-204-212/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros ir atsakovės AB „Amber Grid“, Panevėžio apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- AB „Amber Grid“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, AB „Lietuvos dujos“
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Panevėžio regiono keliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-204-212/2015
2015 m. liepos 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ir atsakovės AB „Amber Grid“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-400/2014 dėl valstybinės reikšmės kelio perdavimo, restitucijos taikymo pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams AB „Amber Grid“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, AB „Lietuvos dujos“, tretiesiems asmenims VĮ „Panevėžio regiono keliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, VĮ „Registrų centras“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2000 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos” turto teisinio registravimo” dalinio pakeitimo” eilutę, pažymėta indeksu II.13 „Kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį (toliau tekste- Panevėžio DKS), inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis 8244“. Pripažinti negaliojančia 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (eilutė ilgalaikio turto sąrašo eilės numeris II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąrašo eilės numeris 128). Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre Nr. 35/107192 atliktą nuosavybės teisių į susisiekimo komunikacijas - kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019, Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., teisinę registraciją. Taikyti restituciją – įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ grąžinti valstybės nuosavybėn dalį rajoninio kelio Nr. 3028, žemės sklypo plane pažymėto koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8.
Nurodė, jog kelias Piniava-Paliūniškis, nuo 0,0 m. iki 4,9 km yra priskirtas valstybinės reikšmės rajoninių kelių kategorijai ir negali būti privačios nuosavybės objektu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre Nr. 35/107192 atliktą nuosavybės teisių į susisiekimo komunikacijas - kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019, Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., teisinę registraciją; priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos dujos“ valstybės naudai 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio ir 20 Lt (5,79 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Nustatė, kad Panevėžio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1973-05-25 raštu Nr. 278 leista Minsko magistralinių dujotiekių valdybos Vilniaus linijinės gamybinės dispečerinės centrui atlikti kompresorinės stoties, automobilių privažiavimo kelio ir privedimo komunikacijų statybos darbus. Statant Panevėžio dujų kompresorinę stotį, buvo suprojektuotas ir privažiavimo kelias, kurio dalis yra esantis kelias. Duomenų, kokio ilgio projektuojamas kelias, nepateikta. Vykdant statybos darbus, 1973-09-15 pasirašytas „Išaiškintų darbų aktas“ (kad privažiavimo kelio pagrindas padarytas pagal brėžinį Nr. 127-0-RGP-4), 1974-05-08 – kelio dangos tikrinimo aktas (kad kelio danga padaryta pagal projektą ir leidžiama dėti asfalto dangą), du 1974-09-19 Darbo komisijos baigtos statybos priėmimo aktai, kuriais priimtas kompresorių cechas ir buitinės patalpos bei pagalbinės patalpos ir įrenginiai. Duomenų apie privažiavimo kelio priėmimą nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių privažiavimo kelio perdavimą valstybinei įmonei „Lietuvos dujos“, o vėliau – Magistralinių dujotiekių valdybai.
Magistralinių dujotiekių firmos direktoriaus 1994-05-19 įsakymu Nr. 11 atlikus įmonės ilgalaikio turto indeksaciją, žiniaraštyje inventoriniu numeriu 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, įsigijimo data 1974-09-19, nurodyta tik kelio vertė. 1993-11-30 ir 1996-11-30 inventorizacijos aprašuose inventoriniu Nr. 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, nurodant tik kelio vertę. Energetikos ministerijos 1995-03-31 įsakymu Nr. 63, valstybinė įmonė „Lietuvos dujos“ reorganizuota į akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“. Po reorganizacijos „Magistraliniai dujotiekiai“ tapo akcinės bendrovės dalimi. Duomenų, apie firmos „Magistraliniai dujotiekiai“ perduotą ir AB „Lietuvos dujos“ priimtą turtą, tame tarpe ir kelią į Panevėžio DKS, nėra. Ūkio ministras 1999-04-12 įsakymu Nr. 131 leido AB „Lietuvos dujos“ teisiškai registruoti akcinei bendrovei perduotą turtą, pagal sąrašą, kurio II 13 p. įrašytas kelias į Panevėžio DKS, nenurodant jo kiekio. Ūkio ministras 2000-03-29 įsakymu Nr. 127 patikslino 1992-04-12 įsakyme Nr. 131 išdėstyto registruotino turto sąrašą, kartu patikslinant II 13 p. įrašyto kelio į Panevėžio DKS duomenis, nurodė jo plotą – 8244 kv. m.
Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu buvo įregistruota akcinės bendrovės “Lietuvos dujos” nuosavybės teisė į susisiekimo komunikacijas – kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019. Bendras kelio plotas: 8244 kv. m., ilgis: 1118,32 m. Vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota 1999-11-17, - 163 449, žemės sklypas neregistruotas. AB „Lietuvos dujos“ valdyba 2013-01-30 priėmė sprendimą dėl bendrovės atskyrimo sąlygų patvirtinimo. 2013-06-11 įvykusiame neeiliniame AB „Lietuvos dujos“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti atskyrimo sąlygas, pagal kurias nuo bendrovės atskiriama veiklos dalis ir tokiai atskiriamai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu kuriama tos pačios teisinės formos nauja bendrovė. 2013-06-25 buvo įregistruota nauja bendrovė – AB „Amber Grid“, kuriai po bendrovės atskyrimo sąlygose nustatyta tvarka pereis perduodamas turtas. 2013-08-01 priėmimo-perdavimo aktu AB „Amber Grid“ perduotas AB „Lietuvos dujos“ ilgalaikis turtas. AB „Amber Grid“ priskirto ilgalaikio turto sąraše eilės numeriu II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąraše eilės numeriu 128, įrašytas kelias į Panevėžio DKS, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192.
Nuo 2013-09-13 nuosavybės teisė į susisiekimo komunikacijas – kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019 įregistruota atsakovui AB „Amber Grid“. Įregistravimo pagrindas: 2013-06-11 akcininkų susirinkimo protokolas ir 2013-08-01 priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovės nuomone, Ūkio ministerija, leisdama AB „Lietuvos dujos“ įregistruoti nuosavybės teise privažiavimo kelią, pažeidė valstybės turtines teises, nes šiuo aktu privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-10-09 nutarimu Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo”, įpareigojo Susisiekimo ministeriją parengti ir patvirtinti valstybinių automobilių kelių sąrašą. Susisiekimo ministro 1992-11-12 įsakymu Nr. 472 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos magistralinių ir krašto kelių sąrašai nurodant, kad rajoniniams (apskričių) keliams priskirti visi likę bendrojo naudojimo keliai. Susisiekimo ministras 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, į kurį įrašytas kelias Nr. 3028 Piniava-Paliūniškis. Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo”, bei šio nutarimo kitomis redakcijomis (12 redakcijų nuo 2004-05-19 nutarimu Nr. 597 iki 2013-02-20 nutarimu Nr. 165) kelias Nr. 3028 Piniava-Paliūniškis priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo” (redakcija, galiojanti nuo 2013-02-27) patvirtina, kad kelias Nr. 3028 Piniava-Paliūniškis ir šiuo metu priskirtas valstybinės reikšmės keliams. Kelią Nr. 3028 valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-12 įsakymu Nr. V-98, ginčo kelią patikėjimo teise valdo VĮ „Panevėžio regiono keliai”.
Kelias, dėl kurio dalies nuosavybės kilo ginčas, prasideda nuo pagrindinio valstybinės reikšmės kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ir pažymėtas koordinatėmis 47 ir 53. Tarp koordinačių 54 ir 17, kelio plotis -18 metrų, jo plotas 6534 kv. m. Kelias nuo posūkio, pažymėto koordinatėmis 55 ir 8, vedantis į dujų kompresorinę stotį yra 10 m pločio, jo plotas 1709 kv. m. Sklypo išsidėstymo schemoje matyti kad kelias, pažymėtas koordinatėmis 47-48-49-50-51-52-54-55 ir 8-17-15-14-13-12-11-53, yra kito, besitęsiančio kelio atkarpa. Kelias Nr. 3028 (Pamarliškių gatvė) prasideda nuo Baltijos kelio gatvės ir tęsiasi iki Paliūniškio kaimo. Nuo Pamarliškių gatvės prasideda Verslo gatvė. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniais (registro Nr. 66/39261, sudarytas 2003-01-07) yra adresu Panevėžio r. sav., Panevėžio sen., Maskvytiškių k., Verslo g. 11, t. y. gatvėje, kuri prasideda nuo Pamarliškių gatvės. Teismas darė išvadą, kad Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoto kelio dalis, unikalus Nr. 6697-4026-5019, pažymėta koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8 yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr.3028 Piniava – Paliūniškis.
Liudytojai R. M., A. B., kurie statė Panevėžio DKS, inventorinis Nr. 200634, nurodė, kad ginčo kelio ruožas buvo rekonstruotas pakeičiant visas pagrindines kelio konstrukcijas. Šį faktą patvirtino ir kompleksinė susisiekimo komunikacijų (kelio) ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad kelio rekonstravimo metu 1974 m. pakeista kelio konstrukcija, tai sudaro 100 proc. kelio konstrukcijos. Nors atsakovės AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ teigė, kad ginčo kelio ruožas buvo perduotas į AB „Lietuvos dujos“ balansą nuosavybėn 1995-11-10 perdavimo akto pagrindu, tačiau, šis aktas valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui nebuvo pateiktas. Minėto akto atsakovės AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ nepateikė ir teismui. Atsakovė AB „Lietuvos dujos“ kreipdamasi į Ūkio ministerija, nurodė, kad ji jokių nuosavybės dokumentų į kelią į Panevėžio DKS neturi. AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į ginčo kelio ruožą įregistravo Ūkio ministro 1999-04-12 įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ ir Ūkio ministro 2000-03-29 įsakymu Nr. 127, kuriuo buvo patikslintas 1992-04-12 įsakyme Nr. 131 išdėstyto registruotino turto sąrašas, kartu patikslinant II 13 p. įrašyto kelio į Panevėžio DKS duomenis, nurodant jo plotą – 8244 kv. m. pagrindu. Minimi Ūkio ministro įsakymai nėra dokumentai, kurių pagrindu gali būti sukuriamos ar įregistruojamos nuosavybės teisės. Valstybės įstaigos sprendimas pats savaime nėra ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre įregistruoti, todėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas negali būti pripažintas dokumentu, patvirtinančiu kelio į Panevėžio DKS įgijimą nuosavybėn. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, o atsakovai AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ neįrodė tokių aplinkybių ir nepateikė tokius faktus patvirtinančių įrodymų kada, kokio dokumento pagrindu bei kokio ploto susisiekimo komunikacijos statinys – privažiavimo kelias į Panevėžio DKS buvo perduotas Minsko magistralinių dujotiekių valdybos Vilniaus linijinės gamybinės dispečerinės centrui, Magistralinių dujotiekių valdybai, AB „Lietuvos dujos“, todėl kelio į Panevėžio DKS Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistravimo AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise pagrindu buvo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-03-29 įsakymas Nr. 127 „Dėl 1999-04-12 ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ dalinio pakeitimo nėra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai.
Teismas darė išvadą, kad AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisę į kelią į Panevėžio DKS įregistruotos neesant daikto įgijimo nuosavybėn dokumento, todėl pripažino negaliojančia Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre Nr. 35/107192 atliktą nuosavybės teisių į susisiekimo komunikacijas - kelią, unikalus Nr. 6697-4026-5019, Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., teisinę registraciją.
Teismas sprendė, kad ieškinio senatis nepraleista. Nurodė, kad Valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ prašymas dėl viešojo intereso gynimo Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas 2013-05-02. Nagrinėjant prašymą pradėta rinkti medžiaga dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Į prokuratūros pateiktus užklausimus gauti atsakymai – Ūkio ministerijos 2013-05-29, Susisiekimo ministerijos 2013-05-31, Automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos papildomi dokumentai 2013-06-06, Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai - 2013-06-11, atliktas bendrovės pateiktų dokumentų vertimas iš rusų į lietuvių kalbą 2013-06-26. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai nurodė, jog senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013-06-11, kai AB „Lietuvos dujos” pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Ieškinį teismui pateikus 2013-06-27 senaties terminas nepraleistas.
Teismas nusprendė restitucijos netaikyti. Nurodė, kad reorganizuojant valstybės įmonę į akcinę bendrovę 1995 metais, iš valstybės įmonėje apskaitomo turto formuotas akcinės bendrovės įstatinis kapitalas. Šiuo turtu valstybė apmokėjo gautas akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijas. 1995-04-01 įmonės įstatinis kapitalas buvo 237 485 782 Lt, iš jo valstybei priklausantis akcinis kapitalas – 216 077 198 Lt (90,98%) ir privatus akcinis kapitalas – 21 408 584 Lt (9.02%). Pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose kelias į Panevėžio DKS (dujų kompresorinę stotį, inventorinis Nr. 2000634) nenurodytas. Nesant duomenų, patvirtinančių jog AB „Lietuvos dujos“ valstybinės reikšmės kelio dalį gavo atlygintinai, panaikinus ginčo statinio teisinę registraciją, kuri atlieka tik daiktinių teisių išviešinimo funkciją, teismas sprendė, kad restitucija netaikytina. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3028 Piniava - Panevėžys kadastriniai matavimai nėra atlikti. Kompleksinė susisiekimo komunikacijų (kelio) ekspertizė, nurodyta, kad VĮ Registro centro pateiktus duomenis susisiekimo komunikacijos - kelias į Panevėžio DKS, registro Nr. 35/107192, unikalus Nr. 6697-4026-5019, toje dalyje kuri dubliuojasi su rajoninio kelio Nr. 3028 Piniava - Paliūniškis ruožu, statybos metai 1974, žemės sklypo plane pažymėtu koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8, adresu Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., ilgis, iki rekonstrukcijos 1973-05-01 (gautas leidimas vykdyti dujų kompresorių stoties ir privažiavimo kelio statybą buvo 408,36 m.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei VĮ „Panevėžio regionų keliai“ pateikti duomenys, kad 411,28 m ilgio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3028 Piniava - Panevėžys yra AB „Amber Grid“ nuosavybė paremti prielaidomis. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti vienašalę restitucija – valstybės nuosavybėn grąžinti dalį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.3028 Piniava – Paliūniškis ruožą, kuris Nekilnojamojo turto registre yra registruotas AB „Amber Grid“.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys teikiamas nustačius teisės aktų, reglamentuojančių valstybės išimtinę nuosavybės teisę į žemę, valstybinės reikšmės kelius, pažeidimą. Kadangi buvo pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai, toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas pripažino, kad Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymas nėra dokumentas, patvirtinantis ginčo kelio įsigijimą nuosavybėn ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre įregistruoti, tačiau nesprendė dėl paties įsakymo teisėtumo. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atmestas reikalavimas pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu. Sutinka, kad atlikus teisinę registraciją nuosavybės teisė neatsirado, tačiau remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčijamas administracinis aktas sukėlė nuosavybės teisių įsigijimo pasekmes. Mano, jog Ūkio ministro įsakymas tapo pagrindiniu dokumentu, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į valstybei nuosavybės teise priklausančio objekto dalį. Įsakymu leista „teisiškai įregistruoti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialuose bendrovei priklausantį turtą“, žinant, kad „neišliko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai“ ir patvirtinant, „kad žemiau išvardytas turtas priklauso AB „Lietuvos dujos“. Mano, kad teismui padarius išvadą, jog susisiekimo komunikacijos kelias į Panevėžio DKS AB „Lietuvos dujos“ nebuvo perduoti nuosavybėn, tai administracinis aktas, kuriuo leista šiose įmonės vardu atlikti teisinę registraciją ir registracijos atlikimas yra neteisėti, nes prieštaravo galiojusiam įstatymuose nustatytam teisiniam reglamentavimui. Todėl teismas turėjo pripažinti negaliojančiu ne tik teisinę registraciją, bet ir administracinį aktą, kuriuo leista ją atlikti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atmetamas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas AB „Lietuvos dujos“, neturėdamas nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas – kelią į Panevėžio DKS, negalėjo šio objekto įtraukti į atskiriamos bendrovės turto sąrašą, perdavimo-priėmimo aktą, todėl teismas turėjo pripažinti negaliojančiu šio objekto perleidimą nuosavybės teise atsakovui AB „Amber Grid“. Teismas nepagrįstai netaikė vienašalės restitucijos. Prokuroro ieškinys pateiktas nustačius teisės aktų pažeidimą, kuriuo buvo pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovas valstybei priklausančią kelio dalį apibrėžia žemės sklypo plane pažymėtomis koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8, todėl nepagrįstas teismo motyvas dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio ilgio ar neatliktų kadastrinių kelio matavimų. Ginčo objektas yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, įstatymu išimtinai priskirtas valstybės nuosavybėn. Pripažinus, kad Ūkio ministerijos įsakymo ir neteisėtu teisinės registracijos fakto pagrindu negalėjo atsirasti atsakovų AB „Lietuvos dujos“ ir „Amber Grid“ nuosavybės teisė į ginčo kelią, buvo pripažinta, kad valstybė yra ginčo kelio dalies savininkė. Tokiu būdu, teismas turėjo priimti sprendimą grąžinti valstybei jai priklausantį turtą. Teismui atmetus reikalavimą grąžinti valstybės nuosavybėn dalį regioninio kelio, viešasis interesas nėra apgintas.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Amber Grid“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai panaikino viso kelio prasidedančio nuo sankryžos su keliu Panevėžys – Pasvalys iki Panevėžio dujų kompresorių stoties (toliau kelias į DKS) nuosavybės teisinę registraciją, nors byloje ginčas kilo tik dėl šio kelio dalies priklausomybės. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad į valstybinės reikšmės kelio ruožą patenka tik nedidelė kelio į DKS (411,28) dalis. Dėl likusios 707,04 m. ilgio šio kelio dalies nuosavybės jokio ginčo byloje nekilo. Todėl teismo sprendimas panaikinti viso kelio į DKS nuosavybės teisių registraciją yra visiškai nepagrįstas ir neturi nieko bendro su viešojo intereso gynimu. Teismas, net ir nusprendęs tenkinti ieškinį, turėjo galimybę byloje pareikštą reikalavimą tenkinti tik iš dalies ir panaikinti tik kelio į DKS dalies, sutampančios su valstybinės reikšmės keliu, registraciją. Tačiau teismas nusprendė panaikinti viso kelio į DKS teisinę registraciją, įskaitant ir su valstybinės reikšmės keliu nesutampančią kelio dalį, dėl šios dalies registracijos panaikinimo nepateikdamas jokių motyvų. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškinio reikalavimas panaikinti kelio į DKS dalies, nepatenkančios į valstybinės reikšmės kelio ruožą, yra nepagrįstas jokiais argumentais ir tai neturi nieko bendro su viešojo intereso gynimu. Teismui byloje konkrečiais įrodymais nepatvirtinus fakto, jog Nekilnojamojo turto registre nurodytos kelio į DKS savininko nuosavybės teisės neegzistuoja ir tikruoju daikto savininku yra kitas asmuo, tokio registro įrašo apie daikto nuosavybės teisių turėtoją panaikinimui nebuvo jokio pagrindo. Mano, jog teismas negalėjo nagrinėti kelio į DKS nuosavybės registracijos panaikinimo klausimo atskirai nuo pačios nuosavybės galiojimo klausimo. Kelio į DKS nuosavybės teisinė registracija galėjo būti panaikinta tik įrodžius, kad ne atsakovas, o kitas asmuo yra šio kelio savininkas, tačiau šis klausimas byloje net nebuvo nagrinėtas. Netgi Ūkio ministro įsakymai negalėjo būti nurodyti Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuosavybės teisės į kelią į DKS atsiradimo pagrindas, vien ši aplinkybė negalėjo būti pakankamas pagrindas teismui paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pačią atsakovo nuosavybės teisę, nevertinant kitų šią teisę patvirtinančių byloje pateiktų įrodymų. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ignoravo įrodymus, patvirtinančius kelio į DKS priklausomybę atsakovui. Atsakovas yra kelią į DKS stačiusių ir vėliau valdžiusių organizacijų teisių ir pareigų perėmėjas, turintis visas teises į kelią į DKS. Teismas neįvertino, jog kelias į DKS visą laiką nuo pastatymo buvo faktiškai valdomas atsakovo ir subjektų, kurių teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, bei apskaitomas jų buhalterinėje apskaitoje. Byloje taip pat liko neįvertinta, jog kelias į DKS yra atsakovo akcinio kapitalo dalimi, todėl priklauso jam nuosavybės teise. Valstybės ar kitų asmenų nuosavybės teisių į kelią į DKS nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl kelio į DKS nuosavybės teisių registracijos panaikinimui nebuvo jokio pagrindo. Byloje esant daugybei įrodymų, kad kelias į DKS visada teisėtai priklausė atsakovui ir nesant priešingų įrodymų, teismo išvada, kad atsakovas nuosavybės į kelią į DKS įrodymai neegzistuoja yra visiškai nepagrįsta. Byloje kilus klausimui dėl kelio į DKS nuosavybės, atsakovas 2014-10-22 pateikė teismui pareiškimą ypatingos teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (civilinė byla Nr. 2-8571-400/2014). Minėtu pareiškimu buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad kelio į DKS statytojas „Zapadtransgaz“ perdavė šį kelią ir visas jo savininko teises VĮ „Lietuvos dujos“, kuri po reorganizacijos 1995 m. jas perleido įsteigtai AB „Lietuvos dujos“, o po AB „Lietuvos dujos“ veiklos atskyrimo šios teisės atiteko AB „Amber Grid“, kuri šiuo metu yra kelio į DKS nuosavybės teisių, atsiradusių nuo kelio pastatymo momento, galutinė perėmėja; VĮ „Lietuvos dujos“ nuo 1995-08-01 reorganizavus į AB „Lietuvos dujos“ ,VĮ „Lietuvos dujos“ valdytas kelias į DKS buvo akcionuotas ir perduotas į AB „Lietuvos dujos“ akcinį kapitalą ir ši kapitalo dalis po 2013-08-01 įvykdyto veiklų atskyrimo yra perduota AB „Amber Grid“. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą kol kitoje byloje bus išspręstas kelio į DKS nuosavybės teisių klausimas. Tokiu būdu buvo padarytas esminis procesinės teisės pažeidimas. Apeliantas mano, jog nei ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nei teismo priimtas sprendimas nieko bendro su viešojo intereso gynimu neturi. Priešingai, skundžiamu sprendimu viešasis interesas yra netgi pažeidžiamas, nes keliui į DKS faktiškai tapus bešeimininkiu turtu tolesnis jo valdymas ir eksploatavimas tampa ypač sudėtingu. Byloje nėra pateikta jokie įrodymai, kad kelio į DKS priklausimas atsakovui nuosavybės teise kaip nors trukdytų kelio į DKS naudojimui ar eksploatacijai ir dėl to būtų poreikis ne nustatyta tvarka sandorių pagrindu perimti šį kelią valstybės nuosavybėn, o tiesiogiai panaikinti atsakovo nuosavybės teisinę registraciją. Mano, jog nei kelio į DKS dalies įtraukimas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą, nei kitos bylos aplinkybės nesudarė pagrindo tokiam faktiniam atsakovo nuosavybės teisių į šį kelią panaikinimui. Skundžiamu sprendimu faktiškai neatlygintinai nusavinus atsakovo nuosavybę buvo pažeisti pagrindiniai nuosavybės apsaugos principai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ „Panevėžio regiono keliai“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu bei palaiko jame išdėstytus argumentus. Mano, jog teismas turėjo pripažinti negaliojančia ne tik teisinę registraciją, bet ir administracinį aktą, kuriuo leista ją atlikti. Ginčijama Ūkio ministro 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 dalis prieštarauja įstatymo normoms. Taip pat nurodo, jog atsakovas AB „Lietuvos dujos“, neturėdamas nuosavybės teisės į susisiekimo komunikacijas – kelią į Panevėžio DKS, negalėjo šio objekto įtraukti į atskiriamos bendrovės turto sąrašą 2013-08-01 perdavimo – priėmimo aktu, todėl teismas turėjo pripažinti negaliojančiu šio objekto perleidimą nuosavybės teise atsakovui AB „Amber Grid“. VĮ „Panevėžio regiono keliai“ sutinka su ieškovo reikalavimu taikyti vienašalę restituciją, grąžinant valstybei išimtine nuosavybės teise valdomą turtą.
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nesant byloje patikimų įrodymų, kad tiek visas kelias į Panevėžio Dujų kompresorinę stotį, tiek šio kelio ginčo ruožas nuosavybės teise teisėtai priklausė AB „Lietuvos dujos“, Ūkio ministerijos ginčo įsakymai tapo vieninteliu pagrindu įregistruoti kelią Nekilnojamojo turto registre šios įmonės nuosavybės teise. Ūkio ministerija neturėjo teisinio pagrindo leisti registruoti kelią į Panevėžio DKS AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teise, o tuo labiau šio kelio ginčo ruožo, nes visas kelias Nr. 3028 tuo metu buvo įrašytas į valstybinių rajoninių kelių sąrašą, o priimant Ūkio ministro 2000-03-29 įsakymą Nr. 127, šis visas kelias buvo įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą. Ūkio ministro įsakymų dalys, susijusios su ginčo keliu, yra neteisėtos, pažeidžiančios Konstitucijos 47 str., Kelių įstatymą. Todėl teismui pripažinus registraciją negaliojančia, turėjo būti pripažintos negaliojančia ir Ūkio ministerijos įsakymo dalys bei AB „Lietuvos dujos“ perdavimo AB „Amber Grid“ priėmimo- perdavimo akto atitinkamos dalys, susijusios su ginčo kelio perdavimu. Taip pat pritaria ieškovo reikalavimui, jog teismas turėtų įpareigoti AB „Amber Grid“ grąžinti valstybės nuosavybėn dalį valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3028. Atsižvelgiant į tai, jog šis kelio ruožas niekada nebuvo praradęs savo valstybinės reikšmės kelio statuso, buvo prižiūrimas, todėl restitucija turėtų būti ne faktinė, o teisinė – teisių į kelio ginčo ruožą perdavimas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su ieškovo argumentais dėl skundžiamos įsakymo Nr. 127 dalies pripažinimo negaliojančia ir mano, jog teismas visiškai pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Prokuroras yra praleidęs terminą apskųsti įsakymą Nr. 127, todėl Ūkio ministerija prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti apeliacinio skundą dalyje dėl įsakymo Nr. 127 skundžiamos dalies pripažinimo negaliojančia. Mano, jog terminas kreiptis į teismą pasibaigė 2013-06-04, o ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą tik 2013-06-27, t. y. ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas motyvuotai pagrindė kodėl atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl Įsakymo Nr. 127 skundžiamos dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieškovo apeliacinis skundas toje dalyje negali būti tenkintinas. Prokuroras yra visiškai neteisus, teigdamas, jog Įsakymas Nr. 127 sukėlė AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į kelią į DKS įsigijimo pasekmes, todėl skundas toje dalyje turi būti atmestas. Prokuroro reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 127 skundžiamos dalies pripažinimo negaliojančia, nesukeltų jokių pasekmių, kurių siekia ieškiniu, nes šis įsakymas nėra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teisės į kelią į DKS atsiradimo pagrindas. Įsakymas Nr. 127 neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teismui padarius išvadą, kad kelias į DKS nebuvo perduotas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybėn, įsakymo Nr. 127 skundžiama dalis neturėjo būti pripažinta negaliojančia, nes šiuo įsakymu nėra numatyta, kad kelias į DKS pereina AB „Lietuvos dujos“ nuosavybėn.
Dėl atsakovo AB „Amber Grid“ apeliacinio skundo atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo spręsti teismo nuožiūra, kadangi teismo sprendimas neliečia Ūkio ministerijos. Teismas teisingai konstatavo, jog įsakymas Nr. 127 nebuvo kelio į DKS įgijimo AB „Lietuvos dujos“ nuosavybėn pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Amber Grid“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Ūkio ministro įsakymų pripažinimui negaliojančiais nėra pagrindo, nes jie neprieštarauja jokiems teisės aktams; nebuvo nei sukurta nauja, nei panaikinta esama nuosavybės teisė, o tik leista jau egzistuojančią nuosavybės teisę tinkamai įregistruoti viešame registre, kas neprieštaravo jokiems teisės aktams. Kelio į DKS dalies įtraukimas į valstybinių kelių sąrašą savaime nepanaikino AB „Lietuvos dujos“ turėtų šio kelio savininko teisių, todėl bendrovė turėjo teisę kreiptis dėl šių teisių tinkamo įregistravimo. Ūkio ministro įsakymų pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių, nes šiais įsakymais Ūkio ministerija tik leido AB „Lietuvos dujos“ kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl konkrečių nekilnojamojo turto objektų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Kadangi nuo 2013-08-01 kelias priklauso ne AB „Lietuvos dujos“, tai šiuo metu Ūkio ministerijos įsakymai nebeturi jokios reikšmės. Be to, ūkio ministro įsakymų pripažinimas negaliojančiais niekaip neapgintų viešojo intereso. Mano, jog prokuroro reikalavimui pripažinti priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu nėra jokio pagrindo, nes AB „Lietuvos dujos“ visą laiką buvo teisėti kelio į DKS savininkai, todėl 2013 m. įvykdžius AB „Lietuvos dujos“ atsiskyrimą ir įsteigus naują bendrovę AB „Amber Grid“, AB „Lietuvos dujos“ turėjo visas galimybes perdavimo – priėmimo aktu perduoti veiklai reikalingą turtą veiklą tęsiančiai bendrovei. Nesutinka su vienašalės restitucijos taikymu ir mano, jei teismas nuspręstų taikyti restituciją, tai turėtų būti taikoma dvišalė restitucija, atsakovui AB „Amber Grid“ atlyginant perduodamos kelio į DKS dalies vertę. Prokuroro prašymo dėl vienašalės restitucijos taikymo patenkinimas pažeistų esminius konstitucinius nuosavybės teisės apsaugos principus ir reikštų neatlygintinį daikto nusavinimą.
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovo AB „Amber Grid“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Mano, jog atsakovas AB „Amber Grid“ negalėjo įsigyti nuosavybės teisių į valstybinės reikšmės kelią, kuris imperatyviomis įstatymų normomis priskirtinas valstybės išimtinei nuosavybei. Kelias Piniava-Paliūniškis rajoninio kelio statusą turėjo iki jo įrašymo į Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą. VĮ „Panevėžio regiono keliai“ visą laiką atliko ir šiuo metu atlieka viso kelio Nr. 3028 priežiūrą, remontą, tam naudodama valstybės lėšas. Atsakovas AB „Amber Grid“, teigdamas turįs nuosavybės teisę, tokių darbų neatliko. Mano, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl jie atmestini.
Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su ieškovo argumentais, jog teismo sprendimas dėl Ūkio ministro įsakymo su pakeitimais panaikinimo. Mano, jog Ūkio ministro įsakymas su pakeitimais tapo pagrindiniu dokumentu, kurio pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į valstybei nuosavybės teise priklausančio objekto dalį. Todėl teismas turėjo pripažinti negaliojančia ne tik teisinę registraciją, bet ir administracinį aktą, kuriuo leista ją atlikti. Pažymi, jog laikosi teismo sprendime išdėstytos pozicijos, kad ginčo kelias yra valstybinės reikšmės kelias, kuris yra išimtinė valstybės nuosavybė, niekada nebuvo pakitęs ir valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo ir negali būti privačios nuosavybės objektas. Nurodo, jog pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentui, jog teismas turėjo pritaikyti priimti sprendimą grąžinti valstybei jai priklausantį turtą. Mano, jog turėtų būti taikoma vienašalė restitucija, kad šalys būtų grąžintos į buvusią padėtį.
Trečiasis asmuo VĮ „Panevėžio regiono keliai“ atsiliepimu į atsakovo AB „Amber Grid“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustačius, jog atsakovai nuosavybės teisės į kelią į DKS patvirtinančių dokumentų neturi, yra pagrindas naikinti visą neteisėtai atliktą nekilnojamojo daikto teisinę registraciją. Teismui pripažinus, jog Ūkio ministro įsakymai nėra dokumentai, kurių pagrindu sukuriamos nuosavybės teisės, yra pagrindas pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto registre atliktą nuosavybės teisių į kelią į DKS teisinę registraciją. Ūkio ministerija priėmė neteisėtą administracinį aktą, kuriuo pažeidė valstybės turtines teises, nes privačion nuosavybėn perdavė valstybinės reikšmės kelio dalį. Mano, kad neteisėto administracinio akto pagrindu atlikta teisinė registracija negali būti palikta galioti. Įstatymai nedraudžia ir neriboja teismo daiktinių teisių registracijos panaikinimo klausimą spręsti atskirai nuo pačios nuosavybės teisės į konkretų daiktą, kadangi daiktinių teisių registracija galima pateikus registratoriui tinkamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, jog dalis kelio į DKS patenka į valstybinės reikšmės rajoninį kelia Nr. 3028 Piniava – Paliūniškis. Tokie keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į atsakovo AB „Amber Grid“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su apelianto argumentu, jog ginčo kelio ruožas teisėtai priklauso jam. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės keliai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Susisiekimo ministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimo Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių nuostatų patvirtinimo“ 2 dalies įpareigojimą, 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 sudarė valstybinių rajoninių kelių sąrašą, kuriame įrašytas ir valstybinis rajoninis kelias Piniava – Paliūniškis, 4,8 km ilgio. Vykdant VĮ „Lietuvos dujos“ reorganizavimą 1995 metais, šis faktas jau turėjo būti žinomas, todėl valstybinis rajoninis kelias negalėjo būti perduotas akcinei bendrovei privačion nuosavybėn. Šis kelio ruožas visada buvo valstybinės reikšmės rajoninio kelio dalis, jo statusas kaip išimtinė valstybės nuosavybė, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir niekada nebuvo pakeistas, jis buvo valdomas VĮ „Panevėžio regiono keliai“ turto patikėjimo teise nuo 1992 m. Tai, kad įmonė savo reikmėms pasigerino kelio ruožą, nereiškia, kad ginčo kelio ruožas įmonei, rekonstravusiai jį, būtų perduotas nuosavybėn. Dokumentų, kad ginčo kelio ruožas kada nors būtų perduotas veikusiai sąjunginei įmonei, ar VĮ „Lietuvos dujos“, ar AB „Lietuvos dujos“ nuosavybėn, byloje nėra. Apeliantas teigia, kad pertvarkant VĮ „Lietuvos dujos“ į akcinę bendrovę, visas VĮ valdytas turtas buvo akcionuotas. Duomenų apie akcionuoto turto fizinius vienetus, tame tarpe ir ginčo kelio ruožą, nėra, todėl apelianto teiginys, kad ginčo kelio ruožas buvo atlygintinai perleistas AB „Lietuvos dujos“ nepagrįstas. Sutinka su apeliantu, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, tačiau teisėtų lūkesčių apsaugos principas reikalauja, kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Mano, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir tuo pagrindu, kaip teigia apeliantas, atmesti prokuroro ieškinį. Pažeisto valstybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešas interesas, todėl pažeistos valstybės teisės turi būti ginamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, AB „Amber Grid“ – atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys dalyje atmestas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo daikto susisiekimo komunikacijos – kelio, esančio Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., unikalus Nr. 6697-4026-5019, šio kelio įregistravimo nuosavybės teise AB „Lietuvos dujos“, o vėliau – AB „Amber Grid“ vardu teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikaciją – kelią, esantį Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., unikalus Nr. 6697-4026-5019 nuo 2000-04-14 iki 2013-08-01 įregistruotos AB „Lietuvos dujos“, įregistravimo pagrindas: steigėjo įsakymas, 2000-03-29, Nr. 127, o nuo 2013-09-13 – AB „Amber Grid“, įregistravimo pagrindas: Akcininkų susirinkimo protokolas, 2013-06-11; priėmimo-perdavimo aktas, 2013-08-01 (t. 2, b. l. 102-103).
Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius įrodinėja, kad minėto kelio dalis, unikalus Nr. 6697-4026-5019, pažymėta koordinatėmis nuo 47-53 iki 55-8 yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3028 Piniava-Paliūniškis ir reikalauja šią kelio dalį grąžinti valstybės nuosavybėn.
Atsakovai teigia, kad ginčo kelias yra kelias į Panevėžio dujų kompresorių stotį, teisėtai ir pagrįstai yra jiems perduotas nuosavybės teise VĮ „Lietuvos dujos“ reorganizuojant į AB „Lietuvos dujos“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1974 metais buvo pastatyta Panevėžio dujų kompresorių stotis (toliau – DKS). Pastato užsakovu buvo Minsko magistralinių dujotiekių valdyba, kurios sudėtyje buvo Vilniaus linijinės gamybinės dispečerinės centras, vėliau reorganizuotas į Vilniaus linijinę gamybinę magistralinių dujotiekių valdybą. Panevėžio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas 1973-05-25 raštu Nr. 278 leido Minsko magistralinių dujotiekių valdybos Vilniaus linijinės gamybinės dispečerinės centrui vykdyti kompresorių stoties ir automobilių privažiavimo prie kompresorių stoties aikštelės kelio statybą. Minėtoms statyboms Panevėžio rajono tarybinis ūkis „Įstra“ 1973-05-31 aktu perdavė Minsko magistralinių dujotiekių valdybai tris žemės sklypus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 1973-09-15 komisija surašė privažiavimo kelio paslėptų darbų aktą, o 1974-05-08 – aktą, leidžianti dėti asfalto dangą. Panevėžio dujų kompresorių stoties statybos užbaigimo aktas pasirašytas 1974-09-19 (t. 1, b. l. 146-165).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-21 nutarimu Nr. 347 „Dėl buvusių sąjunginio pavaldumo įmonių“, Energetikos ministerijos 1991-09-17 įsakymu Nr. 55, valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ 1991-11-28 įsakymu Nr. 29, nuo 1991-12-01 visasąjunginio gamybinio susivienijimo „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinės gamybinės magistralinių dujotiekių valdybos pagrindu, įsteigtas valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialas - „Magistralinių dujotiekių valdyba“. Vykdant reorganizaciją „Magistraliniai dujotiekiai“ prijungta prie VĮ „Lietuvos dujos“, kuri Energetikos ministerijos 1995-03-31 įsakymu Nr. 63 reorganizuota į akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ (t. 1, b. l. 105-122, t. 5, b. l. 70-73).
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Magistralinių dujotiekių firmos direktoriaus 1994-05-19 įsakymu Nr. 11 buvo atlikta įmonės ilgalaikio turto ir nebaigtų kapitalinių darbų vertės indeksacija. Žiniaraštyje inventoriniu numeriu 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, įsigijimo data 1974-09-19, kurio likutinė vertė 8478,54. Magistralinių dujotiekių firmos direktoriaus 1996-10-23 įsakymo Nr. 54 pagrindu atlikta materialinių vertybių ir balansinių straipsnių inventorizacija. Inventorizacijos aprašuose, sudarytuose 1993-11-30 ir 1996-11-30 inventoriniu Nr. 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, pažymint, jog: „Įvesta eksploatacijon 74.09.19“, „Pradinė vertė 12592,00 (1993-11-30) ir 260906,00 (1996-11-30“ (t. 5, b. l. 74-85).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-08-26 nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ pagrindu buvo pradėtas valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimas į akcines bendroves (toliau – AB) ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – UAB).
AB „Lietuvos dujos“ 1999-09-01 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją prašydama, kad ši, kaip AB „Lietuvos dujos“ steigėja, patvirtintų, jog prieduose išvardintas turtas (tame tarpe ir kelias į Panevėžio DKS) priklauso AB „Lietuvos dujos“ ir gali būti registruojamas Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės filialuose. Prašyme nurodė, kad 1992-04-01, perėmus magistralinius dujotiekius ir jų pastatus Lietuvos valstybės žinion, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai neišliko (t. 2, b. l. 134-140).
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 1999-04-12 įsakymu Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“, leido AB „Lietuvos dujos“ teisiškai registruoti Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės filialuose bendrovei priklausantį turtą pagal pridedamą sąrašą, kurio II 13 p. įrašytas kelias į Panevėžio DKS, inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis nenurodytas (t. 2, b. l. 90-96).
AB „Lietuvos dujos“ 2000-03-20 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją prašydama patikslinti Ūkio ministerijos 1999-04-12 įsakymą Nr. 131, nes atliekant magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių inventorizaciją, buvo patikslinta jų kiekinė išraiška (t. 1, b. l. 97-98).
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2000-03-29 įsakymu Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ dalinio pakeitimo“, atsižvelgdamas į patikslintas po atliktos inventorizacijos magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių kiekines išraiškas, iš dalies pakeitė 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 atitinkamus punktus pagal sąrašą, kurio II 13 p. įrašytas kelias į Panevėžio DKS, inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis 8244 (t. 2, b. l. 97-98). AB „Lietuvos dujos“ 2000-03-20 rašte ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-03-29 įsakyme Nr. 127 minimų inventorizacijų aktai ir kiti dokumentai į bylą nepateikti.
AB „Lietuvos dujos“ steigėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu, 2000-04-14 įregistravo nuosavybės teises į kelią, esantį Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., bendras kelio plotas: 8244 kv. m., ilgis: 1118,32 m., unikalus Nr. 6697-4026-5019.
Po AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2013-01-30 sprendimo dėl bendrovės atskyrimo, buvo sukurta nauja bendrovė - AB „Amber Grid“. AB „Lietuvos dujos“ 2013-08-01 priėmimo-perdavimo aktu perdavė AB „Amber Grid“ ilgalaikį turtą pagal sąrašą, kurio eilės Nr. 128, įrašytas kelias į Panevėžio DKS Maksvytiškių k., Panevėžio r. sav., unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (t. 2, b. l. 22-50-80). AB „Amber Grid“ nuosavybės teises į šį turtą įregistravo 2013-09-13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-10-09 nutarimu Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių nuostatų patvirtinimo“ įpareigojo Susisiekimo ministeriją parengti ir patvirtinti valstybinių automobilių kelių sąrašą. Susisiekimo ministras 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą pagal priedą Nr. 1, kuriame Nr. 3028 įrašytas ir kelias Piniava – Paliūniškis (t. 1, b. l. 30-57). Priėmus Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (1995 m. gegužės 11 d. įstatymo red. Nr.I-891), buvo reglamentuota, kad Valstybinės reikšmės kelius registruoja Susisiekimo ministerija, jų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Susisiekimo ministerija renka, tvarko ir saugo duomenis apie valstybinės reikšmės kelius, disponuoja šių duomenų banku (Kelių įstatymo 7 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ eilės Nr. 720 patvirtino, kad kelias Nr. 3028 Piniava–Paliūniškis,4,80 km. ilgio yra valstybinės reikšmės automobilių kelias.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-12 įsakymu Nr. V-98 minėtas kelias perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise VĮ „Panevėžio regiono keliai“. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2005-12-20 įsakymu Nr. V-352 patvirtino valstybinės reikšmės automobilių kelių, tame tarpe ir kelio Nr. 3028 Piniava–Paliūniškis, 4,9 km. ilgio, kurie pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, priskyrimą VĮ „Panevėžio regiono keliai“ (t. 1, b. l. 16-24).
Nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelias Nr. 3028 Piniava–Paliūniškis, 4,9 km. ilgio yra dalis kelio, unikalus Nr. 6697-4026-5019, kuris nuo 2000-04-14 iki 2013-08-01 buvo įregistruotas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybe, ginčijamo Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu, o nuo 2013-09-13 įregistruotas AB „Amber Grid“ nuosavybe, ginčijamo AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ 2013-08-01 pasirašytu priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinio skundo.
Panevėžio apygardos prokuratūros nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiais Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 ir AB „Lietuvos dujos“ bei AB „Amber Grid“ 2013-08-01 pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kurie buvo pagrindu registruojant AB „Amber Grid“ nuosavybės teises į ginčo kelią.
Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl ginčijamo Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 teisėtumo, kad atmesdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS, nenurodė motyvų, kad nepagrįstai netaikė vienašalės restitucijos, pagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais visiškai sutinka.
Kaip minėta, AB „Lietuvos dujos“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikaciją – kelią, esantį Panevėžio r. sav. Panevėžio sen. Maksvytiškių k., unikalus Nr. 6697-4026-5019, įregistravo 2000-04-14, o įregistravimo pagrindu nurodytas steigėjo, t. y. Ūkio ministerijos, 2000-03-29 įsakymas Nr. 127. AB „Amber Grid“ nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistruotos nuo 2013-09-13 bendrovės akcininkų 2013-06-11 susirinkimo protokolo bei 2013-08-01 priėmimo-perdavimo akto pagrindu (t. 2, b. l. 102-103).
Žemės, pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registrą tvarkančių įstaigų teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – NTRĮ). Pagal NTRĮ 3 straipsnio 1 dalį visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. NTRĮ 16 straipsnio 2 punktas (redakcija galiojusi iki 2000-06-26) nustatė, kad nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniu pagrindu yra valstybės institucijos ar valdymo institucijos sprendimas. Pagal NTRĮ nuostatas asmuo, norintis įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pagal turto buvimo vietą paduoda nustatytos formos prašymą, kurio formą ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys asmens, padavusio prašymą, teises į nekilnojamąjį turtą ar šio turto savininko prievoles, žemės sklypo planas bei dokumentai apie žemės sklype esantį kitą nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentų originalai (Įstatymo 17 str. 1, 3, 4 d.). Analogiškas reglamentavimas yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (Nuostatų 28.5; 31,32 p.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos argumentu, kad ginčo įsakymas nuosavybės teisės į kelią nekonstatuoja. Priešingai, 1999-04-12 įsakymo Nr. 131 įžanginėje dalyje konstatuojama: „Kadangi turtas, priklausęs nuosavybės teise valstybinei įmonei buvo perduotas akcinei bendrovei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimo Nr. 85 punktu 28.5, leidžiu akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ teisiškai įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybinės įmonės filialuose bendrovei priklausantį turtą:...“ (t. 1, b. l. 182-183). Taigi, įsakymu konstatuojamas įvykęs faktas, kad valstybės turtas jau yra perduotas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-08-26 nutarimą Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą (1.3 p.). AB „Lietuvos dujos“, prašydama, kad Ūkio ministerija patvirtintų, jog bendrovei priklauso kelias į Panevėžio DKS, tokio balanso nei Ūkio ministerijai, nei į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrįstų įrodymų, t. y. dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo kelias į Panevėžio DKS buvo perduotas AB „Lietuvos dujos“, byloje nėra pateikta.
VĮ Registrų centras nuosavybės teises į kelią AB „Lietuvos dujos“ įregistravo Ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu valstybės institucijos sprendimu dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tačiau akivaizdu, kad jis sukėlė nuosavybės teisių įregistravimo pasekmes. Kaip minėta, AB „Lietuvos dujos“ 1999-09-01 rašte nurodė, jog nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai neišliko, todėl prašė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtinti, kad rašto prieduose išvardintas turtas, tame tarpe ir kelias į Panevėžio DKS, priklauso AB „Lietuvos dujos“. Taigi, Ūkio ministerija, 1999-04-12 įsakymu Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“, leisdama AB „Lietuvos dujos“ teisiškai registruoti bendrovei priklausantį turtą pagal pridedamą sąrašą, žinodama, kad nuosavybės dokumentai į prašomą įregistruoti turtą neišliko, nepatikrino ir neįsitikino, ar priede nurodytas kelias į Panevėžio DKS, tikrai yra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybė, ar neturi kito savininko, ar nurodytas turtas tinkamai apskaitytas ir įtrauktas į balansą. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos dujos“ rašto Ūkio ministerijai priede, kelio į Panevėžio DKS kiekio nenurodė, todėl 2000-03-20 pakartotinai kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl 1999-04-12 įsakymo Nr. 131 patikslinimo, motyvuodama tuo, jog turto kiekinę išraišką patikslino inventorizacijos metu. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2000-03-29 įsakymu Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeitė 1999-04-12 įsakymą Nr. 131 „...atsižvelgdamas į patikslintas po atliktos inventorizacijos magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių kiekines išraiškas“. Ginčo įsakyme II 13 punktu įrašytas kelias į Panevėžio DKS, 8244 m² ploto. Nors kelio plotas nurodytas tariamų inventorizacijų pagrindu, tačiau inventorizacijų aktai į bylą nepateikti ir duomenys apie kelio savininką nepatikrinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-03-29 įsakymas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nes dokumentų, pagrindžiančių įsakyme konstatuojamą faktą, jog turtas, nuosavybės teise priklausęs valstybinei įmonei buvo perduotas akcinei bendrovei, nėra. Taigi, kelias į Panevėžio DKS, 2000-04-14 įregistruotas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybe, unikaliu Nr. 6697-4026-5019 neteisėto Ūkio ministro 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 pagrindu. Tuo tarpu šio kelio (unikalus Nr. 6697-4026-5019) dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ eilės Nr. 720 patvirtino kaip valstybinės reikšmės automobilių kelią Nr. 3028, kurio ilgis 4,80 km.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Apibendrinant išvardintus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-03-29 įsakyme Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turto teisinio registravimo“ dalinio pakeitimo“ įrašyta eilutė, pažymėta indeksu II.13 „Kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį, inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis 8 244“ yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia.
AB „Lietuvos dujos“ valdyba 2013-01-30 priėmė sprendimą dėl bendrovės atskyrimo sąlygų, kurios buvo patvirtintos neeiliniame AB „Lietuvos dujos“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2013-06-11. To pasėkoje buvo sukurta nauja bendrovė AB „Amber Grid“. AB „Lietuvos dujos“ 2013-08-01 priėmimo-perdavimo aktu perdavė AB „Amber Grid“ ilgalaikį turtą pagal sąrašą, kurio eilės Nr. 128, įrašytas kelias į Panevėžio DKS Maksvytiškių k., Panevėžio r. sav., unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (t. 2, b. l. 22-50-69-80). AB „Amber Grid“ nuosavybės teises į šį turtą įregistravo 2013-09-13. Konstatavus, jog kelias į Panevėžio DKS AB „Lietuvos dujos“ įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, todėl negali būti laikomas AB „Lietuvos dujos“ nuosavybe. AB „Lietuvos dujos“, neturėdama nuosavybės teisių į minėta kelią, negalėjo jo perduoti naujai sukurtai AB „Amber Grid“, todėl 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalis, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192, eilutė ilgalaikio turto sąraše eilės Nr. II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąrašo eilės Nr. 128, pripažintina negaliojančia.
Kuomet sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikytinos sandorio negaliojimo pasekmės – restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 1.93 str. 5 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taikyti restitucijos nėra teisinio pagrindo, nes bylos duomenys patvirtina, kad kelias Nr. 3028 Piniava–Paliūniškis, 4,80 km. ilgio yra valstybinės reikšmės automobilių kelias, kuris nors ir buvo nuo 2000-04-14 įregistruotas AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ vardu, niekada nuosavybės teise nebuvo perduotas AB „Lietuvos dujos“.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais argumentais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl nuosavybės teisių į kelią pripažinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2000-03-29 įsakymo Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos” turto teisinio registravimo” dalinio pakeitimo” eilutę, pažymėta indeksu II.13 „Kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį (toliau tekste- Panevėžio DKS), inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis 8244“ bei 2013-08-01 AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalis, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (eilutė ilgalaikio turto sąrašo eilės numeris II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąrašo eilės numeris 128) negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo reikalavimus šioje dalyje tenkinti pilnai.
Dėl AB „Amber Grid“ apeliacinio skundo.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino AB „Amber Grid“ nuosavybės teisių į ginčo kelią teisinę registraciją, nes nagrinėjamoje byloje ginčas buvo tik dėl kelio dalies. Mano, kad teismas negalėjo nagrinėti nuosavybės registracijos panaikinimo klausimo atskirai nuo nuosavybės galiojimo klausimo, o byloje yra daugybė įrodymų, jog ginčo kelias visada teisėtai priklausė atsakovui, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl be pagrindo panaikino atsakovo nuosavybės teises į kelią į DKS.
Kolegija sutinka, kad bylos duomenys patvirtina, jog Panevėžio dujų kompresorių stotis buvo pastatyta 1974 metai, kad pastato bei automobilių privažiavimo prie kompresorių stoties aikštelės kelio statybos užsakovu buvo Minsko magistralinių dujotiekių valdyba, kurios sudėtyje buvo ir Vilniaus linijinės gamybinės dispečerinės centras, vėliau reorganizuotas į Vilniaus linijinę gamybinę magistralinių dujotiekių valdybą, kurios pagrindu buvo įsteigtas valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“ filialas - „Magistralinių dujotiekių valdyba“, o ši, vykdant reorganizaciją, buvo prijungta prie VĮ „Lietuvos dujos“, kuri 1995-03-31 reorganizuota į AB „Lietuvos dujos“ (t. 5, b. l. 70-73). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad ginčo kelias visada priklausė atsakovui, kad jis yra šio kelio stačiusių ir valdžiusių organizacijų teisių ir pareigų perėmėjas, apeliantas nepateikė teismui abejonių nekeliančių įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teisės į ginčo kelio dalį buvo perduotos AB „Amber Grid“.
Apeliantas nurodo, kad kelias į DKS buvo apskaitomas atsakovo ir anksčiau jį valdžiusių subjektų dokumentuose, tačiau į bylą pateikti dokumentai tik iš dalies patvirtina šias aplinkybes. Magistralinių dujotiekių firmos direktoriaus 1994-05-19 įsakymu Nr. 11 buvo atlikta įmonės ilgalaikio turto ir nebaigtų kapitalinių darbų vertės indeksacija. Žiniaraštyje inventoriniu numeriu 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, įsigijimo data 1974-09-19, kurio likutinė vertė 8478,54. Vėlesnio, 1996-10-23 įsakymo Nr. 54 pagrindu, buvo atlikta materialinių vertybių ir balansinių straipsnių inventorizacija. Inventorizacijos aprašuose, sudarytuose 1993-11-30 ir 1996-11-30, inventoriniu Nr. 20-0634 įrašytas kelias į Panevėžio DKS, nurodant: „Įvesta eksploatacijon 74.09.19“, „Pradinė vertė 12592,00 (1993-11-30) ir 260906,00 (1996-11-30“ (t. 5, b. l. 74-85).
Byloje pateiktas „Zapadtransgaz“ 1992 m. kovo mėnesio pagrindinių fondų žiniaraštis, kuriame eilės Nr. 263 įrašytas Panevėžio dujų kompresorių stoties privažiavimo kelias, kurio vertė 64103,56 (t. 3, b. l. 87-93), tačiau žiniaraštis be parašų, kas jį sudarė ir yra atsakingas už duomenų tikrumą, kam išvardintas turtas buvo perduotas, jei buvo, duomenų nėra. Ta aplinkybė, kad kelias į DKS buvo apskaitomas Magistralinių dujotiekių firmoje, nepatvirtina valstybės turto perdavimo akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“. Kaip žinia, reorganizuojant VĮ „Lietuvos dujos“ į AB „Lietuvos dujos“ galiojęs Civilinis kodeksas (CK) nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai (CK 98¹ str. 2 d., 1994-05-17 redakcija). Byloje nėra dokumentų (turto perdavimo-priėmimo aktai ir pan.) patvirtinančių, kad kelias į Panevėžio DKS buvo valstybės turtiniu įnašu reorganizuojant VĮ „Lietuvos dujos“, ir yra AB „Lietuvos dujos“ akcinio kapitalo dalimi, todėl apelianto argumentai, jog kelias į DKS yra jo akcinio kapitalo dalimi ir todėl priklauso jam nuosavybės teise, pripažintini neįrodytais, todėl atmestini.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-08-26 nutarimą Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės buvo reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą (1.3 p.). Dokumentų, patvirtinančių kas ir kada kelią į Panevėžio DKS perdavė Magistralinių dujotiekių firmai, o ši - AB „Lietuvos dujos“, nepateikta. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad kelias į Panevėžio DKS buvo apskaitytas paskutiniame ketvirčio buhalteriniame balanse prieš Magistralinių dujotiekių firmos reorganizaciją ir perregistravimą į AB „Lietuvos dujos“. AB „Lietuvos dujos“, prašydama patvirtinti, kad bendrovei priklauso kelias į Panevėžio DKS, ketvirčio buhalterinio balanso nei Ūkio ministerijai, nei į bylą nepateikė. Taigi, pagrįstų dokumentų, patvirtinančių, kad valstybės turtas, ginčo kelias į Panevėžio DKS, buvo perduotas AB „Lietuvos dujos“, byloje nėra pateikta.
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino kelio į Panevėžio DKS nuosavybės teisinę registraciją. Kaip minėta, pagal NTRĮ asmuo, norėdamas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pagal turto buvimo vietą paduoda ne tik nustatytos formos prašymą, bet ir dokumentus, patvirtinančius jo teises į nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamojoje byloje apeliantas bei atsakovas AB „Lietuvos dujos“ jokių dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į kelią į DKS, išskyrus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-03-29 įsakymą Nr. 127, nepateikė. Be to, apeliantas pripažįstą, jog neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises į ginčo kelią, kadangi nagrinėjant bylą teisme pateikė teismui pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo (Panevėžio miesto apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-8571-400/2014), kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad privažiavimo kelią ir visas kelio savininko teises į Panevėžio dujų kompresorių stotį Maskvytiškių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6697-4026-5019, kelio statytojas visasąjunginis gamybinio susivienijimo „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinė gamybinė magistralinių dujotiekių valdyba 1974 m. perdavė VĮ „Lietuvos dujos“, kuri po reorganizacijos 1995 m. kelią ir visas kelio savininko teises perleido įsteigtai AB „Lietuvos dujos“, įtraukiant kelią į bendrovės akcinį kapitalą, o po AB „Lietuvos dujos“. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2014-10-27 nutartimi atsisakius priimti pareiškimą, Panevėžio apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinis instancijos teismas nurodė, kad ginčo kelio pastatymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nustatė, kad valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė ir visas turtas, tame tarpe ir pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės bei visas kitas turtas būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti nuosavybės teise priklausė valstybei (CK 97, 98 str.), todėl „Zapadtransgaz“ Vilniaus linijinė gamybinė magistralinių dujotiekių valdyba iki 1990-03-11 ginčo kelio dalį valdė patikėjimo teise, bet ne nuosavybės teise, kurią apeliantas prašė pripažinti ir nustatyti. Teismas padarė išvadą, kad ir VĮ „Lietuvos dujos“ visą jai perduotą ir apskaitytą turtą valdė operatyvinio valdymo, patikėjimo teise, todėl nuosavybės teisių į kelią į DKS įgyti negalėjo. Apeliantas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nenurodė kokių negali gauti dokumentų, patvirtinančių norimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir/arba negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus (Panevėžio apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-49-425/2015).
Pripažintini nepagrįstais ir atmestini apelianto argumentai, kad skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintos jo nuosavybės teisės į kelią į DKS ir nusavinta jo nuosavybė, nes jau aptartais motyvais nustatyta, kad nuosavybės teisių į ginčo kelią į DKS AB „Amber Grid“ nebuvo įgijusi, todėl šių teisių negalėjo netekti. Kolegijos nuomone, nors ginčas yra tik dėl kelio, kurio unikalus Nr. 6697-4026-5019 dalies, teismas pagrįstai panaikino viso šio kelio teisinę registraciją, nes Nekilnojamojo turto registre kelias, unikalus Nr. 6697-4026-5019, įregistruotos kaip vientisas objektas.
Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo (CPK 185 str.).
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 str.). Apelianto, ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinis skundas patenkintas, tačiau ieškovas yra nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl bylinėjimosi išlaidų neturėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2000 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 127 „Dėl 1999 m. balandžio 12 d. Ūkio ministerijos įsakymo Nr. 131 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos” turto teisinio registravimo” dalinio pakeitimo” eilutę, pažymėta indeksu II.13 „Kelias į Panevėžio dujų kompresorinę stotį (toliau tekste- Panevėžio DKS), inventorinis Nr. 200634, statybos metai 1974, mato vnt. m², kiekis 8244“.
Pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 1 d. AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Amber Grid“ pasirašyto priėmimo-perdavimo akto dalį, kuria nuosavybės teise perduotas kelias į Panevėžio DKS, unikalus Nr. 6697-4026-5019, registro Nr. 35/107192 (eilutė ilgalaikio turto sąrašo eilės numeris II.2.4.4.4. ir Registruotino turto sąrašo eilės numeris 128).
Likusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d sprendimo dalį palikti nepakeistą.