Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui K. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., S. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų tokiam faktui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 6–7). S. Š. sutuoktinis V. Š., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties palikimo nepriėmė (b. l. 8–10). S. Š. be pareiškėjo turėjo dar du vaikus: V. Š. ir S. Š. (b. l. 35). Mirus S. Š., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre nėra duomenų apie mirusiosios palikimo priėmimą, kuriame registruojami palikimo priėmimo faktai nuo 2001 m. liepos 1 d. (b. l. 10). Be to, Kauno regiono valstybiniame archyve nėra duomenų apie S. Š. paveldėjimo bylos sudarymą (b. l. 11). Nustatyta, kad po S. Š. mirties palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo procedūros nėra pradėtos. Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2,0700 ha žemės sklypą, grąžinant kartu su bendraturte M. T. natūra 4,2200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13). S. Š. nuosavybės teise priklauso 207/422 dalys 4,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis žemės sklypo adresas) (b. l. 31).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), laikytina, kad palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimus, susijusius su S. Š. palikimo priėmimu, taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nebuvo nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, dėl priežasčių pobūdžio sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys terminui palikimui priimti atnaujinti pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

Be to, pažymėtina, kad su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. Š. yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. Š. pirmosios eilės įpėdinis ir turi teisę po motinos mirties paveldėti jos turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, kadangi S. Š. mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu apie mirusiosios turtą nežinojo. Nuosavybės teisės į palikimą sudarantį turtą atsirado tik po daugiau nei penkerių metų po palikėjos mirties, o esant gyvam mirusios sutuoktiniui, pareiškėjo tėvui, vaikai į tėvų turtinius reikalus nesikišo ir jais nesidomėjo, todėl manė, kad mirusiosios palikimą priims jos sutuoktinis. Tik 2018 metų pradžioje paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas V. Š. palikimo po sutuoktinės S. Š. mirties nepriėmė, todėl palikimas iki šiol nėra priimtas. Teismui nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Nustatyta, kad pareiškėjas, tik sužinojęs apie palikimą sudarantį turtą ir tai, kad palikimas iki šiol nėra priimtas, nedelsdamas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kas leidžia spręsti apie pareiškėjo sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą įgyvendinant savo teises. Nepaisant to, kad nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) yra praėję pakankamai daug laiko, teismas sprendžia, jog praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai ilga, kad tai būtų pagrindas atsisakyti pratęsti praleistą terminą. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų aiškiai išreiškęs savo valią nepriimti palikimo po motinos mirties, jis palikimo neatsisakė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu be pareiškėjo nepaaiškėjo daugiau asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po S. Š., mirties. Iki šiol palikimo niekas nepriėmė, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys civilinėje byloje V. Š. ir S. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, jog termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjui iš esmės pažeistų jų ar valstybės teises ir teisėtus interesus, neišreiškė valios dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Suinteresuoti asmenys nenurodė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjo prašymo, o V. Š. ir S. Š. neprieštaravo, kad tik pareiškėjas priimtų palikimą po jų motinos mirties. Byloje taip nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo.

Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas daryti išvadą, jog pasekmių, kurias sukuria termino palikimui priimti praleidimas, taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų tokio termino įtvirtinimo teisės aktuose tikslų ir paskirties. Nors terminas palikimui priimti ir praleistas daug, tačiau, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, terminas palikimui priimti pareiškėjui atnaujintinas, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas palikimo laiku nepriėmė dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, ne dėl savo kaltės ar nerūpestingumo, t. y. pareiškėjas nežinojo apie palikimą sudarantį turtą, nes palikėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos tik po jos mirties, tikėjosi, kad palikimą priims mirusiosios sutuoktinis, o apie tai, kad S. Š. palikimas iki šiol nepriimtas, sužinojo tik 2018 metų pradžioje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. Š. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti jam atnaujinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.