- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- A5.-620-416/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00417-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimondas Noreika (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) įgaliotam atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. nedalyvaujant,
rašytinio proceso tvarka proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), vykdančios individualią veiklą, administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., būdama darbdave – fiziniu asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą civilinį teisnumą ir veiksnumą, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, 2021-06-25 leido E. B. dirbti greito maisto užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau su ja nebuvo sudariusi darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Šis pažeidimas užfiksuotas 2021-06-25, 13.00 val., atliekant patikrinimą greito maisto užkandinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo J. K. individuali veikla. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. K. paaiškinime nurodyta, kad 2021-06-25 patikrinimo metu jos vykdomos įmonės veiklos vietoje rasta darbuotoja E. B., kuri dar nebuvo įdarbinta. E. B. paskambino ir paklausė, ar nereikia vasaros laikotarpiui darbuotojų, sakė, jog galėtų pradėti dirbti nuo liepos 1 d. Pokalbis baigėsi, tiksli data, kada E. B. ateis dirbti, nebuvo sutarta. J. K. išvyko atostogauti. E. B. neinformavo vadovės apie tai, kada ateis apsižiūrėti, kaip vyksta darbas. Į įmonės patalpas E. B. priėmė kita darbuotoja J. K. nežinant. J. K. kaltę pripažįsta, gailisi (b. l. 9). Pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog nustatytą pažeidimą pripažįsta pilnai, nuoširdžiai dėl jo gailisi ir prašo skirti kuo mažesnę baudą(b.l.16).
E. B. paaiškinime užfiksuota, jog ji 2021-06-25 atėjo į greito maisto užkandinę pasižiūrėti, kaip vyksta darbas, vykdė komandos pavestas užduotis. Dėl darbo tarėsi su J. K.. 2021-06-25 turėjo dirbti nuo 9 val. ryto iki 15 val. dienos (b. l. 10).
Iš 2021-06-30 Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistas M. A. ir vyriausioji specialistė N. M., vykdydami VMI 2021-06-23 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), patikrino viešojo maitinimo paslaugą teikiančią J. K. individualią veiklą, registruotą (duomenys neskelbtini), viešojo maitinimo paslauga teikiama adresu (duomenys neskelbtini). Operatyvus patikrinimas pradėtas 15.00 val., baigtas – 15.30 val. Dalyvaujant įmonės darbuotojai K. K., buvo inventorizuota kasos stalčiuje esantys pinigai. Patikrinimo metu darbuotoja K. K. pateikė EKA operacijų žurnalą, EKA techninį pasą. Kartu su K. K. užkandinėje dirbo įdarbintos darbuotojos E. Š. ir R. S. bei vienas neįdarbintas asmuo – E. B., kuri užkandinėje ruošė maistą ir vykdė kitas darbuotojų nurodytas funkcijas. E. B. darbo sutarties su įmonės savininke sudariusi nebuvo, tačiau įmonės savininkė leido atlikti darbo funkcijas. J. K. apie E. B. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė (b. l. 3-4).
Iš 2021-06-30 Darbo sutarties matyti, jog tarp J. K. individualios įmonės (darbdavė) ir E. B. (darbuotoja) 2021-06-30 sudaryta darbo sutartis neterminuotam laikotarpiui. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2021-07-01 (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys (J. K. ir E. B. paaiškinimai, operatyvaus patikrinimo ir faktų fiksavimo pažymos, darbo sutarties kopija, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas) įrodo, jog E. B. 2021 m. birželio 25 d. dienos metu dirbo greito maisto užkandinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ruošė maistą ir atliko kitas jai pavestas darbines funkcijas.
Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Vertinant, ar šioje byloje yra analizuojamas nelegalaus darbo požymis, visų pirma, reikia nustatyti, ar buvo J. K. ir E. B. susitarimas. Abu minėti asmenys rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog kelios dienos prieš tai telefonu susitarė dėl galimybės dirbti greito maisto užkandinėje, E. B. leista ateiti ir pasižiūrėti, kaip vyksta darbo procesas. E. B. teigė galėsianti dirbti tik nuo 2021-07-01. J. K. sutiko, jog E. B. dirbtų jos įmonėje.
Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltę pripažino ir labai gailisi, paaiškinimus surašė savo valia. E. B. rašytinius paaiškinimas taip pat surašė savo noru, aplinkybių nekeitė.
Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog E. B. su J. K. 2021-06-25 darbo sutarties nebuvo sudariusios (ši sudaryta tik 2021-06-30). J. K. aiškino, jog patikrinimo metu buvo išvykusi atostogauti ir nežinojo, jog tą dieną E. B. ateis dirbti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl laikytina, jog J. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Byloje nustatyta, kad E. B. nelegaliai dirbo 2021-06-25, tai yra tik 1 darbo dieną), todėl J. K. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan. Nėra duomenų, kad J. K. atžvilgiu anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai, ji anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta (J. K. anksčiau bausta administracine tvarka už ANK 417 str. 2 d., tai yra Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paskirta bauda sumokėta). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. K. skirtina minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos numatyta bauda – 1000 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 2011863922. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.