Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 01.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,55 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais V. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi V. F., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. F. pilnai pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinimo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė jau kurį laiką iki aptariamo įvykio konfliktavęs su savo gyvenimo drauge, jų santykiai pasidarė itin komplikuoti po naujo būsto įsigijimo, namuose nuolatos vykdavo kivirčai, todėl V. F. nurodė pradėjęs save raminti alkoholiu. Išgėrinėti pradėjo daugmaž apie savaitę iki įvykio. 2018-09-20 vakare, (duomenys neskelbtini) išgėrė vyno ir degtinės. Namo grįžo troleibusu, nes buvo pavartojęs alkoholio. Tą vakarą vėl sukonfliktavo su sugyventine, pykosi ir dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Konfliktas kilo didelis, net iki abipusių apsistumdymų. Matydamas susidariusią situaciją, emociškai jausdamasis labai prastai, suprato, kad negali nakčiai pasilikti namuose, todėl nutarė nuvažiuoti į darbą (duomenys neskelbtini) ir ten pernakvoti. Tuo metu, kai išeidinėjo iš namų, jautėsi prablaivėjęs, todėl sėdo į savo „Honda CR-v“ markės automobilį ir apie 00.30 val. išvažiavo. Nuvažiavus prie darbo, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris išreiškę įtarimą dėl to, jog jis yra galimai neblaivus. Buvo iškviesti kiti pareigūnai, kurių belaukdamas automobilyje dar išgėrė turėto stipraus alkoholinio gėrimo, kurį buvo pasiėmęs išeidamas iš namų. Su nustatytu girtumu sutinka, dėl savo veiksmų gailisi. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis V. F. nurodė iki įvykio alkoholio visai nevartojęs trejus metus, vėl pradėjo išgėrinėti savaitę iki įvykio dienos. Praeityje yra turėjęs sunkumų dėl alkoholio vartojimo, paaiškino, jog kartais „nutrūkdavo“, tačiau prieš trejus metus pats nutarė nebevartoti (tokių periodų yra buvę ir anksčiau). Praeityje kelis kartus reikėjo medikų pagalbos, tačiau šį kartą niekur nesigydė ir alkoholio vartojimą buvo nutraukęs savarankiškai. Kaltinamasis išreiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo ilgametį draugą M. K., kuris, pasak kaltinamojo, jam padėdavo sunkiausiais gyvenimo momentais. M. K. yra psichologas, šeimos konsultantas, dirba (duomenys neskelbtini). Būtent M. K. prieš kelis metus jam patarė visiškai atsisakyti alkoholio, kalbėjosi su juo dėl šios problemos. Tą savaitę, kuomet V. F. pradėjo išgėrinėti, M. K. neskambino, nes jo emocinė būklė buvo prasta ir jis norėjo nuo visų pasislėpti, o ne bendrauti. Nurodė esantis savarankiškas žmogus, mano gebantis susitvarkyti pats, geba išlaikyti šeimą, mokėti paskolą. Po 2015 m. padaryto administracinio nusižengimo (vairavo neblaivus) į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau nurodyta tema kalbėjosi su žmonėmis, kurie užsiima „kodavimu“ (b. l. 108-115).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Honda CR-V 2.2i CDTi LS“ (kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 204 cm³, variklio galia – 103 kW, gamybos metai - 2005) kaina su PVM yra 4 050 eurų (b. l. 11).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis V. F. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 62), administracine tvarka baustas, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 63-64), savo kaltę pripažįsta pilnai. Dėl įvykdyto nusikaltimo V. F. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Negalima nepaminėti to, jog 2015 m. V. F. buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus (tąkart jam nustatytas net 3,54 promilių girtumas), dėl ko jam dvejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi specialiosios teisės atėmimo laikas buvo sutrumpintas). Aptariamu atveju V. F. ne tik vairavo, būdamas sunkaus girtumo būklėje, tačiau ir sukėlė eismo įvykį – nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarą. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi teismas, svarstydamas, ar yra galimybė V. F. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, labiausiai vertino aplinkybes, leidžiančias spręsti apie jo santykį su alkoholio vartojimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis alkoholį pavartojo neatsitiktinai, toks elgesys pasikartoja nebe pirmą kartą ir, nors kaltinamasis tikino teismą alkoholio vartojimą problemą išsprendęs savarankiškai ir vartojimą galintis bei gebantis kontroliuoti, teismas abejoja tokių teiginių tikrumu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-08 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) (b. l. 60). Nors pagal turimus duomenis kaltinamasis buvo gydytas pakankamai seniai ir teismo posėdyje patikino, jog alkoholio vartojimo problemą jam pavyko išspręsti savarankiškai, tačiau vien ta aplinkybė, jog V. F. prieš trejus metus buvo nubaustas už vairavimą esant sunkaus girtumo būklėje, byloja apie išlikusias akivaizdžias alkoholio vartojimo problemas. Tokių aplinkybių kontekste abejotinai vertintina galimybė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, ypač, kai sprendžiamas atleidimo nuo atsakomybės klausimas dėl veikos vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Kaip teisingai atkreipė dėmesį prokurorė, pagal savo esmę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turėtų būti taikomas tik nusprendus, kad kaltininkas yra nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavęs. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip matyti, kaltinamasis yra pilnai susiformavusi, savarankiška asmenybė, turinti savas gyvenimiškas nuostatas, elgseną, yra sukūręs šeimą, turi vaikų, daugiau nei kelis dešimtmečius dirba (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (b. l. 91), taigi, iš esmės pats yra pavyzdys kitiems, formuojantis jaunų žmonių pasaulėžiūrą (antai, (duomenys neskelbtini) charakteristikoje kaip tik ir akcentuojama, kad V. F. yra „<.. > didžiulis stimulas jaunesniems kolegoms savanoriams <.. >“, „„<.. > šviesulys ir pavyzdys tėvams, vaikams, kitiems specialistams„<.. >“) (b. l. 91). Tokių aplinkybių kontekste sunku tikėtis, kad kaltinamajam yra reikalinga kito asmens priežiūra, o toks asmuo gebėtų padaryti realią įtaką pilnai susiformavusiai pastarojo elgsenai. Matyti, jog kaltinamasis su alkoholio vartojimo problema nesusidoroja daugelį metų, aiškiai trūksta savikontrolės, jam praeityje diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į esamus faktus dėl vairavimo esant neblaiviam, galima teigti, jog V. F. ilgą laiką tokios priklausomybės nevertino tinkamai, nesigydė. Kaip galima suprasti iš jo parodymų, nors po 2015 m. įvykdyto administracinio nusižengimo domėjosi „kodavimu“, kalbėjosi su pažįstamais, stengėsi savo jėgomis negerti ir, anot, jo yra buvę periodų, kai pavykdavo blaivam išbūti net kelerius metus, tačiau tokios pastangos be medikų pagalbos nebuvo pakankamos, kas nagrinėjamu atveju galiausiai tiesiogiai privedė prie nusikalstamos veikos padarymo. Ir šiai dienai kaltinamasis nurodė nepradėjęs jokio gydymo (tiesiog vėlgi savo jėgomis nuo 2018-09-21 nebevartoja alkoholio), problemą mano galintis išspęsti savarankiškai bei padedamas laiduotoju prašančio būti bičiuliui M. K. Toks nusiteikimas, žinoma, vertintinas teigiamai, tačiau, atsižvelgiant anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, nesudaro galimybių spręsti apie kaltinamojo nusiteikimą, pastangas ir rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje.

Tad anksčiau išdėstytos aplinkybės, susijusios su įsisenėjusiomis problemomis dėl alkoholio vartojimo, taip pat įvertinus tą faktą, kad kaltinamasis neblaivus prie vairo sėda nebe pirmą kartą, neleidžia teismui nuspręsti esant tikslinga atleisti kaltinamąjį V. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita vertus, teismui kyla abejonių ir dėl laiduotojo M. K. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Dėl paties asmens, prašančio būti laiduotoju, asmenybės klausimų nekyla. Matyti, kad tai yra išsilavinęs, neteistas, atsakingą darbą dirbantis asmuo (b. l. 92, 93, 94-97), tačiau teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek laiduotoju prašantis būti M. K. nurodė, kad kaltinamojo alkoholio vartojimo problema M. K. yra žinoma, jis prieš kelis metus patarė kaltinamajam atsisakyti alkoholio, kalbėjosi su juo, tačiau akivaizdu, jog sulaikyti kaltinamojo nuo alkoholio vartojimo, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos padarymo M. K. nepavyko. Nors V. F. nurodė, jog M. K. yra tas žmogus, kuris pagelbėja kaltinamajam probleminėse gyvenimo situacijose, taip pat prisidėjo ir prie to, kad jam kelerius metus pavyko nevartoti alkoholio, tačiau tuo pačiu apklausiamas teisme kaltinamasis pripažino ir tai, kad, neatlaikęs sudėtingos situacijos, nervinės/emocinės įtampos, ir po ilgo laiko vėl pradėjęs vartoti alkoholį, kas vyko apie savaitę laiko, pagalbos ar patarimo į savo bičiulį visgi nesikreipė, pabrėždamas, jog tuo sudėtingu laikotarpiu nenorėjo su niekuo bendrauti. Pastebėtina ir tai, kad atsakydamas į teismo klausimus M. K. nurodė nieko nežinojęs apie kaltinamojo ankstesnius gydymus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat nežinojo ir to, jog kaltinamasis prieš keletą metų vairavo neblaivus, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 108-115). Šios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamasis nėra linkęs būti pilnai atviras, o jo ryšys su M. K., matyt, vis dėlto nėra toks stiprus, kaip buvo bandoma įtikinti teismą. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl M. K. galimybių ateityje daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: V. F. praeityje neteistas (b. l. 62), administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 63-64), yra dirbantis. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-01-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. F. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 60). Tokia išvada neleidžia teismui abejoti kaltinamojo pakaltinamumu, dėl ko jis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis V. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę mieste, būdamas apsvaigęs, kai jam nustatytas net 2,55 promilių girtumas. Kaltinamasis važiavo netolygiai, išlipęs iš automobilio, svirduliavo, dėl ko jo būsena sukėlė įtarimų netoliese buvusiam pareigūnui. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie V. F. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. V. F. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą ir, nors 2015 m. jis buvo nubaustas už vairavimą esant sunkaus girtumo būklės, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų (praeityje konstatuotas kaltinamojo girtumas šiuo metu būtų vertintinas baudžiamosios atsakomybės ribose). Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui. Suprantama, kad toks ilgalaikis teisių atėmimas sukels kaltinamajam pakankamai didelius nepatogumus, tačiau pastarasis, priimdamas sprendimą sėsti prie vairo, būnant neblaiviam, privalėjo įvertinti galimas kilti pasekmes, juo labiau, kad praeityje jau turėjo analogišką patirtį.

Kaltinamasis V. F. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. F. vairuotas automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog automobilis būtinas jo darbui, tačiau teismas neturi juridinio pagrindo nekonfiskuoti V. F. automobilio. Kaip yra pažymėję aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose, BK 72 straipsnio netaikymo atvejai turėtų būti panašūs į tuos, kai taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis, numatanti teismui teisę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-654/2017). Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs finansinių sunkumų, kurie ir taip yra pakankamai dideli, jam kils nepatogumai, tačiau šios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant ženkliam apsvaigimui nuo alkoholio. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė artimą minimumui (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinis baudos dydis netgi mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą minimalią šios bausmės rūšies ribą).

Dėl į bausmę įskaitytino laiko, kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daikto, turėjusio reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu V. F. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-09-21, 02.20 val., iki 2018-09-21, 13.37 val., (b. l. 46, 48). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. F. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 44), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, V. F. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.

Kadangi automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 50) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis baudžiamojoje byloje (vokas pritvirtintas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. F. galutinę 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-21, 02.20 val., iki 2018-09-21, 13.37 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, jog V. F. paskirta galutinė 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. F. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti V. F. priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje saugomą V. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį baudžiamojoje byloje (voke pritvirtintą prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.