Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui G. J., P. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui G. J., P. V., P. D., A. P., P. P., T. Č., V. J., UAB „MCIP“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo antstolis G. J. prašo skundą atmesti. Paaiškino, jog pareiškėja (skolininkė) nesidomi vykdomosios bylos eiga, vilkina vykdymo procesą, savo turto įkainojimo neteikia, prieštaravimų nereiškia, nors tokia jos teisė buvo išaiškinta, tiek iki skundo pateikimo, tiek bylos nagrinėjimo metu naujo turto įvertinimo taip pat nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Pažymėjo, kad vykdymui pateikta hipotekos teisėjo nutartis aiškiai nurodo, koks turtas turi būti parduodamas iš viešųjų varžytinių.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo išieškotojas P. V. prašo teismo skundą atmesti. Laiko, kad turtas įvertintas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-21 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl už skolą įkeisto nekilnojamojo daikto – 0,1005 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio skolininkei B. M., pardavimo iš viešųjų varžytynių išieškotojo P. V. naudai. 2012-04-16 ir 2012-06-06 antstolis priėmė patvarkymus dėl aukščiau paminėto turto perkainojimo ir pagal 2012-04-24 UAB „Lovertus“ turto vertinimo ataskaitą aukščiau paminėtas turtas įvertintas 95000,00 Lt (v.b.l. 62, 72, 96). 2012-08-13 pareiškėja antstoliui pateikė prašymą skirti ekspertizę aukščiau minimo turto vertei nustatyti ir sustabdyti vykdymo veiksmus (v.b.l. 105).

Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo dokumento - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-21 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartinės hipotekos pagrindu buvo įregistruota žemės sklypo - 0,1005 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai (skolininkei) B. M., hipoteka. Iš vykdomojoje byloje esančios 2012-04-24 turto vertinimo ataskaitos fotofiksacijos matyti, kad po to, kai buvo įkeistas minėtas žemės sklypas, ant įkeisto žemės sklypo buvo pastatytas namas. Šis nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (v.b.l. 67). Pareiškėja į paskirtą teismo posėdį neatvyko, po skundo pateikimo bylos eiga nesidomėjo, jokių duomenų neteikė, todėl byloje nenustatyta, kam šis statinys priklauso. Pagal CK 4.171 str. 12 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju įkeičiant žemės sklypą šalys gali laisvai spręsti ir dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-160/2010; Nr. 3K-3-74/2010; Nr. 3K-3-171/2010; Nr. 3K-3-239/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju tiek vykdomojoje byloje esanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-21 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek aplinkybės, jog ginčo sklype esantis gyvenamasis namas yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalėjo būti hipotekos objektu, be to jo nebuvo įregistruojant hipoteką (v.bl. 16, 26), patvirtina, jog žemės sklypo hipotekos lakšte nėra sąlygos dėl būsimų statinių, pastatytų įkeistame žemės sklype, įkeitimo išieškotojui P. V.. Hipotekos lakštu įforminant žemės sklypo įkeitimą buvo aiškiai susitarta tik dėl žemės sklypo įkeitimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad buvo susitarta dėl žemės sklypo įkeitimo ir kad dėl būsimų statinių įkeitimo pareiškėja (skolininkė) ir išieškotojas nesusitarė (CK 4.171 str. 12 d., CPK 12 str., 178 str., 197 str.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įkeisto žemės sklypo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Taigi, turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimali. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Be to, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolis ginčo turtą įvertino remdamasis 2012-04-24 UAB „Lovertus“ turto vertinimo ataskaita (v.b.l. 96). Iš pastarosios matyti, kad turto vertinimą atliko nepriklausomas atestuotas turto vertintojas, kuris turtą įvertino 95 000 Lt. Pareiškėja nurodo, kad toks įvertinimas kelia abejonių, kadangi 2010-10-27 nustatyta turto vertė buvo 70000 Lt (v.b.l. 25-27). Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomas ginčo turto vertės svyravimas negali būti laikomas akivaizdžiu pagrindu skirti turto vertės ekspertizę, kadangi 70000 Lt sklypo vertė nustatyta 2010 m., o 95000 Lt vertė nustatyta 2012 m., t.y. tarp verčių nustatymo praėjo dveji metai, tuo metu rinkoje įvyko kainų pokyčių, kurie turėjo didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir kurie laikytini objektyviais veiksniais turto vertei kisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolis pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti nustatyta turto rinkos verte ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo paties meto (2012 m. balandžio mėn.) Nekilnojamojo turto registre pateikiamais duomenimis, ginčo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masiniu vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, yra 70369 Lt (v.b.l. 67). Tuo tarpu byloje nekilnojamojo turto vertinimą, kaip minėta, atliko atestuotas turto vertintojas, vertinimas atliktas lyginamosios vertės metodu, naudojantis ne tik VĮ Registrų centro duomenimis, bet ir turto vertinimo ir rinkos tyrimo duomenų apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas baze, todėl laikytina, kad turto vertintojo išvados yra išsamesnės ir labiau atspindinčios realias rinkos kainas.

Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Pareiškėja turėjo galimybę domėtis vykdymo eiga, reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau jų nustatyta tvarka ir terminais nereiškė bei jokių naujų įrodymų apie žemės sklypo vertę neteikė. Kaip jau buvo minėta, CPK 681 str. 1 d. numato, kad antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, tačiau antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę, jeigu suinteresuotų asmenų pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek vykdymo procese, tiek teismui pateiktame skunde pareiškėja nepateikė motyvuotų nesutikimo su nustatyta turto verte argumentų, juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte, bei savo nuomonės dėl turto vertės, todėl antstolis neturėjo pagrindo abejoti atestuoto turto vertintojo atliktu turto vertinimu. Vykdomojoje byloje nėra informacijos, kad dėl objektyvių priežasčių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė po jos nustatymo. Pareiškėja pateikia bendro pobūdžio prieštaravimus, kurie nesuteikia pagrindo abejoti, kad turto vertė yra per maža ar, kad nuo turto vertės nustatymo, areštuoto turto vertė dėl objektyvių aplinkybių būtų pasikeitusi ir būtų atsiradęs pagrindas turtą perkainoti CPK 681 str. 2 d. pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui G. J., vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.