Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos visiškai sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės visiškai pridedant švelnesnę arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiojo naudai solidariai iš R. C. ir M. A. priteista 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir M. A., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. C. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. A. ir jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai, M. A. veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o pastarajam – su R. C., įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu metu ir laiku, ne vėliau kaip iki ikiteisminio tyrimo pradžios 2021 m. gruodžio 13 d., M. A. susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir 2021 m. gruodžio 4 d. 17.58 val. Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., esančiuose Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje patalpinus melagingą skelbimą internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt apie tariamai parduodamą termovizorių „Pulsar Axion Xm30s“ už 750 eurų, kurio jis neturėjo ir neketino parduoti, nukentėjusiajam M. P. 2021 m. gruodžio 5 d. 16.15 val. susisiekus skelbime nurodytu tel. 8 6xx xxxx8, kuris veikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritorijoje ir kuriuo pagal gautus duomenis naudojosi M. A., su tariamu pardavėju bei sutarus įsigyti neva parduodamą termovizorių už 750 eurų, 2021 m. gruodžio 5 d. 16.42 val. į tariamo pardavėjo nurodytą L. M. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. LT127180********3652, kurios numerį tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu metu, laiku ir aplinkybėmis gavo iš R. C. ir perdavė M. A., pervedė 750 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pulsar xm30s“ ir toliau, L. M. būdama Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune ir 2021 m. gruodžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, vykdydama žodžiu gautą R. C. nurodymą, laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 16.16 val. iki 2021 m. gruodžio 6 d. 10.48 val., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, per kelis kartus bankomatuose, esančiuose Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, naudodamasi banko kortele, nuėmė nuo savo sąskaitos pinigus ir 2021 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, perdavė R. C., kuris, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymo, ką daryti su šiais pinigais, juos išleido savo poreikiams tenkinti, tačiau nukentėjusiajam M. P. sutartu būdu termovizoriaus neatsiuntė, pinigų negrąžino, tokius būdu disponuodami savo ir kitų asmenų reikmėms, apgaule užvaldė nukentėjusiajam M. P. priklausantį 750 eurų vertės svetimą turtą.

1.1. Taip pat jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, M. A. veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o pastarajam – su R. C., įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu metu ir laiku, ne vėliau kaip iki ikiteisminio tyrimo pradžios 2021 m. gruodžio 13 d., M. A. susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir 2021 m. gruodžio 4 d. 17.00 val. Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav. esančiuose Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje patalpinus melagingą skelbimą internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt apie tariamai parduodamą vaizdo plokštę „Gygabite radeon rx 580 8gb“ už 360 eurų, kurios jis neturėjo ir neketino parduoti, nukentėjusiajam G. L. 2021 m. gruodžio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, su tariamu pardavėju bendraujant programėlės „Whatsapp“ pagalba bei sutarus įsigyti neva parduodamą vaizdo plokštę už 285 eurus, 2021 m. gruodžio 6 d. 9.00 val. į tariamo pardavėjo nurodytą L. M. banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. LT127180********3652, kurios numerį tyrimo metu nenustatytas asmuo tiksliai nenustatytu metu, laiku ir aplinkybėmis gavo iš R. C. ir perdavė M. A., pervedė 285 eurus, nurodydamas mokėjimo paskirtyje „Gigabyte radeon rx580 + siuntimas“, kuriuos L. M., būdama Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune ir vykdydama 2021 m. gruodžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu gautą R. C. nurodymą, 2021 m. gruodžio 6 d. 10.48 val., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, bankomate, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, naudodamasi banko kortele, nuėmė nuo savo sąskaitos ir 2021 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, perdavė R. C., kuris, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymo, ką daryti su šiais pinigais, juos išleido savo poreikiams tenkinti, tačiau nukentėjusiajam G. L. sutartu būdu vaizdo plokštės neatsiuntė, pinigų negrąžino, disponuodami savo ir kitų asmenų reikmėms, tokiu būdu apgaule užvaldė nukentėjusiajam G. L. priklausantį 285 eurų, nedidelės vertės, svetimą turtą.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir egzistuojant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis artimas atitinkamai BK 50 straipsnyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui bei BK 49 straipsnyje numatytam minimalaus ir maksimalaus už baudžiamąjį nusižengimą galimos skirti arešto bausmės dydžio vidurkiui. Nenustatęs pagrindo bausmes bendrinti apėmimo būdu, teismas, įvertinęs aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ankstesnių jo teistumų skaičių, aktyvų jo vaidmenį veikų įvykdyme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės bendrino jas visiškai sudedant.

3. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų bei kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma ne tik patvirtina būtinybę už nesunkaus nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo padarymą kaltinamajam skirti griežčiausių sankcijoje numatytų rūšių bausmes, tačiau ir paneigia galimybę jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi šiuo atveju, nepaisant to, jog kaltinamasis po aptariamų veikų padarymo naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, neegzistuoja pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisingumo principas bei BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus realizuoti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. R. C. nesutinka su jam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, laikydamas ją aiškiai per griežta, taip pat prašant bausmės vykdymą atidėti. Taigi šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vis tik, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai.

9. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. C., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

10. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu R. C. nuteistas už tai, kad sukčiavo apgaulės būdu užvaldant M. P. priklausančius 750 Eur (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir G. L. priklausantį nedidelės vertės turtą – 285 Eur (BK 182 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismo konstatuota, kad R. C., veikė kartu su M. A. ir nenustatytu trečiuoju asmeniu, M. A. į www.skelbiu.lt patalpino skelbimus apie neva parduodamas prekes, jų neketinant parduoti nukentėjusiesiems, o R. C. parūpino sąskaitą nukentėjusiųjų piniginėms lėšoms užvaldyti ir šias pinigines lėšas perėmė.

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. C. už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau sutikti su tokiu nuteistojo vertinimu pagrindo nėra.

12. Vertinant nuteistajam už minėto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės rūšį ir dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tuo tarpu nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas R. C. padarė būdamas recidyvistas bei veikiant bendrininkų grupėje. Nors R. C. skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrindė, kodėl nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdaus prisipažinimo, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokį sprendimą teismas aiškiai motyvavo – aplinkybės, kad R. C. savo kaltę pripažįsta, teismas nelaikė atsakomybę lengvinančia, kadangi jis neigė savo tyčią įvykdant sukčiavimus. Kaip jau minėta, teismas aiškiai įvardijo ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 8 kartus, nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu yra priimta 10 apkaltinamųjų nuosprendžių (baudžiamųjų įsakymų), paskirtas bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka, be kita ko, du kartus už sukčiavimus, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek daugiau kaip metams po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už iš esmės analogiško nusikaltimo padarymą; įkalinimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus. Jis nuo 2017 m. registruotas priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas nuteistajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą bausmės vidurkiui. Įvertinęs aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ankstesnių teistumų skaičių, aktyvų jo vaidmenį veikų įvykdyme, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam skyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo tokiai apylinkės teismo išvadai nepritarti.

13. Kaip jau minėta, R. C. teisiamas ne pirmą kartą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį teistas šešis kartus, taigi jam būdingas nusikaltimų nuosavybei darymo modelis. Nors skunde teigia, kad negyveno iš nusikalstama veika įgytų lėšų, vis tik pats nurodo, kad įgytas lėšas išleisdavo asmeninėms reikmėms. Reikia pažymėti, kad nepaisydamas ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtų ir atliktų bausmių (netgi laisvės atėmimo), nuteistasis nededa pastangų susirasti legalaus darbo, kuris taptų stabiliu teisėtų pajamų šaltiniu, tokiu būdu siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau, priešingai, sistemingai kartoja BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų R. C. vertybinių nuostatų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog asmuo negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Tokio vertinimo iš esmės nekeičia aplinkybė, kad nuteistasis pastaruosius dvejus metus nėra padaręs jokio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo, kadangi šis laikotarpis, palyginus su nuteistojo ankstesniais teistumais bei charakteristika, nėra ilgas ir įrodantis realią R. C. valią keisti gyvenimo būdą. Todėl sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Kaip pagrindą laisvės atėmimo bausmei švelninti nuteistasis akcentuoja nedidelę, vos didesnę už minimalią, nusikalstama veika padarytą žalą - tik 750 Eur, kuomet maksimali žalos suma pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, siekia 20 000 Eur. Atsakant į tokius skundo argumentus pastebėtina, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, tame tarpe ir nusikalstama veika padarytą žalą, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Reikia pastebėti, kad nei vienai iš šių aplinkybių nėra suteikiama prioritetinė reikšmė, yra vertinama reikšmingų aplinkybių visuma.

15. Nagrinėjamu atveju, nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kuomet nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas parinko bausmės dydį sankcijos ribose, kuris savo dydžiu yra mažesnis už bausmės vidurkį. Aplinkybių, sudarančių prielaidą dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nelaikytina pernelyg griežta ar neproporcinga nuteistojo asmenybei bei atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant apribojimus ir įpareigojimus, kurie, nuteistojo nuomone, turėtų jam pozityvesnę įtaką nei realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

18. Pirmosios instancijos teismas svarstė šio instituto normų taikymo galimybę R. C. atžvilgiu, tačiau nustatęs, kad kaltinamasis pakartotinai nusikalto būdamas ne kartą teistas, be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, sukčiavimo būdu savo naudai įgijęs turtinės naudos ir būdamas laisvėje, t. y. turėdamas realią galimybę atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiesiems žalos iki nuosprendžio priėmimo neatlygino, savo indėlį veikų padaryme minimizavo, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagrindų R. C. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymą atidėti nenustatė ir teisėjų kolegija. Kaip jau minėta, R. C. nusikalsta ne pirmą kartą, jis kartoja analogiškas nusikalstamas veikas, kurios nėra spontaniškos. Nuo pakartotinio nusikalstamumo nuteistojo nesulaikė ir supratimas apie gresiančią realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo turimi socialiniai ryšiai nagrinėjamu klausimu neturi išskirtinės reikšmės, teismas taip pat neturi duomenų, kad nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės dėl sveikatos būklės. Sutiktina, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nusikalstamą veiką padaręs asmuo neabejotinai patiria didelius suvaržymus, tačiau BK 75 straipsnio taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų nebaudžiamumui. Atsižvelgiant į teismų šiuo klausimu formuojamą praktiką, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. C. skirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. C. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.