Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį, 188¹⁸ straipsnio 1 dalį (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 9 d., apie 06.30 val., Kaune, ant tarpmiestinę magistralę kertančio A. M. tilto – viešoje vietoje, J. J. kartu su J. D., T. S., L. B. B. viską filmuojant pakabino plakatą su užrašu „Pergalė vis tiek bus mūsų“, kuriame šalia žodžių nupieštas svastikos ženklas. Šiais savo veiksmais J. J. viešai demonstravo nacistinę simboliką.

Be to, 2016 m. birželio 7 d., apie 01.00 val., prie M. K. Čiurlionio tilto, adresu: Kaunas, K. Mindaugo pr. 64, J. J. šalia J. D. atlikto užrašo „Priimk Hitlerį į savo širdį“ nupiešė nacistinę svastiką. Šiais savo veiksmais J. J. viešai demonstravo nacistinę simboliką bei tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas Kauno miesto savivaldybei 6,80 Eur turtinę žalą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 9 d. dalyvavo plakato pakabinime, tačiau tai su draugais darė ne norėdamas kurstyti ar paniekinti kitus asmenis, o tai darė tik edukaciniais tikslais. Jo nuomone, Gegužės 9 – oji nėra šventė, o naujos okupacijos pradžia. 2016 m. birželio 7 d. naktį buvo prie M. K. Čiurlionio tilto. Tiek kartu buvęs J. D., tiek jis- J. J. po tiltu sugalvojo ką nors nupiešti, todėl kiekvienas piešė ką sugalvojo. J. D. su dažais ant sienos užrašė užrašą „Priimk Hitlerį į savo širdį“, o J. J. nupiešė svastikos ženklą dešinėje piešinio pusėje, tačiau mano, kad jis buvo ne nacistinis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-9), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 11), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 13-14), apžiūros protokolas (b. l. 15), foto lentelė (b. l. 16-17), tarnybinis pranešimas dėl plakato su svastikomis (b. l. 18), savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 19), foto nuotrauka (b. l. 20), A. S. apklausos protokolas (b. l. 22-23), tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos (b. l. 24-25), tarnybinis pranešimas dėl kratų (b. l. 26-27), kitų objektų apžiūros protokolas su priedais (b. l. 28-38), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas plakatinis šūkis yra labai trumpas. Jis neatspindi jokių individualių autoriaus požymių. Svastika ir iškreipti Gediminaičių stulpai yra nuoroda į politinį turinį. Simboliniai specifiniai ženklai nurodo, kad šūkis, greičiausiai, turi politinį atspalvį (b. l. 43-44), foto nuotrauka (b. l. 45), apžiūros protokolas (b. l. 50-53), foto lentelė Nr. 1 (b. l. 54-56), apžiūros protokolas (b. l. 57-59), fotolentelė Nr. 1 (b. l. 61-63), Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus raštas dėl užrašų (b. l. 73), kratos protokolas (b. l. 80-83), fotolentelė Nr. 1 (b. l. 84-88), įvykio vietos, papildomos įvykio vietos, lavono, vietovės, patalpų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 89-91), foto lentelė Nr. 1 (b. l. 92-104), J. J. apklausos protokolas (b. l. 119-120), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 122), Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus raštas dėl užrašų (b. l. 124).

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalį kyla už nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimą, naudojimą susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitokį demonstravimą, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešą atlikimą. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio matyti, ką įstatymo leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-09 nutartis Nr. N62-1318/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 188¹⁸ straipsnio ir 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog ATPK papildymo 188¹⁸ straipsniu projekto rengimą paskatino visuomenėje nuolat kylančios diskusijos dėl totalitarizmo palikimo naikinimo ir kai kurios neigiamos visuomenės raidos tendencijos, kai nyksta netolerancija nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, kuriasi atvirai nacionalsocializmo idėjas propaguojantys ir panašius simbolius naudojantys judėjimai, siekiama atkurti Lietuvos komunistų partiją, plinta nacistinio ir komunistinio totalitarinio režimo simbolių viešas naudojimas, kuriuo sudaromas įspūdis, kad tokio pobūdžio režimai padarė teigiamą įtaką Lietuvos valstybės istorinei raidai, taip pat kartais tiesiogiai vykdoma nacistinių ar komunistinių idėjų propaganda, pasitelkiant atitinkamo okupacinio režimo simbolius. Šio projekto pagrindinis tikslas – uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą, kuris būtų suprantamas kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Tuo pačiu būtų sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos Respublikos konstitucinėms vertybėms – demokratinei santvarkai, pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, visuomenės moralei – saugoti (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose N444-4874/2008; N62-1388/2011; N62-1317/2011; N62-1918/2011 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2016 m. gegužės 9 d., 06:32 val., automagistralėje A1, 98-ame kilometre, ant A. M. tilto buvo pastebėtas medžiaginis plakatas, ant kurio buvo užrašas: „PERGALĖ VIS TIEK BUS MŪSŲ" bei piešiniai, vaizduojantys nacistinę ir sovietinę simboliką bei iškraipytos formos Gediminaičių stulpai. Atliekant ikiteisminį tyrimą gauta duomenų, kad 2016 m. birželio 7 d., po M. K. Čiurlionio tiltu ir Ąžuolyno parke, spalvotais dažais parašyti užrašai: „PRIIMK HITLERĮ Į SAVO ŠIRDĮ“ ir „ECO FASCISM“. Tyrimo duomenimis, minėtus užrašus parašė J. D., o J. J. ir L. B. B. jo veiksmus stebėjo. Apklaustas liudytoju J. J. nurodė, kad jis 2016 m. gegužės 9d. kartu su kitais draugais ant A. M. tilto kabino plakatą bei 2016 m. birželio 7d. prie M. K. Čiurlionio tilto dešinėje J. D. piešinio pusėje nupiešė svastikos ženklą. Tas pačias aplinkybes J. J. patvirtino teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu.

Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio matyti, ką įstatymo leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti. Tokiems simboliams priskirti ne tik oficialūs nacistinės Vokietijos, SSRS, Lietuvos SSR bei nacistinių ar komunistinių organizacijų atributai, bet ir pastarųjų modifikacijos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-09 nutartis Nr. N62-1318/2011). Pažymėtina, jog istorinis laikmetis aiškiai pakeitė svastikos – kaip teigiamo ženklo - reikšmę, todėl svastikos, kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia (nes tai netolima Lietuvos istorinė patirtis) asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kuriomis jai buvo suteikęs nacistinis režimas. Tokiu būdu demonstruojamame plakate bei piešinyje prie M. K. Čiurlionio tilto panaudotas ženklas akivaizdžiai asocijuojasi su nacistinės svastikos ženklu. Teismas pastebi, jog simbolis negali būti be paskirties, jis visada atspindi kokią nors idėją, sąvoką ir pan., kokią jai yra suteikęs žmogus. J. J. teiginys, kad ženklas, kurį jis nupiešė šalia J. D. užrašo „Priimk Hitlerį į savo širdį“, buvo ne nacistinis ženklas, jokios reikšmės inkriminuoto pažeidimo kvalifikavimui neturi, nes yra visuotinai pripažinta, jog naujaisiais laikais svastika tapo svarbiausiu nacionalsocialistinio ir fašistinio judėjimo, o vėliau – nacionalinės socialistinės Vokietijos valstybinės vėliavos elementu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J., nepripažindamas kaltės, paaiškino, kad kartu su draugais pakabino plakatą ant tilto ir taip pasielgė tik edukaciniais tikslais, o ant tilto nupieštas ženklas nebuvo nacistinis ženklas. Surinkti įrodymai paneigia jo iškeltą versiją.

Švietimo tikslais atliekami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai neužtraukia atsakomybės tuomet, kai tai atlieka švietimo sistemos subjektai (pvz. švietimo įstaigos moko apie totalitarinius režimus, atitinkamai naudoja nacistinius ar komunistinius simbolius ir pan.), o visuomenės informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius atliekant straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus neužtraukia atsakomybės, kai vieša informacija teikiama visuomenei taip, jog tampa aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan.

Gegužės 9 dieną pasaulyje švenčiamos dvi šventės: Europos ir Pergalės diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. J. priklauso „Lietuvos tautinio jaunimo sąjungai“ ir jis kartu su kitais asmenimis socialiniame tinkle „Facebook“ yra įkūrę grupę „Skydas“, kurios tikslas – supažindinti kitus asmenis su fašizmo ideologija. Grupė „Skydas“ simbolis yra iškreipti Gediminaičių stulpai, kurie ir buvo atvaizduoti demonstruojamame plakate. Iš socialiniame tinkle „Facebook“ esančios grupės paskyros įrašų matyti, kad 2016-05-09 buvo paviešintas įrašas : „gegužės devintoji yra diena, kai vatnikai, ruskiai ir liberalai švenčia Europos pavertimą griuvėsiais. Nieko keisto, kad Europos sąjungai tai yra „Europos diena, taikos ir vienybės šventė“. Tad nusprendėm sugadinti šį vakarėlį bei buvo įdėtas svastikos ženklo įrašas“. Iš J. J. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog plakato su užrašu „Pergalė vis tiek bus mūsų“ su šalia nupiešta svastika bei „Skydas“ pakabinimo tikslas buvo išreikšti nepritarimą SSRS pergalei Antrajame pasauliniame kare, nes jis nemano, kad tai pergalės, kadangi jos šventimas yra Lietuvos okupacijos šventimas, tuo paneigdamas teismo posėdžio metu iškeltą versiją, kad pakabindami plakatą jie siekė informuoti visuomenę apie istorinius įvykius ir tai darė švietimo tikslais. Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo 1 priedo (b. l. 28) matyti, kad organizacija „Skydas“ save pristato kaip naujos lietuvių jaunimo fašistinės organizacijos užuomazga. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad svastika ir iškreipti Gediminaičių stulpai yra nuoroda į politinį turinį. Simboliniai specifiniai ženklai nurodo, kad šūkis, greičiausiai, turi politinį atspalvį (b. l. 43-44) Taigi savo veiksmais, t. y. tokio plakato demonstravimu bei prie tilto nupiešdamas nacistinę svastiką J. J. kėsinosi į paminėtą administracinio teisės pažeidimo objektą, t.y. tokiu būdu siekė propaguoti nacistinę simboliką bei ideologiją.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodytas tik įstatymo straipsnis numatantis atsakomybę už neteisėtus veiksmus, tačiau nenurodyta konkreti to straipsnio dalis. Atsižvelgus į tą faktą, kad J. J. viešai demonstravo nacistinę simboliką, teismas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalį ir jo kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad prie K. Čiurlionio tilto, adresu: Kaunas, K. Mindaugo pr. 64, užrašius užrašą „Priimk Hitlerį į savo širdį“ ir nupiešus nacistinę svastiką, buvo sugadintas 12 m² plotas tilto statinio, dėl ko Kauno miesto savivaldybei buvo padaryta 81,60 Eur turtinė žala, todėl J. J. ant tilto statinio nupiešdamas nacistinės svastikos ženklą, tyčia sugadino svetimą turtą ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

J. J. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalies ir 50³ straipsnio sankcijos ribose be daikto, kuris buvo 2016-05-09 administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo, kadangi plakato su užrašu „Pergalė vis tiek bus mūsų“ klausimas išspręstas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-7690-540/2016, tačiau taikytinas 2016-06-07 administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankių- 4 vnt. flakonų dažų konfiskavimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, teismas kartu išsprendžia klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime nurodant išieškotino nuostolio dydį, jo atlyginimo terminą ir tvarką (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., 286 str. ir 341 str.). Kadangi J. J. nupieštas ženklas užėmė nedidelę statinio dalį, todėl iš jo išieškotina 6,80 Eur Kauno miesto savivaldybei padaryta žala.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-jo skyriaus nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą ir daiktus, kratų metu paimtus iš J. J., pridėti prie administracinio teisės pažeidimo bylos ir dėl jų spręsti administracinėje byloje.

Teismas išsprendžia klausimą dėl daiktinių įrodymų, nurodant, kad iš J. J. kratos metu paimti daiktai, išvardinti kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše (b. l. 83), išskyrus 4 vnt. purškiamų dažų flakonų, grąžintini teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 37 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius du administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarytą 2016 m. gegužės 9 d., apie 06.30 val., skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą be plakato konfiskavimo;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarytą 2016 m. birželio 7 d., apie 01.00 val. skirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą su 4 vnt. purškiamų dažų, naudotų pažeidimui daryti, konfiskavimu;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, padarytą 2016 m. birželio 7 d., apie 01.00 val. skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą su 4 vnt. purškiamų dažų flakonų konfiskavimu.

Įpareigoti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Kauno miesto savivaldybei 6,80 Eur (šešių eurų 80 ct) turtinę žalą.

Kitus daiktus, kratos metu paimtus iš J. J.,- nešiojamą kompiuterį „Dell“, sisteminį bloką, kietąjį diską „Western Digital“, SD kortelę „FujiFilm“, SD kortelę „Sandisk“, mobilųjį telefoną „Samsung“, pilkos spalvos kuprinę „Nike“, juodos spalvos veido kaukę, medžiagines baltas pirštines, akinius, sąsiuvinį „History“ grąžinti teisėtam valdytojui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062169806.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.