- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1030-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39375-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- D. N., R. Z.
- Atsakovas
- D. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, T. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. N. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. N. ir R. Z. ieškinį atsakovams D. A. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir T. A., dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai D. N. ir R. Z. pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir D. A., prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-16 išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-130916-00704 namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui bei įpareigoti statytoją atsakovą D. A. savo lėšomis perstatyti balkono konstrukcijas (pakeičiant balkono stogo konstrukciją iš dvišlaičio į vienšlaitį) ir įpareigoti atstatyti balkono matmenis į prieš tai buvusius, t. y. į nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 13/2806 esančius duomenis, bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad turtas, kuriame atsakovas atlieka rekonstrukcijos darbus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovui. Ieškovė R. Z. ir atsakovas D. A. 2012-12-08 susitarė, kad leidžia atlikti minėto namo balkono rekonstrukcijos darbus, prieš tai suderinus su kita šalimi. Jokie balkono rekonstrukcijos darbai ir projektai nebuvo suderinti nei su vienu iš ieškovų. Ieškovai laiko, kad bendraturčių sutikimas turi būti išreikštas dėl konkrečių darbų, nurodant darbus atliekantį asmenį, jo duomenis, darbų turinį, sutinkančio bendraturčio duomenis bei sutikimą dėl kito bendraturčių vykdomų remonto darbų. Bendraturčių sutikimo projekto brėžiniuose nėra, išskyrus minėtą susitarimą, todėl ieškovai laiko, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytinį pritarimą supaprastintam projektui išdavė neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rašytinis pritarimas projektui iš karto buvo registruotas viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre. Informacija apie ginčijamą rašytinį pritarimą buvo patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Mano, kad ieškovai elgdamiesi rūpestingai, aktyviai ir apdairiai apie rašytinį pritarimą galėjo sužinoti tada, kai buvo pradėti remonto darbai. Laiko, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovo nuomone, ieškovės R. Z. sutikimas atlikti paprastojo remonto darbus nebuvo reikalingas, kadangi ji 2013-02-13 dovanojimo ir 2013-02-18 pirkimo–pardavimo sutartimis nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido ieškovui D. N. ir rašytinio pritarimo projektui išdavimo metu nebuvo gyvenamojo namo bendrasavininkė. Taip pat pažymėjo, kad paprastojo remonto projektinėje dokumentacijoje yra pateiktas 2012-12-08 ieškovės R. Z. ir atsakovo D. A. susitarimas, kurio 3 punkte nurodyta, jog šalys viena kitai (ar viena kitos pareigų ir teisių perėmėjui) leidžia įrengti stoglangius, rekonstruoti balkoną, langus, apšiltinti pastato išorines sienas. Pabrėžė, kad R. Z. tokiu būdu yra davusi sutikimą atlikti paprastojo remonto darbus. Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo pateikti duomenys, jog ieškovas D. N. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Taip pat mano, kad siekiant teisingai išnagrinėti ginčą turi būti įvertinti projekto vadovo A. A. veiksmai.
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2012-12-08 su ieškove R. Z. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo nustatyta naudojimosi patalpomis, esančiomis gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tvarka. Susitarimo 3 punktas nustatė, kad šalys leidžia viena kitai (ar viena kito teisių perėmėjui) įrengti stoglangius, rekonstruoti balkoną, langus. Pažymėjo, kad būsimas tūrinio stoglangio remonto projektas buvo iš anksto suderintas su ieškovais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė – priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų R. Z. ir D. N. atsakovo D. A. naudai 1 950,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 46,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, jog ieškovas D. N. pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 17/100 dalies savininku tapo tik 2013 m. vasario mėn., iki to laiko minėto turto savininkė buvo ieškovė R. Z.. R. Z. esant 17/100 dalies gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininke, ieškovė 2012-12-08 sudarė su kitu minėto pastato bendraturčiu atsakovu D. A. susitarimą, kuriuo šalys viena kitai leido atlikti pastato (duomenys neskelbtini), remontą: įrengti stoglangius, rekonstruoti balkoną, langus, apšiltinti pastato išorines sienas, t. y. būtent darbus, numatytus projekte, kuriam pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovų ginčijamu rašytiniu pritarimu. Minėtu susitarimu šalys taip pat susitarė dėl naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Pagal minėtą susitarimą atsakovo D. A. naudojimuisi paskirtas ir tūrinis stoglangis, kurio plotas aptartas prie minėto susitarimo pridedamame ieškovės R. Z. parašu patvirtintame plane. Teismas konstatavo, kad 2012-12-08 susitarimas sudarytas ieškovui D. N. dar nesant pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovui D. N. privalomas kaip asmeniui, vėliau įgijusiam nuosavybės teisę į R. Z. priklausiusią pastato dalį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pateikė ieškovui D. N. susipažinti projektą, pagal kurį atliekami ieškovų ginčijami statybos darbai. Akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog bendraturčiai būtų išreiškę motyvuotus prieštaravimus tokiam projektui. Teismas laikė, kad paprastojo remonto darbai buvo tinkamai suderinti. Taip pat akcentavo, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovo projekte, kuriam pritarta ieškiniu ginčijamu savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu, numatyti statybos darbai pažeidžia ieškovų teises ar interesus. Minėti darbai atliekami su bendraturčių žinia ir sutikimu pagal nustatyta tvarka suderintą projektą ir esant teisėtai išduotam statybą leidžiančiam dokumentui, todėl nėra jokio pagrindo šiuos darbus pripažinti savavališkais ar neteisėtais. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas buvo duotas esant pateiktiems visiems reikalingiems dokumentams, tame tarpe ir bendraturčių sutikimui dėl projekte numatytų statybos darbų, todėl pripažinti jį neteisėtu nėra pagrindo. Tai, kad dėl netinkamai atliekamų statybos darbų buvo sugadintas ieškovams nuosavybės teise priklausantis turtas, nesudaro pagrindo atsakovo atliekamus statybos darbus pripažinti savavališkais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str. 1 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, ieškovė R. Z. turi teisę reikalauti nekokybiškais statybos darbais padarytos žalos atlyginimo, o ne ginčyti statybos darbų bei juos leidžiančio dokumento teisėtumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai D. N. ir R. Z. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-130916-00704, įpareigoti atsakovą D. A. savo lėšomis perstatyti balkono konstrukcijas ir atstatyti balkono matmenis į prieš tai buvusius bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantai nesutinka, kad teikiant prašymą gauti rašytinį pritarimą projektui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2012-12-08 susitarimo sąlygos, jog atlikti dalinės nuosavybės valdomo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, nurodytus susitarime, galima tik prieš tai suderinus su kita šalimi. Nurodė, kad iš atsakovo apeliantas D. N. elektroniniu paštu gavo tik bendrą eskizą su numatoma tūrinio stoglangio rekonstrukcija, tačiau tai nepagrįstai vadinama projektu. Pabrėžė, kad eskizas neatitinka statinio projekto sąvokos bei turinio ir yra tik paprastas namo fasado brėžinys be jokių aprašymų ir duomenų. Laiko, kad su minimu eskizu (be remonto darbų aprašymo ir apimties) apeliantas D. N. negalėjo nei sutikti, nei jam prieštarauti, kadangi nebuvo aišku, kokie remonto darbai yra numatyti. Apeliantai, žinodami 2012-12-08 susitarime numatytas sąlygas, kaip sąžininga susitarimo šalis pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas be eskizo suderinimui pateiks atitinkamą projektą, aiškinamąjį raštą, kuriame bus nurodyta stoglangio remonto darbų apimtis, naudojamos medžiagos, terminai bei kiti reikšmingi duomenys. Mano, kad atsakovas D. A. žinojo, kad ieškovas D. N. tapo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, tačiau šių duomenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikė. Akcentavo, kad atsakovas D. A. turėjo gauti visų bendraturčių rašytinius sutikimus. Laiko, kad nesilaikius šios pareigos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai ir nepagrįstai išdavė rašytinį pritarimą projektui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2012-12-08 susitarimas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tai, jog apeliantas D. N. sutinka, jog apeliantės R. Z. ir atsakovo D. A. 2012-12-08 susitarimo sąlygos galioja ir jam, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai 2013-09-16 išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-130916-00704, t. y. gavus visus būtinus dokumentus. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, turėtų būti įvertinti projekto vadovo A. A. veiksmai, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų normų sistema patvirtina, jog kilus civilinės atsakomybės, susijusios su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, taikymo klausimui turi būti įvertinti statytojo ir projekto vadovo veiksmai (neveikimas).
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad apeliantai klaidina teismą nurodydami, jog iš anksto nebuvo derintas konkretus remontuojamo tūrinio stoglangio projektas. Mano, kad iš ieškovui D. N. siųsto projekto (eskizo) apeliantai turėjo pakankamas galimybes susipažinti su būsimo tūrinio stoglangio parametrais, dydžiu, išoriniu vaizdu, kurie galutiniame projekte išliko nepakeisti. Tai, kad apeliantai nepateikė jokių prieštaravimų dėl projekto, neprašė papildomos informacijos, reiškia, jog jis buvo jiems pakankamai aiškus, jie jam neprieštaravo ir sutiko. Mano, kad apeliantai piktnaudžiauja savo teisėmis. Teigia, kad apeliantai klaidingai nurodo, jog atsakovas D. A. tyčia nutylėjo apie ieškovo D. N. buvimą bendraturčiu. Pabrėžė, kad buvo sudaręs sutartį su kompetentingu architektu, kuris tvarkė visus dokumentus ir juos pateikė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Akcentavo, kad kadangi ieškovės R. Z. sutikimas statybos darbams buvo duotas dar iki ieškovui tampant bendraturčiu, atsakovas buvo įsitikinęs, jog pritarimą teikiančiai institucijai yra pateikti visi būtini dokumentai. Mano, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas pagal kasacinio teismo praktiką ne visada reiškia statinio nugriovimą ar įpareigojimą jį nugriauti, nes teismas gali priimti sprendimą, įpareigojantį gauti statybą leidžiančius dokumentus.
Apeliantė R. Z. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako nuo apeliacinio skundo. Apeliantė nurodė, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė R. Z. pareiškimu atsisakė nuo apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo tenkintinas, priimant atsisakymą ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukiant. Tai neprieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Apeliantei žinomos dalies apeliacinio skundo atsisakymo procesinės pasekmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d., 308 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas D. N. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog atsakovas D. A. turėjo iš anksto suderinti ir gauti sutikimą atlikti remonto darbus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovo D. A. jam elektroniniu paštu atsiųstas eskizas gali būti laikomas tinkamu informavimu apie norimus atlikti remonto darbus. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas buvo duotas esant pateiktiems visiems reikalingiems dokumentams.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė (LITEKO duomenys), kad civilinėje byloje Nr. 2-26555-854/2013 ieškovai D. A. ir T. A. pateikė ieškinį atsakovams R. Z. ir D. N. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Ieškovai D. A. ir T. A. teismą prašė pripažinti 2013-02-13 dovanojimo sutarties dalį dėl 1/50 gyvenamojo namo dalies dovanojimo pirkimo–pardavimo sutartimi, perkelti jiems pirkėjo teises pagal šią sutarties dalį ir pagal 2013-02-18 pirkimo–pardavimo sutartį priteisti atsakovei R. Z. iš ieškovų 37 580 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1368-565/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka 2015 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl 2013-02-13 dovanojimo sutarties dalies, pagal kurią atsakovė R. Z. padovanojo atsakovui D. N. 1/50 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi; dėl perkėlimo ieškovams D. A. ir T. A. pirkėjo teisių ir pareigų pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatymo, kad atsakovė R. Z. pardavė, o ieškovai D. A. ir T. A. už 5 580 Lt nupirko 1/50 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat dėl perkėlimo ieškovams D. A. ir T. A. pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2013-02-18 pastato dalies pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatymo, kad atsakovė R. Z. pardavė, o ieškovai D. A. ir T. A. už 32 000 Lt nupirko 15/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos dalį dėl 2013-02-13 dovanojimo sutarties dalies, kuria atsakovė R. Z. padovanojo atsakovui D. N. 5/1723 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Pažymėtina, kad ieškovo D. N. nuosavybės teisės į 17/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį buvo įregistruotos 2013-02-13 dovanojimo sutarties ir 2013-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, susijusi su gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, darytina išvada, jog ieškovas D. N. nagrinėjamu atveju nebėra minėto nekilnojamojo turto bendraturtis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-09-16 išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-130916-00704 pagrįstumas yra kvestionuojamas tuo pagrindu, jog iš ieškovo D. N., kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčio, nebuvo gautas sutikimas atlikti paprastojo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui šiuo metu nesant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiu, ir minėtai nekilnojamojo turto daliai šiuo metu priklausant atsakovui D. A. kartu su trečiuoju asmeniu T. A., ieškovo D. N. apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Šiuo atveju yra išnykęs apelianto reikalavimų pagrindas (buvimas nekilnojamojo turto bendraturčiu), iš kurio buvo kildinamas jo reikalavimas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą ir įpareigoti atlikti veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą sumokėjo 202,73 Eur (700 Lt). Netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš apelianto D. N. atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. , 98 str., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti ieškovės R. Z. atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.
Ieškovo D. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 202,73 EUR (du šimtus du Eur ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.