Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-894-212/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
2A-894-212/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
Z. A.
Atsakovas
K. A.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-894-212/2015

Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00878-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 30.3; 30.9.1; 34.3; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Z. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-500-2015 pagal ieškovės Z. A. ieškinį atsakovei K. A. dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė trukdo jai naudotis gyvenamuoju namu, neleidžia patekti į namą, gera valia nesutinka nusistatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Prašo skirti jai naudotis patalpomis, pažymėtomis 1-3 (16 kv. m) ir 1-4 (11,17 kv. m.), o patalpas, pažymėtas 1-6 (4,16 kv. m.), 1-6 (4,16 kv. m.), 1-7 (3,24 kv. m.) pripažinti bendro naudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovei ir atsakovei sekančia naudojimosi gyvenamuoju namu, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką:

Ieškovei Z. A. paskyrė naudotis sekančiomis patalpomis:

patalpa 1-9 (19, 53 m² ploto);

patalpa 1- 10 (14, 84 m² ploto);

patalpa 1-7 (3, 24 m² ploto);

½ patalpos 1-5 (2, 66 m² ploto);

½ patalpos 1-6 (4, 16 m² ploto).

Atsakovei K. A. paskyrė naudotis sekančiomis patalpomis:

patalpa 1-1 (4, 39 m² ploto);

patalpa 1-2 (19, 62 m² ploto);

patalpa 1-3 (16, 01 m² ploto);

patalpa 1-4 (11, 17 m² ploto);

½ patalpos 1-5 (2, 66 m² ploto);

½ patalpos 1-6 (4, 16 m² ploto);

patalpa 1-8 (12, 07 m² ploto).

Priteisė iš atsakovės K. A. ieškovės Z. A. naudai 41,70 Eur žyminio mokesčio ir 85,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 5,00 Eur pašto išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės Z. A. atsakovės K. A. naudai 116,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/8 paminėto gyvenamojo namo, o atsakovei 5/8 gyvenamojo namo. Bendras šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo plotas yra 107,69 m². Pagal šalims tenkančią nuosavybės dalį ieškovei priklauso naudotis 41,02 m² ploto gyvenamojo namo patalpomis, o atsakovei 66,67 m² ploto dydžio patalpomis. Gyvenamojo namo antrame aukšte yra du pereinami kambariai, kurių bendras plotas yra 34,37 m². Antrame gyvenamojo namo aukšte esantys kambariai yra pereinami, todėl abu gyvenamojo namo antrame aukšte esantys kambariai paskirtini naudotis vienai šaliai. Viso gyvenamojo namo apšildymas yra įrengtas iš patalpoje 1-5 esančios katilinės, į kurią galima patekti tik per patalpą 1-6, todėl abi paminėtos patalpos paskirtinos šalims naudotis bendrai. Pagal gyvenamojo namo patalpų projektą laiptinė į gyvenamojo namo antrą aukštą yra patalpa 1-7. Atsakovė paaiškino, kad laiptus į gyvenamojo namo antrą aukštą galima įrengti atskirai iš lauko pusės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Šiuo metu patekti į gyvenamojo namo antrame aukšte esančias patalpas kitaip, kaip tik per patalpą 1-7, nėra galimybės, todėl visa patalpa 1-7 paskirtina naudotis tai šaliai, kuriai paskirtina naudotis gyvenamojo namo antrame aukšte esančiomis patalpomis. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ir į tai, kad antrajame gyvenamojo namo aukšte esančių patalpų bendras plotas yra 34, 37 m², patalpos 1-7 plotas yra 3, 24 m², o ½ dalies patalpų 1-5 ir 1-6 bendras plotas 3, 41 m², t. y. bendras visų paminėtų patalpų plotas yra 41, 02 m². Paminėtas plotas sudaro 3/8 viso gyvenamojo namo, t. y. atitinka ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies dydį, todėl paminėtos patalpos paskirtinos naudotis ieškovei, o likusios kitos gyvenamojo namo patalpos paskirtinos naudotis atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Z. A. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimą pakeisti ir nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką: paskirti Z. A. naudotis patalpa pažymėta 1-3 (16 kv. m.); 1-4 (11,17 kv. m.), iš viso 27,7 kv.m., o patalpas pažymėtas 1-5 (2,66 kv. m.), 1-6 (4,16 kv. m.), 1-7 (3,24 kv. m.), pripažinti bendro naudojimo kartu su atsakove K. A.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra itin ekonomiškai nenaudinga, reikalautų itin daug lėšų apeliantei įsirengti atskirą įėjimą į gyvenamojo namo antrą aukštą, kuriuo niekas nesinaudoja jau daugelį metų. Visiškai nesutinka su teismo motyvais, kuriais vadovaujantis apeliantei buvo paskirta naudotis antrame namo aukšte esančiomis patalpomis 1-9 ir 1-10. Jokios galimybės į antrą aukštą patekti iš patalpos 1-7 nėra, nes toje patalpoje yra įrengtas tualetas ir vonia. Tai patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu, kuri siūlė laiptus į antrą aukštą įrengti iš lauko pusės. Atsakovė jokių laiptų projektų nepateikė, neaišku ar toks laiptų įrengimas nekels pavojaus jais naudotis. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad antras namo aukštas yra nešildomas ir tam tikrais metų mėnesiais ten gyventi apeliantė negalės. Papildomo šildymo įrengimas antrame aukšte apeliantei kainuos brangiai, o ji yra pensininkė, jokių pajamų ar santaupų neturi. Be to, šildymo sistemos įrengimas antrame aukšte neatitiks priešgaisrinių reikalavimų. Kambariai 1-2 ir 1-8 yra pereinami, tačiau teismas net nesvarstė galimybės juos priskirti naudotis apeliantei. Be to, paskirdamas apeliantei vienai naudotis patalpa 1-7 pažeidė ir atsakovės interesus, nes šioje patalpoje yra įrengtas tualetas ir vonia, o šia patalpa naudotis atsakovė negalės. Apeliantei paskyrus naudotis patalpomis 1-3 ir 1-4 bus galimybė atskirai šildytis, nes ji galės šildytis naudojantis 1-4 patalpoje esančia krosnimi, o atsakovė galės jai paskirtas patalpas šildytis naudodama 1-5 patalpoje esantį kietojo kuro katilą. Teismas nustatydamas gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, ginčo neišsprendė, o tik sustiprino konfliktą tarp ginčo šalių. Po tokios naudojimosi tvarkos nustatymo nepatogu naudotis gyvenamojo namo patalpomis, nebus užtikrintas apeliantės buitinių poreikių tenkinimas. Teismas visiškai nesivadovavo teismų praktikoje suformuotais naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijais. Mano, kad siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra tinkamesnė, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu ir mano, jog teismo sprendimas yra iš dalies nepagrįstas. Sutinka, kad patalpa 1-7 yra vonia ir tualetas, ji buvo paskirta ieškovei ir tai pažeidė atsakovės interesus. Teismo metu nurodė apie pasikeitimus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Iš patalpos 1-7 į antrą aukštą patekti nėra galimybės, yra galimybė įrengti laiptus iš lauko pusės ir tam jokio projekto nereikia. Visas namas yra pritaikytas šildymui ir 1 ir 2 aukštas. Apie šildymo sistema teisme buvo pasakyta, kad visa sistema yra susidėvėjusi ir sugedusi, todėl kiekviena šalis turi pati pasirūpinti savo dalies atskira šildymo įranga, nes tiek pečius kuris yra 1-4 patalpoje ir 1-5 yra susidėvėję ir netinkami naudotis. Antrame aukšte yra pečių kaminas prie kurio buvo planuota statyti židinį, visi priešgaisriniai reikalavimai atitinka kokybiškam židinio įrengimui. Dėl konfliktiško ieškovės būdo nesutinka bendrai naudotis patalpomis, nes po konflikto su ieškove atsakovei teko gultis į ligoninę, todėl nesutinka, kad patalpos būtų bendro naudojimosi. Be to, tai yra vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas, o ieškovė turi dar kitą nuosavą namą. Mano, jog atsakovės paskaičiuotas projektas yra priimtinas ir pagal plotą ir abi šalys neturės bendrų naudojimosi patalpų. Taip pat nesutinka apmokėti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai, nes atsakovė norėjo viską pasidalinti gražiuoju ir be teismo, tai yra įrodantys dokumentai ir liudininkai. Be to, atsakovė yra šiuo metu bedarbė ir visiškai neturi jokių pajamų. Taip pat nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nes Pasvalio rajono apylinkės teismas nekreipė dėmesio ir net neįspėjo ieškovės tiek ieškinyje tiek teismo metu davė melagingus parodymus, todėl nori, kad byla būtų grąžinta teismui ir nagrinėjama iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. A. ir atsakovė K. A. yra bendraturtės. Z. A. nuosavybės teise valdo 3/8 žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o K. A. – 5/8 žemės sklypo ir pastatų (b. l. 10-11). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2014-02-14 liudijimas (b. l. 12-20).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys konfliktuoja, nesutaria dėl naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu, todėl ieškovė Z. A. siekė naudojimosi tvarką nustatyti teisme.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto, siūlomi naudojimosi tvarkos variantai kardinaliai skiriasi. Šalys patvirtino, kad name atlikta rekonstrukcija, patalpa 1-7 nėra laiptinė, kaip tai nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2002-06-17 planuose ir kadastro duomenyse. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, nepareikalavo pateikti naujus namo kadastrinius matavimus, neįvertino šalių paaiškinimų dėl patalpos 1-7 paskirties pasikeitimo. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažino, kad šildymo sistema name neveikianti. Ar ši sistema visiškai netinkama naudojimui, ar jai būtinas tik remontas, byloje neatskleista ir pirmosios instancijos teismas nepareikalavo, kad šalys pateiktų atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jų nurodomas aplinkybes.

Kolegija sprendžia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į nagrinėjamos bylos nustatinėjamų aplinkybių ypatumus, neatsižvelgė į civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.), todėl svarbios bylos aplinkybės liko neišaiškintos ir neįvertintos. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, turi pareikalauti, kad šalys pateiktų papildomus įrodymus, jei jų nepakanka.

Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimą skirti jai naudotis patalpomis 1-3 (16 kv. m) ir 1-4 (11,17 kv. m.),ir bendrai naudotis patalpomis 1-6 (4,16 kv. m.), 1-6 (4,16 kv. m.), 1-7 (3,24 kv. m.), tuo tarpu pateiktame dalių paskaičiavimo projekte nurodomos kiek kitos patalpos, kuriomis nori naudotis ieškovė (b. l. 5, 8). Teismas šių aplinkybių nevertino, nesiaiškino, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės, nenustatė faktinių ginčo aplinkybių ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, bet ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Dėl to, kas pasakyta, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-07-14 sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė