Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystė iš J. S. namo) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystė iš O. D. V. namo) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystė iš V. S. namo) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. S. turto sugadinimas) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš A. I. ir V. I. namo) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (A. I. ir V. I. turto sugadinimas) ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, L. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystė iš V. S. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (V. S. turto sugadinimas) bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš A. I. ir V. I. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (A. I. ir V. I. turto sugadinimas) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 4 dalimi (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba), subendrintos dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystės iš J. S. ir O. D. V. namų) paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7–8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 5 000 Eur užstatas ir dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, L. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems A. I. ir V. I. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas N. P. vardu, konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

L. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš L. P. ir M. J. solidariai civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai priteista atlyginti 1 072 Eur turtinės žalos, nukentėjusiosios O. D. V. naudai – 300 Eur neturtinės žalos.

Iš L. P., M. J. ir E. A. solidariai nukentėjusiojo A. I. naudai priteista atlyginti 530 Eur, nukentėjusiosios V. I. naudai – 4 325 Eur turtinės žalos.

Taip pat nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (trys veikos), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, E. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija), BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. P. ir M. J., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2021 m. gruodžio 24 d., laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 22.20 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atidarę langą, pro jį įsibrovė į J. S. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 2 Eur vertės keramikinę širdies formos dėžutę, 1 Eur vertės popierinę juodos spalvos dėžutę, 1 Eur vertės popierinę rudos spalvos dėžutę, 1 Eur vertės popierinę mėlynos spalvos dėžutę, 5 Eur vertės kristalinę dėžutę, 100 Eur vertės auksinius lašo formos auskarus, 270 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą, 12 Eur vertės sidabrinius burbuliukų formos auskarus, 12 Eur vertės sidabrinius auskarus su dirbtiniais perlais, 8 Eur vertės sidabrinius auskarus juoda emale, 8 Eur vertės sidabrinius auskarus ruda emale, 9 Eur vertės sidabrinius lašo formos auskarus juoda emale, 18 Eur vertės sidabrinius lygius pusžiedžius auskarus, 13 Eur vertės sidabrinius auskarus su baltais cirkoniais, 10 Eur vertės sidabrinius auskarus su juodais cirkoniais, 15 Eur vertės sidabrinius auskarus, 25 Eur vertės sidabrinius auskarus, 24 Eur vertės sidabrinius auskarus su karneoliu, 40 Eur vertės komplektą, sudarytą iš kabančių auskarų su raudonu akmeniu ir segės su raudonu akmeniu, 30 Eur vertės keturias lygaus pynimo sidabrines grandinėles, 25 Eur vertės pasidabruotą ovalo formos segę su kabančiu dirbtiniu perlu ir stilizuotu paukščiuku, 15 Eur vertės sidabrinę gėlės formos su šakele segę su juodu akmeniu, 30 Eur vertės sidabrinę lankelio formos apyrankę, 35 Eur vertės sidabrinius auskarus su gintaro lašeliais, 37 Eur vertės komplektą, kurį sudaro odinė apyrankė su keramikos elementu ir auskarai su keramika, 12 Eur dvi apyrankes iš šviesių atspalvių karoliukų, 6 Eur vertės apyrankę iš raudono atspalvio karoliukų, 6 Eur vertės apyrankę iš mėlyno atspalvio karoliukų, 6 Eur vertės apyrankę iš juodo atspalvio karoliukų, 12 Eur vertės dvi pilko atspalvio apyrankes, 27 Eur vertės sidabro spalvos pakabuką su bižuterine grandinėle, 11 Eur vertės lašo formos pakabuką su per viduriu esančiu juodos spalvos akmenuku su bižuterine grandinėle, 7 Eur vertės stačiakampio formos pakabuką su sidabro ir juodos spalvos elementais ir bižuterine grandinėle, 10 Eur vertės pailgą pakabuką su apačioje kabančiais stikliniais lašeliais ir bižuterine grandinėle, 10 Eur vertės pakabuką su rožiniais burbuliukais ir bižuterine grandinėle, 15 Eur vertės kryžiaus formos segę, 25 Eur vertės dvi poras auskarų, 250 Eur įvairiomis kupiūromis, 100 Eur vertės „Akropolio“ dovanų čekį, 30 Eur vertės kosmetologijos salono „Markizė.lt“ čekį, 30 Eur vertės alkoholinio gėrimo – viskio butelį su stiklinėmis, 10 Eur vertės riešutų (pistacijų) rinkinį, 22 Eur vertės vitaminus ,,Wellman Conception“, 20 Eur vertės žaidimo „Lego“ rinkinį, 26 Eur vertės vitaminus ,,Calcium“, R. S. priklausančią 10 Eur vertės piniginę ,,Adidas“, su joje buvusiais 40 Eur įvairiomis kupiūromis, AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortele, AM kategorijos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu R. S. vardu, Prienų sporto centro abonento kortele, R. S. vardu išduotu mokinio pažymėjimu, tuo padarydamas (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba) J. S. 1 381 Eur turtinę žalą ir R. S. 50 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P. ir M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).

2. L. P. ir M. J., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 26 d. 15.00 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 14.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atidarę langą, pro jį įsibrovė į O. D. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė O. D. V. priklausančią 10 Eur vertės piniginę su joje buvusiais 400 Eur ir R. V. priklausančią medinę dėžutę, kurioje buvo bendros 25 Eur vertės vyno butelis ir dvi vyno taurės, tuo padarydamas (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba) O. D. V. 410 Eur turtinę žalą ir R. V. 25 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P. ir M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).

3. L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 18.45 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 3.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sugadinę terasos vitrininį langą, įsibrovė į V. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 70 Eur vertės ,,Massimo Dutti“ rankinę, kurioje buvo 15 Eur vertės 3 vnt. pakeliai respiratorių (6 vnt.), banko generatorius, 10 Eur vertės laikmena, 10 Eur vertės akinių dėklas, automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės medinę dekupažu dekoruotą dėžutę, 50 Eur vertės medinę mėlynos spalvos dekupažu dekoruotą dėžutę su Klimto reprodukcija ,,Bučinys“, 100 Eur vertės perlų rinkinį, susidedantį iš stambių baltų gėlavandenių perlų vėrinio, apyrankės, auskarų, 150 Eur vertės auksinius auskarus su aukso karoliuku, 30 Eur vertės sidabrinius auskarus su labradorito akutėmis, 20 Eur vertės pilkų gėlavandenių perlų vėrinį, 50 Eur vertės ploną auksinę sutrūkusią grandinėlę su širdelės formos pakabuku, 150 Eur vertės moterišką vestuvinį balto ir geltono aukso žiedą, 100 Eur vertės vyrišką vestuvinį balto ir geltono aukso žiedą, 3 Eur vertės sidabro spalvos kartoninę dėžutę su joje buvusiomis 60 Eur vertės naujomis vaikiškomis sidabrinėmis grandinėlėmis su pakabuku „Pasaga“ (2 vnt.) bei pakabuku „Drambliukas“, 50 Eur vertės vyrišką sidabrinę grandinėlę ant kaklo, 15 Eur vertės rankų darbo auskarus, 10 Eur vertės bižuterinius auskarus su lašo formos plastikiniu karoliuku, 30 Eur vertės sidabrinę grandinėlę su medalionu „Marija“, 30 Eur vertės kvadratinės formos sidabrinį pakabuką su išgraviruotomis vaikų nuotraukomis, tuo padarydamas (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba) V. S. 1 003 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P., M. J. ir E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).

4. L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, sugadino svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 18.45 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 3.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kartu su M. J. ir E. A. (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba), įsibraudami į V. S. gyvenamąjį namą, tyčia sugadino, sulaužė vitrininio lango rėmą, spynos užkabinimo mechanizmą, rankeną, sandarinimo gumą, tuo padarydamas (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba) V. S. 765,9 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P., M. J. ir E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

5. L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 20.30 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 6.20 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atidarę rūsio langą, įsibrovė į A. I. ir V. I. priklausantį namą, iš kur pagrobė A. I. 15 Eur vertės dokumentų dėklą, kuriame buvo A. I. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelė, UAB „Revolut“ banko mokėjimo kortelė, darbo pažymėjimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, išduoti A. I. vardu, 50 Eur, 25 Eur vertės piniginė, kurioje buvo 50 Eur, vokas su 2 000 Eur, vyrišką šveicarišką 500 Eur vertės laikrodį, 330 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 G930“, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, A. I. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), V. I. priklausančius 1 300 Eur vertės auksinius auskarus su briliantais, 420 Eur vertės auksinius lapelio formos auskarus su briliantais, 250 Eur vertės auksinius lapelio formos auskarus, 370 Eur vertės auksinius auskarus su briliantu, 330 Eur vertės auksinius rutulio formos auskarus, 350 Eur vertės auksinį pintos formos žiedą su briliantu, 500 Eur vertės auksinį žiedą su briliantu, 500 Eur vertės auksinį žiedą su briliantu, 200 Eur vertės moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 200 Eur vertės vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 350 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą, 500 Eur vertės auksinę grandinėlę su pakabuku „Skorpionas“, 500 Eur vertės auksinę grandinėlę su pakabuku „Madona“, 500 Eur vertės auksinę grandinėlę su pakabuku „Vėžys“, 300 Eur vertės auksinę grandinėlę, 400 Eur vertės auksinę grandinėlę su rutuliukais, 300 Eur vertės auksinę grandinėlę, 1 000 Eur vertės auksinę grandinėlę su gintaro pakabuku, 150 Eur vertės auksinį pakabuką „Vienaragis“, 1 000 Eur vertės auksinį laikrodį, 300 Eur vertės auksinę dantų karūnėlę, 30 Eur vertės moterišką laikrodį, 1 000 Eur vertės rankų darbo kaklo papuošalą iš gintaro su sidabru, 150 Eur vertės sidabro papuošalų komplektą iš auskarų, apyrankės, pakabuko ir grandinėlės, 40 Eur vertės sidabrinę grandinėlę, 25 Eur vertės sidabrinę grandinėlę, 30 Eur vertės sidabrinę grandinėlę, AB ,,Luminor“ banko mokėjimo kortelę, išduotą V. I. vardu, tuo padarydamas (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje, – teisėjų kolegijos pastaba) A. I. 2 970 Eur turtinę žalą ir V. I. 10 995 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P., M. J. ir E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

6. L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, sugadino svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 20.30 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 6.20 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibraudami į A. I. ir V. I. priklausantį gyvenamąjį namą, tyčia sugadino lango tvirtinimo mechanizmą, subraižė 296,98 Eur vertės lango rėmą, sugadino 120 Eur vertės dviejų langų žaliuzes, sudaužė 8,99 Eur vertės lauko šviestuvą, sugadino 200 Eur vertės darbo kambario ir miegamojo grindis, tuo padarydami A. I. 625,97 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais L. P., M. J. ir E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

7. L. P., M. J. ir E. A. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė asmens dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 20.30 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 6.20 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovę į A. I. ir V. I. priklausantį gyvenamąjį namą, iš antrame namo aukšte buvusios rūbinės tyčia pagrobė asmens dokumentą – pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. I. vardu 2012 m. kovo 16 d. Migracijos departamento Kauno skyriuje. Šiais veiksmais L. P., M. J. ir E. A. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl vagystės iš nukentėjusiojo V. S. namo

Dėl vagystės iš nukentėjusiųjų A. I. ir V. I. namo

22. Nurodydamas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su L. P., M. J. ir E. A. nusikalstamais veiksmais įsibraunant į A. I. ir V. I. gyvenamąjį namą ir pagrobiant ten esantį turtą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą <...> tuo padarydamas A. I. 2 970 Eur turtinę žalą ir V. I. 10 995 Eur turtinę žalą“, taigi galima pagalvoti, jog žalą padarė vienas asmuo („padarydamas“). Įvertinus nuteistiesiems L. P., M. J. ir E. A. pareikšto kaltinimo turinį, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų kaltės, nuosprendžio rezoliucinę dalį, pagal kurią visi trys nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl turto pagrobimo, darytina išvada, jog teismas laikė nustatyta, kad L. P., M. J. ir E. A. nusikalto veikdami bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris šia nutartimi ištaisomas.

30. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog kai kurie iš nukentėjusiųjų namo dingę daiktai nebuvo rasti, nelaikytina aplinkybe, paneigiančia, jog L. P. su kitais nuteistaisiais padarė jiems inkriminuotą vagystę iš A. I. ir V. I. namo. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme nurodyti padariniai (nagrinėjamu atveju – turto užvaldymas), ir šiai veikai kvalifikuoti jokios reikšmės neturi tai, kam buvo panaudotas pagrobtas turtas, t. y. ar turtas buvo panaudotas nuteistųjų reikmėms, išmestas, sunaikintas, atiduotas realizuoti vienam bendrininkui ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl klaidų taisymo

34. Taip pat teisėjų kolegija nustatė tam tikrus skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus. Nurodydamas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su L. P., ir M. J. nusikalstamais veiksmais įsibraunant į J. S. gyvenamąjį namą ir pagrobiant ten esantį turtą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „L. P. ir M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą turtą <...> tuo padarydamas J. S. 1 381 Eur turtinę žalą ir R. S. 50 Eur turtinę žalą“, L. P. ir M. J. veiksmus įsibraunant į O. D. V. gyvenamąjį namą ir pagrobiant ten esantį turtą nurodė, kad „L. P. ir M. J., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą <...> tuo padarydamas O. D. V. 410 Eur turtinę žalą ir R. V. 25 Eur turtinę žalą“, L. P., M. J. ir E. A. veiksmus įsibraunant į V. S. gyvenamąjį namą ir pagrobiant ten esantį turtą „L. P., M. J. ir E. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į gyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą <...> tuo padarydamas V. S. 1 003 Eur turtinę žalą“, taigi galima pagalvoti, jog žalą padarė vienas asmuo („padarydamas“). Įvertinus nuteistiesiems pareikšto kaltinimo turinį, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų kaltės pagrobiant nukentėjusiųjų turtą, nuosprendžio rezoliucinę dalį, pagal kurią visi nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl šio turto pagrobimo, darytina išvada, jog teismas laikė nustatyta, kad jie nusikalto veikdami bendrais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti netikslumai laikytini rašymo apsirikimu, kurie šia nutartimi ištaisomi.

35. Atsižvelgdama į ištaisytus skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus, teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias įvykdytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes:

36. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam L. P. paskirtas bausmes nurodė, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystė iš V. S. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (V. S. turto sugadinimas) bei pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš A. I. ir V. I. namo) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (A. I. ir V. I. turto sugadinimas) paskirtos subendrintos bausmės ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) (vagystės iš J. S. ir O. D. V. namų) paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, nurodydamas, kad vadovaujasi BK 62 straipsnio 4 dalimi, tuo tarpu šios baudžiamojo įstatymo nuostatos reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų nusikalstamų veikų ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.

37. Įvertinus tai, kad L. P. nebuvo pripažintas kaltu dėl kito asmens nužudymo bei teismo nuosprendžio motyvuojamąją dalį, kurioje nurodoma, kad jam paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatomis, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne sprendė dėl švelnesnės bausmės skyrimo esant tam tikroms nustatytoms specifinėms aplinkybėms (BK 62 straipsnio 4 dalis) klausimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistajam L. P. paskirtos bausmės buvo bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir nuosprendyje esantis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris šia nutartimi ištaisomas.

Dėl taikomų įpareigojimų

40. L. P. taip pat nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nurodo, kad gyvena Prienų rajone, o jo ir šeimos narių darbovietės, sveikatos priežiūros įstaigos yra Kauno mieste, ekonominiais sumetimais iš ten turi vežtis maistą ir vandenį, pažymi, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus motina, gyvenančia kitame mieste, turi du mažamečius vaikus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti taikomų ribojimų nėra pagrindo. Iš teismo paskirto įpareigojimo turinio akivaizdu, jog jo taikymo metu nuteistajam nėra uždrausta apskritai išvykti iš savo gyvenamosios vietos, tą daryti jis turi teisę, tačiau apie tokį savo buvimo vietos pasikeitimą jis privalo pranešti Probacijos tarnybai ir gauti jos leidimą. Nors tokia nustatyta tvarka neabejotinai riboja nuteistojo L. P. judėjimo laisvę, jis negali spontaniškai išvykti iš savo gyvenamosios vietos, toks teismo paskirtas įpareigojimas negali būti laikomas akivaizdžiai neproporcingu ir suvaržančiu jo teises, dėl ko turėtų būti keičiamas ar švelninamas. Baudžiamojo poveikio priemonių (plačiąja prasme) skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas jas keisti ar naikinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų reikšmingų aplinkybių ir paskirti asmens teisių ir laisvių ribojimai yra aiškiai neproporcingi, nesuderinami tarpusavyje. Tačiau nagrinėjamu atveju to nustatyta nebuvo. Laikytina, kad L. P. paskirti įpareigojimai, taikomi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra aiškiai per griežti, priešingai, jie yra tinkamai individualizuoti, paskirti atsižvelgiant į bendruosius baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus bei paskirtį.

41. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę ar kaip nagrinėjamu atveju atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padaryta nusikalstama veika ir ją padaręs asmuo, ir skiria proporcingas baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad valstybės nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtus asmens teisių ir laisvių apribojimus, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad jie paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų.

42. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, kadangi pernelyg švelnūs, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkantys ribojimai, kurie yra tik simboliniai, pažeidžia humaniškumo principą, taip yra formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Baudžiamasis procesas ir jo pabaigoje skiriama bausmė, o atidedant jos vykdymą paskiriami įpareigojimai turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamus neigiamus padarinius, todėl tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

43. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšminga tai, kad L. P. jau anksčiau buvo teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (8 t., b. l. 90–99), taigi negalima teigti, jog nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, manytina, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir teigiamų išvadų nepadarė. Nors jo teistumas nuosprendžio priėmimo metu jau buvo išnykęs, pažymėtina, kad asmens anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, net ir išnykus teistumui, asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką, teismui leidžia spręsti apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles, todėl jų vertinimas yra galimas ir itin reikšmingas.

44. Pažymėtina, kad nuteistajam L. P. paskirti įpareigojimai, tarp jų ir reikalavimas būti namuose tam tikru metu bei prievolė prieš išvykstant iš gyvenamosios vietos gauti Probacijos tarnybos leidimą, taikomi ne be pagrindo. Nuteistasis padarė du nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, už kuriuos jam turėjo būti taikomos griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. P. turi šeimą, dirba, iš dalies atlygino daliai nukentėjusiųjų padarytą turtinę žalą, deda pastangas keisti savo elgesį, gyvenimo būdą, nusikalto esant išnykusiam teistumui, įvertinęs nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo galimybes atlyginti pareikštus civilinius ieškinius vykdant darbinę veiklą, išreiškė pasitikėjimą juo, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo, o atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir vykdant paskirtus įpareigojimus. Pabrėžtina, kad būtent šie paskirti įpareigojimai ir tam tikri nuteistojo kasdien jaučiami savo teisių ribojimai ir jų vykdymas leidžia Probacijos tarnybai vertinti, ar tinkamai siekiami bausmės tikslai. Nesant šių įpareigojimų arba skiriant juos tik minimalius, itin švelnius, kurie niekaip neribotų L. P. ir būtų jam patogūs, bausmės vykdymo atidėjimas būtų neefektyvus ir formuotų tiek nuteistajam, tiek visai visuomenei nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytus net šešis tyčinius nusikaltimus, požiūrį.

45. Siekiant, kad bausmės tikslai galėtų būti siekiami be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinas nuteistojo L. P., kuriam bausmės vykdymas atidėtas, aktyvus prisidėjimas, sugebėjimas bendradarbiauti su Probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Tais atvejais, kai L. P. nori dėl tam tikrų susiklosčiusių pateisinamų ir reikšmingų aplinkybių nesilaikyti jam nustatytų įpareigojimų, jis gali kreiptis į Probacijos tarnybą prašydamas leidimo tokiems veiksmams atlikti, tačiau vien tai, kad paskirti įpareigojimai tam tikra apimtimi keičia jo kasdienį gyvenimą, nėra jam visiškai patogūs ir priimtini, dėl jų jis negali keliauti taip greitai, kaip norėtų, kadangi tam reikia gauti leidimą, tai užtrunka ar patiriama kitų nepatogumų, nėra pagrindas paskirtus įpareigojimus naikinti ar keisti. Priešingai nei nurodo nuteistasis, paskirti įpareigojimai yra gana švelnūs, tikrai nėra laikytini per griežti, ribojantys nuteistąjį labiau, nei būtina, o būtent jo tolesnis teigiamas elgesys yra esminė sąlyga, nulemianti, ar toliau bus galima bausmės tikslų siekti L. P. esant laisvėje.

46. Kitų naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės L. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirtiems įpareigojimams, nuteistasis skunde nenurodė, jų taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ir ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

47. Skundžiamu nuosprendžiu tenkinti nukentėjusiųjų A. I. (530 Eur) ir V. I. (4 325 Eur) civiliniai ieškiniai ir žala priteista iš L. P., M. J. ir E. A. solidariai. Nuteistajam L. P. taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti nukentėjusiesiems A. I. ir V. I. padarytą turtinę žalą. Nuteistasis nesutinka su tokiu įpareigojimu, mano, kad žala turėtų būti atlyginama visų nuteistųjų lygiomis dalimis, kadangi šiuo metu kyla grėsmė kitų nuteistųjų piktnaudžiavimui esama padėtimi jiems nemokant iš jų priteistos žalos, tikintis, jog ją sumokės kitas nuteistasis. Mano, kad jei jam būtų nustatytas konkretus atlygintinos žalos dydis, jos atlyginimas taptų greitesnis ir paprastesnis bei labiau atitiktų jo turtinę padėtį.

48. Vadovaudamasis BK 69 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama įpareigoti kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, dėti pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan., padedama įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą. Siekiant užtikrinti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą proporcingumą ir realią galimybę jį įvykdyti, turi būti atsižvelgiama į atlygintinos žalos dydį, nukentėjusiojo interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, kaltininko turtinę padėtį, realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar jos dalį per tam tikrą terminą, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, paskyrus realiai neįgyvendinamą ar proporcingumo principo neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, jos tikslų visuma nebus įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-511/2021).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų A. I. ir V. I. atžvilgiu nuteistieji L. P., M. J. ir E. A. padarė veikdami bendrininkų grupe, tarp jų padarytų bendrų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Dėl bendro dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai (žala) yra bendri visiems bendrininkams ir neišskaidomi, t. y. netaikoma dalinė atsakomybė, todėl turtinė žala paprastai visais atvejais priteisiama iš visų bendrai neteisėtai veikusių asmenų solidariai, kadangi tokiu atveju prioritetas yra teikiamas nukentėjusiojo asmens interesui garantuotai gauti žalos atlyginimą. Esant solidariajai nusikalstamą veiką padariusių asmenų atsakomybei, nukentėjusysis žalos atlyginimo gali reikalauti iš bet kurio iš nuteistųjų, taip pagreitindamas savo turtinės padėties atkūrimą į pradinę padėtį. Byloje nustatyta, jog nuteistasis L. P. dirba, jis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis yra itin bloga, nėra nustatyta kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė, todėl jam negalėtų būti taikoma tokia baudžiamojo poveikio priemonė, turtinės žalos atlyginimui yra nustatytas ganėtinai ilgas terminas – 2 metai. Manytina, kad tokia taikoma baudžiamojo poveikio priemonė ne tik skatins nuteistąjį L. P. dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos padarinius, bet ir padės jį įtikinti, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas, ir privers savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

50. Nuteistojo vertinimu, įpareigojimas atlyginti visą priteistą žalą leidžia kitiems nuteistiesiems piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija ir laukti, kol žala bus atlyginta kito asmens, tačiau nuteistasis, atlyginęs visą solidariai atlyginamą turtinę žalą, turi teisę civilinio proceso tvarka regreso tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš veikos bendrininkų lygiomis dalimis to, ką jis įvykdys, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

Dėl turto konfiskavimo

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos L. P. skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto teismo nuosprendžio. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, jog apygardos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo nuteistojo sugyventinei priklausančią transporto priemonę, su kuria buvo vykstama į vagysčių vietas, vežamas pavogtas turtas. Laikytina, kad apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepažeidžia proporcingumo principo ir yra būtina, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos padarinius ir tai jį atgrasytų nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

53. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir yra BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu: 1) perleisdamas turtą jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, su kuriuo yra susijęs kaltininkas ar jo artimieji; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens atstovai žinojo arba galėjo žinoti, kad turtas yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė netaikoma tik nustačius akivaizdžiai išskirtines aplinkybes, kurios leistų spręsti, kad konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei nuteistojo asmenybės pavojingumui.

54. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju byloje turi būti taikomas turto konfiskavimas, vertinta tokio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi, kad sudarytų sąlygas padaryti nusikalstamą veiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-199-719/2022).

55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nuteistojo L. P. vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamų veikų padarymo priemone, kadangi juo buvo itin palengvintos vagysčių padarymo sąlygos – nuteistieji sėdėdami transporto priemonės viduje galėjo lengvai ir saugiai, neišsiduodami apie savo būsimų veiksmų neteisėtumą, apžiūrėti aplink esančius namus, įvertinti, ar juose yra gyventojų, pasirinkti, į kuriuos namus įsibrauti, pabaigę nusikalstamus veiksmus greitai pasišalinti iš įvykių vietų, paslėpti pavogtą turtą kitame mieste ar automobilyje ir taip apsunkinti tokių nusikaltimų išaiškinimą. Nors, VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso ne pačiam nuteistajam L. P., o jo sugyventinei N. P. (2018 m. rugpjūčio 23 d. įregistruotas N. P. vardu) (5 t., b. l. 11), turimais duomenimis, N. P. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ji devynerius metus gyvena kartu su nuteistuoju L. P., jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį ir šiuo laikotarpiu L. P. visą laiką naudojosi N. P. automobiliu kaip savu, todėl jis pripažintinas faktiniu daikto savininku.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-222-511/2021, Nr. 2K‑199‑719/2022 ir kt.). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio savininkė N. P. ilgą laiką, taip pat ir nusikalstamų veikų padarymo metu, gyveno kartu su L. P., nors ir buvo įgijusi transporto priemonę savo vardu, visa apimtimi perdavė teisę į jos valdymą savo sugyventiniui (apeliantui), nesidomėjo ir nekontroliavo, kokiais tikslais automobilis buvo naudojamas, nors žinojo, kad L. P. anksčiau teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas minėtą automobilį, BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

57. Nuteistasis skunde nurodo, kad automobilis buvo naudojamas šeimos reikmėms, yra būtinas jų kasdieniams poreikiams tenkinti, pažymi, kad butas, kuriame gyvena, neturi geriamojo vandens, jį reikia atsivežti iš miesto, jo sugyventinė N. P. šiuo metu siekia įgyti vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų pati vairuoti transporto priemonę, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, nuteistojo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užkirsti kelią nusikalstamų veikų darymui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. P. ir anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, juos kartoja, todėl būtina bent tam tikra apimtimi užkirsti kelią jo naujų veikų darymui eliminuojant galimą nusikalstamų veikų padarymo priemonę. Skundžiamu nuosprendžiu teismas L. P. taikė bausmės vykdymo atidėjimą ir paskyrė įpareigojimus, susijusius su buvimu namuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone, kitos paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šioje konkrečioje situacijoje nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti L. P. nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Automobilio, su kuriuo buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

58. Apeliantas skunde nurodo, kad tam tikrose baudžiamosiose bylose transporto priemonės, kurios yra pripažintos nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, nėra konfiskuojamos, todėl ir jo atveju konfiskavimo taikymas nėra imperatyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai, taikomi bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kiekvienam nuteistajam individualiai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Tam tikri duomenys, turintys reikšmės vieno nuteistojo teisinei padėčiai, negali būti vertinami skiriant ir individualizuojant baudžiamojo poveikio priemones kitiems nuteistiesiems. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas priemones bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė (baudžiamojo poveikio priemonė) už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑204‑942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

59. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo priemone, nepagrįstai rėmėsi vaizdo įrašu, esančiu aplanke „Geležinkeliai“, nurodydamas, jog automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, nesustojo prie „STOP“ ženklo ir kirto pervažą, ir taip apkaltino jį pažeidus Kelių eismo taisykles. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiami jo baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pagrobimą ir sugadinimą klausimai, o kiti L. P. galimai padaryti teisės pažeidimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje teismas pasisako dėl vaizdo įrašo, esančio aplanke „Geležinkeliai“ (11 puslapis, 3 pastraipa), matyti, kad teismas įrašą laikė įrodymu, pagrindžiančiu L. P. ir M. J. kaltę pagrobiant nukentėjusiosios J. S. turtą, kadangi jame buvo užfiksuota, jog L. P. vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 24 d. 17.01 val. važiavo per (duomenys neskelbtini), pro kurį galima važiuoti iš Kauno į (duomenys neskelbtini), geležinkelio pervažą, o 18.50 val. automobilis pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini), kuris yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o vagystė padaryta 2021 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu nuo 17.40 val. iki 22.20 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Aprašydamas šį įrodymą, teismas rėmėsi 2022 m. rugpjūčio 11–16 d. objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokole nurodytomis aplinkybėmis (3 t., b. l. 115–119), vertino jų reikšmę grįsdamas kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šių duomenų nevertino Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontekste, dėl jų nepasisakė, o iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šio įvykio nebuvo pradėta ir administracinio nusižengimo teisena (8 t., b. l. 100–101). Apeliantas L. P. neskundė nuosprendžio dalies, susijusios su jam inkriminuota vagyste iš J. S. namo, todėl teisėjų kolegija dėl nurodyto vaizdo įrašo, kaip įrodymo byloje, plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimus iš „<...> tuo padarydamas <...>“ (vagystės iš J. S. ir Onos D. V. namų faktinės aplinkybės) į „<...> tuo padarydami <...>“, iš „<...> tuo padarydamas <...>“ (vagystės iš V. S. ir A. I. ir V. I. namų faktinės aplinkybės) į „<...> tuo padarydami <...>“, iš „<...> (duomenys neskelbtini), kartu su M. J. ir E. A., įsibraudami į V. S. gyvenamąjį namą, tyčia sugadino, sulaužė vitrininio lango rėmą, spynos užkabinimo mechanizmą, rankeną, sandarinimo gumą, tuo padarydamas <...>“ (V. S. turto sugadinimo faktinės aplinkybės) į „<...> (duomenys neskelbtini), L. P. kartu su M. J. ir E. A., įsibraudami į V. S. gyvenamąjį namą, tyčia sugadino, sulaužė vitrininio lango rėmą, spynos užkabinimo mechanizmą, rankeną, sandarinimo gumą, tuo padarydami <...>“, iš „<...> [L. P.] paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su subendrintomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 4 dalis) <...>“ (nuosprendžio rezoliucinė dalis) į „<...> [L. P.] paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su subendrintomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalis) <...>“.