Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 4 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo savo vyro V. P. parašą, už jį pasirašydama 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J., kurią panaudojo pateikiant 2011 m. gegužės 25 d. į Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-970-540/2011.

M. P. dėl jai pareikšto kaltinimo iš esmės dalinai prisipažino ir parodė, jog jos vyras V. P. padovanojo jų namą, kuriame jie gyvena, savo sūnui G. P.. Galvojo, kad sūnus ir nukentėjusioji, kuri tuo metu buvo jos marti, juos senatvėje prižiūrės. Tačiau iširus jų santuokai, namas liko buvusiai marčiai ir prasidėjo dėl turto nesutarimai, marti pradėjo reikalauti, kad jie išsikraustytų iš jų pačių namų, aiškino, kad namas yra jos ir, kad jie atsidurs senelių prieglaudoje. Pasitarusi su vyru V. P., jie nusprendė susigrąžinti užrašytą ir jų pačių bendrai statytą namą, kuriame jie gyveno visą gyvenimą. Jos vyras pasakė jai, jog reikia kreiptis į teismą. Kadangi V. P. sveikata labai prasta, ji susirado advokatą E. J.. Nuvykus pas advokatą, šis jai paaiškino, kad reikės pasirašyti jos vyrui ant paruoštų teismui dokumentų, juos jai padavė ir liepė atvažiuoti vėliau. Grįžusi į namus ji davė vyrui pasirašyti advokato duotus dokumentus. Ant vieno lapo pasirašė jos vyras V. P., tačiau labai prastai, todėl paprašė jos, kad ant kito lapo ji pasirašytų už jį. Ji pasirašė už savo vyrą V. P. ant atstovavimo sutarties sudarytos su advokatu E. J., kadangi jis jos labai prašė. Suprato, kad pasirašė ant atstovavimo sutarties, ir, kad pasirašė už savo vyrą V. P.. Kaip viskas vyko vėliau ir ar dar ant kokio dokumento ji pasirašė - neprisimena, tačiau ant ieškinio ji nepasirašė. Šiuos dokumentus atidavė advokatui E. J., kad juos pateiktų teismui, vėliau jos vyras gavo šaukimą į teismą, tačiau dėl prastos sveikatos būklės jis į teismą nuvykęs nebuvo. Su Vyru V. P. santuokoje gyvena jau 52 metus, sutaria gerai, ji jį slaugo.

Nukentėjusioji J. P. parodė, jog kaltinamoji yra jos buvusi uošvienė. 2002 metais ji su vyru, kaltinamosios sūnumi G. P., pasidalino turtą. Jis užsirašė sau verslą, o jai užrašė nekilnojamąjį turtą, namą kurį jam padovanojo jo tėvai V. P. ir M. P.. Po kurio laiko prasidėjus nesutarimams ji su G. P. išsiskyrė, prasidėjo teismai dėl jai užrašyto nekilnojamojo turto. Atvykus į teismą, jai susipažinus su civilinėje byloje esančiais dokumentais, ji pastebėjo, jog ant ieškinio ir atstovavimo sutarties su advokatu E. J., padirbti dieduko - V. P. parašai. Kad parašai galėjo būti padirbti pagalvojo dėl to, jog šiuose dokumentuose buvo pasirašyta labai gražiu raštu. Tuo tarpu V. P. sveikatos būklė yra bloga, jis yra neįgalus ir pats tų dokumentų pasirašyti negalėjo. Todėl nusprendė kreiptis į prokuratūrą ir pranešti apie dokumentų klastojimą. V. P. ir M. P. karu gyvena apie 52 metus, sutaria gerai, jis ja pasitiki.

Liudytoja V. B. parodė, jog yra V. P. gydytoja. V. P. yra daug metų ligonis, po insulto, neįgalus, jį reikia slaugyti, jis ištisai guli lovoje, bet nėra visiškai paralyžuotas. Jis suvokia klausimus ir yra orientuotas. Paskutinį kartą pas jį lankėsi 2012 m. pavasarį. Ar jis galėjo 2011 m. ir ar gali jis pats rašyti, pasirašyti, pasakyti negali, jo rašančio nematė, tačiau rankas V. P. kažkiek valdo. V. P. ir jo žmonos santykiai yra geri, ji juo rūpinasi.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai buvo pateikti kaltinime nurodyti dokumentai: 2011 m. vasario 7 d. Kauno rajono apylinkės teismui surašytas ieškovo V. P. ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.), 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui E. J. pavedama atstovauti V. P. Kauno rajono apylinkės teisme (1 t. 57 b.l.). Kaltinamoji apklausta teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad ji pasirašė ant minėto ieškinio, tačiau patvirtino, kad ant atstovavimo sutarties už V. P. pasirašė ji pati (2 t. 5 b.l.).

2012 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-2796 (11) konstatuota, jog: 1. ar 2011 m. vasario 7 d. V. P. ieškinio „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo“ pareiškime V. P. vardu pasirašė V. P., G. P. ar M. P. nustatyti negalima; 2. 2011 m. gegužės 19 d. advokato E. J. atstovavimo V. P. sutartyje skiltyje „Klientas“ pasirašė M. P. (1 t. 52-54 b.l.).

Iš V. P. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog V. P. nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. vizitavo į namus gydytoja V. B., ligonio būklė sunki (1 t. 108-112 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo ir užtikrina tinkamą dokumentų apyvartą, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos patikimumą. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: pačios kaltinamosios M. P. parodymus, kuriuose ji apklausta teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog pasirašė už savo vyrą V. P. 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J. ir kuri buvo pateikta Kauno rajono apylinkės teismui (2 t. 4-5 b.l.), nukentėjusiosios J. P., liudytojos V. B. parodymus (2 t. 6-9 b.l.), specialisto išvadą (1 t. 52-54 b.l.), apžiūrėjus išsireikalautą civilinę bylą Nr. 2-2436/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011), nustatyta, jog M. P. 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartyje su advokatu E. J., padirbo savo vyro V. P. parašą, pasirašė jo vardu, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją ir šią sutartį atidavė advokatui E. J., ir tokiu būdu ją panaudojo - paleido suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, pateikti ją kartu su civiliniu ieškiniu Kauno rajono apylinkės teismui. Jos vyrui V. P. dėl sunkios sveikatos būklės negalint pasirašyti atstovavimo sutartyje, kaltinamoji M. P. galėjo kreiptis į notarą, kad šis patvirtintų įgaliojimą jai atstovauti savo vyrą V. P. (CK 2.137 str. - 2.138 str.) ir taip teisėtu būdu atstovauti savo vyrą, ginant jo turtinius interesus arba galėjo pati savo vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir joje pasirašyti, kad šis gintų jos vyro interesus teisme. Tačiau kaltinamoji pasielgė neteisėtai, pasirašė pati atstovavimo sutartyje savo vyro V. P. vardu ir panaudojo ją pateikiant advokatui šią sutartį teismui ir taip pažeidžiant BK 300 str. saugomą ir užtikrinamą tinkamą dokumentų apyvartą, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos patikimumą. Atstovavimo sutartis, tai rašytinis teisinis dokumentas, sudarytas tarp kliento ir advokato, kuriuo įtvirtinamos advokato teisės ir pareigos bei jų apimtis (CPK 57 str. 3d.) ir todėl laikytina nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. dalyku. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, taigi, kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti: ji teismui paaiškino, jog suvokė, kad pasirašo savo vyro vardu ant atstovimo sutarties, suvokė, kad suklastotas dokumentas (atstovavimo sutartis) bus panaudotas vėliau teisme ir norėjo taip elgtis bei veikti.

Tokie kaltinamosios M. P. veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Tačiau, teismo nuomone, šio nusikaltimo požymiai kaltinamosios veiksmuose įžiūrimi tik formaliai.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, bet šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

Pagal kasacinio teismo BK 37 straipsnio taikymo praktiką, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis - formali, t. y. padariniai nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, kurių sudėtis formali, tokių padarinių numatymas ir konstatavimas nėra būtinas, tačiau, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, kurių sudėtis formali (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2012).

Šioje byloje ištyrus įrodymus matyti, jog kaltinamosios M. P. padarytoje veikoje yra visi BK 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji J. P. yra kaltinamosios M. P. buvusi marti. Po nukentėjusiosios ir kaltinamosios sūnaus G. P. santuokos nutraukimo J. P. atiteko visas kaltinamosios M. P. ir jos vyro V. P. užgyventas nekilnojamasis turtas - jų nuosavas namas, kurį jie bendrai statė ir jame visą laiką gyveno. Šį namą jos sutuoktinis V. P. buvo dovanoję savo sūnui G. P., tikėdamiesi, kad senatvėje jis juos su marčia prižiūrės. Po G. P. ir nukentėjusiosios J. P. santuokos nutraukimo nuo 2007 m. prasidėjo civiliniai ginčai tarp G. P. ir nukentėjusiosios J. P. teismuose, dėl minėto turto ir neskundžiama LAT nutartimi visas V. P. ir M. P. turtas – jų gyvenamasis namas liko nukentėjusiajai J. P.. Po šio teismo sprendimo J. P. buvo išsiuntusi raginimą V. P. ir M. P. išsikraustyti iš dabar jau jai priklausančio namo, dėl ko tiek kaltinamoji, tiek jos vyras V. P. labai išgyveno. Nenorėdamas būti iškraustytas iš savo namo V. P. nutarė ginti savo teises civilinio proceso tvarka, o būdamas sunkios sveikatos ir negalėdamas pats pasirašyti ant atstovavimo sutarties, paprašė tai padaryti savo sutuoktinės M. P.. Tai pat nustatyta, jog M. P. su vyru V. P. kartu gyvena santuokoje 52 metus, gerai sutaria, veda bendrą ūkį, ji jį slaugo. Tai, kad V. P. gerai sutaria su kaltinamąją ir ja labai pasitiki, atstovavimo sutarties pasirašymo metu buvo ir šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės, patvirtino apklaustos nukentėjusioji J. P. bei liudytoja – V. P. gydytoja V. B.. Taip pat iš V. P. sveikatos istorijos įrašų matyti, jog V. P. nuo 2011 m. balandžio 28 d., 2011 m. birželio 28d. vizitavusi gydytoja V. B., nurodė, jog ligonio būklė sunki, vargina silpnumas, jis neatsikelia iš lovos (1 t. 110 -111 b.l.). Byloje nenustatyta, jog M. P. pasirašydama atstovavimo sutartyje už savo sutuoktinį V. P., kurią panaudojo pateikiant teismui, padarė esminės ar didelės žalos asmeniui už kurį ji pasirašė, tai yra jos sutuoktiniui V. P. ar nukentėjusiajai J. P.. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamosios M. P. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga ją už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Tokiu atveju, kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl padaryto nusikaltimo atleistina, taikant BK 37 str. nuostatas.

Pažymėtina ir tai, jog M. P. taip pat buvo kaltinama tuo, jog ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo savo vyro V. P. parašą, už jį pasirašydama 2011 m. vasario 7 d. V. P. ieškinio pareiškime „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo“, kurį panaudojo pateikdama 2011 m. vasario 22 d. Kauno rajono apylinkės teismui. Ši kaltinimo dalis šalintina iš kaltinimo, kadangi ištyrus teisiamojo posėdžio metu byloje esančius įrodymus šios aplinkybės nepasitvirtino.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. P. civilinis ieškinys (1 t. 82 b. l.), kuriuo ji prašo priteisti jai iš nusikaltimą padariusios M. P. 2 000 litų jai padarytą neturinę žalą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko ir paaiškino teismui, jog civilinį ieškinį grindžia tuo, jog nuo 2007 metų turi vaikščioti po teismus, dėl to ji patiria daug išlaidų, mokėdama advokatams, turi nuolat atsiprašyti iš darbo, darbe pasiaiškinti, be to jai pašlijo sveikata.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą gali būti taikomos ne tik civilinio proceso normos, bet ir Civilinis kodeksas (toliau – CK), kiti teisės aktai, neprieštaraujantys BPK.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kokią įtaką jos turės nukentusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusioji J. P. nurodo, jog jai padaryta 2 000 litų neturtinė žala, tačiau šios sumos civiliniame ieškinyje nepagrindė jokiais argumentais (1 t. 82 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji paaiškino, jog neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog jai tiek kainavo dalyvavimas teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, dėl teismo posėdžių turėjo dažnai išeiti iš darbo. Taip pat teigė, jog dėl nuo 2007 m. besitęsiančių teisminių procesų jai pašlijo sveikata. Taigi neturtinės žalos dydį nukentėjusioji iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais, nurodydama visų ankstesnių teismo procesų metu patirtus neigiamus išgyvenimus ir pasekmes, neįvardindama, kokią neturtinę žalą patyrė būtent dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydis neįrodinėjamas, o jį nustato teismas pagal įstatyme įtvirtintus kriterijus ir bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Civilinės ieškovės pareiga yra pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.

Vadovaujantis CK 6.250 str. nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesukėlė realios žalos kitų asmenų interesams ir dėl aukščiau nuosprendyje išdėstytų motyvų veika pripažintina mažareikšme, turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo. Be to, nukentėjusioji taip pat nepaaiškino, kaip jos patirti išgyvenimai įtakos jos gyvenimo kokybę ateityje. Taigi dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji nepatyrė nei fizinio, nei psichologinio smurto, nėra pateikta įrodymų ir dėl sveikatos pablogėjimo.

Kaip jau minėta aukščiau šiame nuosprendyje, šioje byloje nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek ir pati nukentėjusioji. Nesutarimai prasidėjo po nukentėjusiosios J. P. ir kaltinamosios sūnaus G. P. santuokos nutraukimo, prasidėjus ginčams dėl kaltinamajai ir jos sutuoktiniui anksčiau priklausiusio nekilnojamojo turto. Nukentėjusioji ir kaltinamosios buvęs sutuoktinis G. P. šiuos ginčus sprendžia nuo 2007 metų teismuose civilinio proceso tvarka, dėl ko, kaip nurodė nukentėjusioji, ji patyrė daug išlaidų ir prarado sveikatą. Dėl šių pasekmių ji labiausiai kaltina savo buvusį sutuoktinį G. P. (2 t. 6 - 8 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, jog J. P. neturtinės žalos dydį pagrindė tik bendro pobūdžio argumentais, nesusijusiais su nagrinėjama baudžiamąją byla, nenurodė, kokia konkreti žala jai buvo padaryta dėl kaltinamosios M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., teismo nuomone nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, ir todėl atmestinas.

Dėl daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinis ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.) ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartis (1 t. 57 b.l.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1 – 40 – 888/2013 (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Išsireikalauta apžiūrai civilinė byla Nr. 2 – 2436 – 475/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Kauno apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį dėl 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. vasario 7 d. V. P. civilinį ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo (1 t. 58-60 b.l.) ir 2011 m. gegužės 19 d. atstovavimo sutartį (1 t. 57 b.l.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-888/2013. Išsireikalautą apžiūrai civilinę bylą Nr.2-2436-475/2013 (buvęs Nr. 2-970-540/2011) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.