- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-647-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06910-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-647-123/2015
2015 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas N. R. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, sumažinant priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai I. M. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį iki 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12106-792/2012. Teismas patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukros I. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ieškovas įsipareigojo mokėti po 850 Lt mėnesinių periodinių išmokų nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos iki dukters pilnametystės. 2014-03-30 ieškovui gimė dar vienas vaikas, todėl iš esmės keičiasi ieškovo finansinė padėtis, nes ieškovui reikia išlaikyti du vaikus, jis nebeturi galimybės vykdyti sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtų įsipareigojimų ir savo dukrai M. R. teikti po 850 Lt per mėnesį. Nurodo, kad šiuo metu ieškovas gyvena Airijoje ir per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 4 316 Lt (1250 Eur). Iš gaunamo užmokesčio ieškovas turi sumokėti už būsto nuomą, visus kitus privalomus mokesčius, išlaikyti du nepilnamečius vaikus bei skirti pinigų savo poreikių tenkinimui, kas mėnesį patiria apie 3 330,54 Lt (964,59 Eur) išlaidų vien būsto išlaikymui ir būtinų mokesčių sumokėjimui. Ieškovo nuomone, jo nepilnametės dukters išlaikymui pakaktų 1 000 Lt per mėnesį, nes jo gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti vienodą išlaikymą savo vaikams, ir iš esmės pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, jis nebeturi galimybių savo nepilnametės dukros I. M. R. išlaikymui kas mėnesį skirti po 850 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovas padidino savo nurodytą ieškinyje sumą iki 500 Lt, ir paaiškino, kad su savo sūnaus motina V. M. nebegyvena, nežino, kur ji gyvena, savo sūnui kas mėnesį gražiuoju duoda apie 700 Lt, nežino, kodėl iš jo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-06 įsakymu priteista po 850 Lt sūnaus išlaikymui. Airijoje nepilnametis vaikas gauna po 130 eurų kas mėnesį nuo gimimo, H. motina V. M. dirbdama gaudavo apie 1200-1250 Eur, pusę metų po 1000 Eur per mėnesį (nuo vasario iki rugpjūčio), kreipimosi į teismą metu (2014-06-10) jo šeimos pajamos buvo apie 7 000-8 000 Lt per mėnesį, su V. M. vedė bendrą ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-29 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo N. R. atsakovei V. R. 1 000 Lt (289,62 Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tai, jog ieškovui gimė antras vaikas, neturėtų pabloginti pirmo vaiko materialinės padėties. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų padidėjo, vidutiniškai per mėnesį ieškovas gauna apie 4 500 litų, atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, – jos gaunamos darbinės pajamos sudaro 2 700 litų per mėnesį (60 procentų ieškovo algos), dėl to, jos dalis nepilnametės dukters išlaikyme turėtų sudaryti 30-40 procentų bendros išlaikymo sumos. Be to, atsakovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jos galimybės turėti didesnes pajamas, priešingai nei ieškovo, yra ribotos. Teismas konstatavo, kad ieškovas prie savo nepilnametės dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, todėl ieškovui teigiant, kad beveik septynerių metų mergaitės poreikių tenkinimui per mėnesį turėtų užtekti 1000 litų, ieškovo skiriama suma turėtų sudaryti iki 700 litų per mėnesį. Teismas nustatė, kad kelių mėnesių sūnaus išlaikymui ieškovas skiria 700 Lt, be to, vaikui mokama 130 Eur dydžio išmoka Airijoje, todėl beveik septynerių metų mergaitės išlaikymui atsižvelgiant į šalių dukters sveikatos būklę, atsakovės patiriamas išlaidas mergaitei išlaikyti, turi būti skiriama iki 1 400 Lt per mėnesį. Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertino, jog iki sūnaus gimimo ieškovo ir V. M. bendros gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudarė apie 8 000-9 000 litų, vaikui gimus kas mėnesį mokama 130 Eur (450 Lt) išmoka vaikui, todėl ieškovo turtinė padėtis, gimus sūnui, nepasikeitė. Teismas laikė, kad vaiko poreikių tenkinimui ieškovas turėtų skirti minimalią 850 Lt sumą, atsakovė – 500 Lt sumą. Įvertinus, kad būtent 850 litų sumą ieškovas 2012-09-14 metų sprendimu ir įpareigotas teikti, teismas atmetė ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad gimus sūnui nepasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. R., todėl kartu su sūnaus gimimu ieškovui atsirado ir papildoma gimusio vaiko išlaikymo prievolė. Ieškovas turi sumokėti už būsto nuomą, visus kitus privalomus mokesčius, išlaikyti du nepilnamečius vaikus bei skirti pinigų kitų būtinų savo poreikių tenkinimui (maistui, aprangai, avalynei, higienos prekėms ir pan.). Už būsto nuomą kiekvieną mėnesį ieškovas sumoka po 590 EUR (2 037 Lt). Ieškovas per mėnesį vidutiniškai patiria apie 964,59 EUR (3 330,54 LTL) išlaidų vien būsto išlaikymui ir būtinų mokesčių sumokėjimui, todėl ieškovui liekanti suma yra 285,41 EUR (985,46 Lt), iš kurios kiekvieną mėnesį ieškovas turi sumokėti po 850 Lt dukros I. M. išlaikymui. Sumokėjus išlaikymą nepilnametei dukrai, ieškovui lieka apie 40 EUR (138 Lt), o to akivaizdžiai nebepakanka vykdyti papildomai atsiradusią prievolę – išlaikyti nepilnametį sūnų H. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas turi galimybę gauti papildomų pajamų arba, kad gaunamas pajamas panaudotų netinkamai. Teismas visiškai nepagrįstai ieškovo turtinę padėtį vertino, atsižvelgdamas į V. M. mokamas išmokas, ir padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovo šeimos pajamos kreipimosi į teismą metu buvo apie 7 000-8 000 Lt per mėnesį, nes ieškovas su jo sūnaus motina V. M. nebuvo ir nėra susituokę, jų partnerystė taip pat nėra įregistruota. Mano, kad teismas neobjektyviai vertino atsakovės turtinę padėtį, nes atsakovei išduoto neįgaliojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė 2014-08-04, atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prie atsakovės gaunamų pajamų teismas nepridėjo teikiamo 850 Lt išlaikymo dukrai, ir tai atsakovės pajamas padidina iki 3 544 Lt per mėnesį (2 695+850). Ieškovo turtinė padėtis nėra geresnė, negu atsakovės – ieškovas neturi nekilnojamojo turto, o jo gaunamos pajamos yra nedaug didesnės už atsakovės gaunamas pajamas, todėl ieškovas neturi dukros išlaikymui skirti iki 60 proc. išlaikymui reikalingų lėšų. Teismas netinkamai vertino ir vaiko poreikių tenkinimui būtinų išlaidų dydį, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad I. M. R. lankytų šokių būrelius, dailę, anglų kalbos pamokėles, baseiną, jai būtų paskirtas specialus gydymas, reikalaujantis pakankamai didelių papildomų išlaidų, tad šios atsakovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Atmetus ieškinį ir nepakeitus priteisto išlaikymo dydžio, ieškovo sūnaus H, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tenka neprotingai maža suma, o tai akivaizdžiai pažeidžia vaiko teisę gauti išlaikymą ir priverčia ieškovą nevykdyti išlaikymo vaikui teikimo pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. R. prašo ieškovo N. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovei V. R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, kad dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo – 850 Lt per mėnesį savo nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino ieškovo sūnaus ir dukters poreikius, aplinkybę, kad prievolę išlaikyti ieškovo sūnų turi ne tik N. R., tačiau ir vaiko motina V. M. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad N. R. negali užsidirbti papildomų pajamų arba atsisakyti nebūtinų išlaidų, galimai susirasti pigesnį būstą ir pan. Nurodo, kad ieškovas su atsakove sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutiko savo dukros I. M. R. išlaikymui per mėnesį skirti 850 litų, ir pripažino, kad ši piniginių lėšų suma yra reikalinga jos poreikiams patenkinti, todėl šiuo metu nepagrįstai ją ginčija. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra geriau finansiškai apsirūpinusi nei ieškovas, nes atsakovei priklausantis butas yra įkeistas bankui. V. R. dėl sveikatos problemų yra sunkiau nei N. R. užtikrinti savo ir dukros pragyvenimą, be to, atsakovė viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-14 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, sumažinant priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 246,18 Eur (850 Lt) iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).
Apeliantas įrodinėja, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. R., todėl kartu su sūnaus gimimu ieškovui atsirado ir papildoma gimusio vaiko išlaikymo prievolė. Mano, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi galimybę gauti papildomų pajamų arba, kad gaunamas pajamas panaudotų netinkamai. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino atsakovės turtinę padėtį, taip pat šalių dukters poreikių tenkinimui būtinų išlaidų dydį.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo darbo užmokestį (laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio), matyti, kad ieškovo vidutinės mėnesio pajamos apie 1 300 Eur (apie 4 500 Lt); nuomos sutartyje, sudarytoje 2014-04-01, nurodyta, kad nuomininkai V. M. ir N. R. moka nuomos kainą – 590 Eur; ieškovas už elektros energiją vidutiniškai moka po 103,84 Eur per mėnesį, už internetą po 25 Eur per mėnesį, kuro, skirto būsto šildymui, įsigyta už 500 Eur; už automobilio draudimą 1 metams sumokėta 500 Eur. Ieškovo ir V. M. sūnus H. R. gimė (duomenys neskelbtini). V. M. išduotame 2014-05-12 išmokų vaikams skyriaus rašte matyti, kad vaikui mokėtina suma už 2014 m. birželio mėn. sudaro 390 Eur, už 2014 m. liepos mėn. – 130 Eur. Iš 2014-08-19 socialinio aprūpinimo tarnybos rašto V. M., matyti, kad ji gavo 202,90 Eur dydžio nedarbingumo išmoką per savaitę. Atsakovė V. R. dirba AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis yra 780,53 Eur (2 695 Lt). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002-08-26 įregistruotas juridinis faktas – hipoteka. Byloje esančiais banko išrašais nustatyta, kad kas mėnesį atsakovė moka vidutiniškai 87,94 Eur (303,63 Lt) dydžio įmoką pagal kreditavimo sutartį. Atsakovei buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, tai patvirtina byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0831087.
Papildomai apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė duomenis, kad nuo 2015-03-10 iki atskiro pranešimo ieškovo N. R. darbo valandos yra sumažintos iki dviejų dienų per savaitę, o sumažinus darbo valandų skaičių, nuo 300 Eur iki 115 Eur sumažėjo ieškovo gaunamas darbo užmokestis. Pateikė duomenis, kad ieškovui yra mokama ieškančiojo darbo pašalpa, kuri sudaro 81,20 Eur per savaitę. Todėl, mano, kad jo turtinė padėtis yra pasikeitusi ne tik todėl, kad ieškovas privalo išlaikyti dar vieną vaiką, bet ir dėl žymaus darbo užmokesčio sumažėjimo.
Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, šiuo atveju ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, ir kad dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo – 246,18 Eur (850 litų) per mėnesį savo nepilnametei dukrai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats patvirtino, kad jo gaunamos pajamos nėra iš esmės pakitusios, apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad yra sumažintos jo darbo valandos, ir tai lėmė gaunamo darbo užmokesčio sumažėjimą. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovas N. R. yra sveikas ir darbingas, byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas, kurio dydis buvo nustatytas šalių susitarimu nutraukiant santuoką, jo nepilnamečiam vaikui. Ieškovas pateikė duomenis dėl laikino darbo užmokesčio sumažėjimo sumažėjus darbo krūviui, tačiau tai neįrodo jo esminės turtinės padėties pablogėjimo, ir neapriboja apelianto galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo (CPK 178 str.).
Dėl N. R. atsiradusios papildomos prievolės išlaikyti (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų pasakytina, kad ši atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino tai, kad ieškovo sūnui dar kol kas nėra suėję nei vieneri metai, jo poreikiai, palyginus su septynmetės N. R. dukters (kuri šiais metais pradės lankyti ir mokyklą ir jos poreikiai dar papildomai padidės), nėra dideli, o prievolę išlaikyti ieškovo sūnų turi ne tik N. R., tačiau ir vaiko motina V. M., kurios turtinė padėtis, priešingai, nei argumentuoja ieškovas apeliaciniame skunde, taip pat yra reikšminga priimant sprendimą byloje. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis nebegyvena su sūnaus motina V. M. laikytina abejotina, ir nėra paneigta į bylą teikiamais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje svarbia laikytina aplinkybė, kad ieškovo sūnui Airijoje yra mokama 130 Eur dydžio išmoka, taip pat sūnaus išlaikymo pareiga tenka ir sūnaus motinai. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, savo sūnaus išlaikymui jis geranoriškai per mėnesį skiria apie 202,73 Eur (700 Lt). Tai prieštarauja N. R. apeliacinio skundo argumentams, kad iš jo gaunamų pajamų atskaičius jo patiriamas išlaidas, skiriamą išlaikymą dukrai, ieškovui lieka tik 40 Eur, kurių nebepakanka sūnaus H. R. išlaikymui.
Vertinant atsakovės turtinę padėtį pasakytina, kad ieškovas nepagrįstai prie atsakovės gaunamų pajamų prideda savo išlaikymo prievolės sumą, nes byloje ir yra sprendžiamas klausimas dėl šių lėšų dydžio pagrįstumo. Be to, šalių susitarime nutraukiant santuoką nustatyta išlaikymo suma nėra atsakovės asmeninės lėšos, o yra skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, kurias uzufrukto teise tvarko atsakovė. Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad atsakovės darbo užmokestis sudaro 60 proc. ieškovo gaunamo atlyginimo. Aplinkybė, jog atsakovė V. R. turi nekilnojamąjį turtą – butą, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės finansinė padėtis yra geresnė, nes butas nupirktas už kredito lėšas ir kiekvieną mėnesį V. R. bankui yra įsipareigojusi mokėti kredito įmokas. Todėl vien turto nuosavybės teise turėjimas savaime, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, nesuponuoja išvados, kad atsakovė yra geriau finansiškai apsirūpinusi nei ieškovas. Be to, kaip pagrįstai pripažinta pirmosios instancijos teismo sprendimu, V. R. turi mažesnes galimybes gauti didesnes pajamas dėl sveikatos problemų, ir yra priversta viena pati, be ieškovo, gyvenančio užsienyje, pagalbos, pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.
Ieškovas N. R. atsakovės V. R. byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių dukters I. M. R. patiriamas išlaidas, nepaneigė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo ir atsakovės dukros išlaikymui reikalinga piniginių lėšų suma yra mažesnė nei konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šalys sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12106- 792/2012, sutiko savo dukters I. M. R. išlaikymui per mėnesį skirti 850 Lt, ir pripažino, kad ši piniginių lėšų suma yra reikalinga jos poreikiams patenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, kad nepilnametės dukters poreikiai sumažėjo, lyginant su teismo sprendimu nustatančiu išlaikymo dydį, tačiau tokių įrodymų nepateikta (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad šalių dukra nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą, o tai savaime lemia išlaidų padidėjimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. R. atsakovei V. R. 500 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.