Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui E. G., privačių kaltintojų D. G. ir E. G. atstovui advokatui Sergejui Milovui,

kaltinamajai V. R., jos atstovui adv. A. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iškeltą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

V. R. gim. 1980 m. LR pil., aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti mokytoja (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta, (nuobaudos negaliojančios) gyv. Elektrėnų sav. (duomenys neskelbtini),

kaltinama Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., DELFI.lt puslapyje paliktame 2014-07-08, 20.13 val., iš interneto naudotojo, kurio IP adresas yra: (duomenys neskelbtini) komentare, paskelbė pareiškėją E. G. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją: „Ar žinote, Kad E. G., kuris neva tai rūpinasi mūsų atžalomis yra tvirkinęs tikrą savo seserį, yra išprievartavęs ne vieną merginą, kažin ar galime tikėti jo rūpesčiu ir pilietine pareiga...." t.y. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 str. 2 d. nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu

Taip pat V. R., yra kaltinama tuo, kad DELFI.lt puslapyje paliktame 2014-07-08, 20.13 val., iš interneto naudotojo, kurio IP adresas yra: (duomenys neskelbtini), paskelbė pareiškėją D. G. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją: „Ar žinote, Kad E. G., kuris neva tai rūpinasi mūsų atžalomis yra tvirkinęs tikrą savo seserį, yra išprievartavęs ne vieną merginą, kažin ar galime tikėti jo rūpesčiu ir pilietine pareiga....".,t.y. kaltinama įvykdžiusi nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 str. 2 d. nukentėjusios D. G. atžvilgiu.

Nukentėjusiųjų E. G. ir D. G. atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. internetiniame naujienų portale DELFI.lt pasirodė straipsnis „Naujas skandalas drebina Vievį: nufilmuota, kaip šventėje mokytoja šoka striptizą", kuriame be kitų faktų buvo ir E. G. DELFI.lt žurnalistui duotas interviu. Vienas iš šį straipsnį komentavusių asmenų savo komentare, DELFI.lt puslapyje paliktame 2014-07-08, 20.13 val., iš interneto naudotojo, kurio IP adresas yra: (duomenys neskelbtini), paskelbė pareiškėjus įžeidžiančią, šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančia informaciją: „Ar žinote, Kad E. G., kuris neva tai rūpinasi mūsų atžalomis yra tvirkinęs tikrą savo seserį, yra išprievartavęs ne vieną merginą, kažin ar galime tikėti jo rūpesčiu ir pilietine pareiga...“

Sužinoję apie juos įžeidžiančius ir šmeižiančios informacijos viešą paskelbimą internete, E. G. - 2014-07-10, o D. G. 2014-08-13 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą su pareiškimais dėl kalto asmens nustatymo ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 2014-07-17 Elektrėnų PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.28-1-00271-14 pagal LR 154 BK 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014-07-08, 20.13 val., interneto adresu 1P (duomenys neskelbtini) naudojosi D. M., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav.

Liudytuoju apklaustas D. M. sūnus T.M. parodė, kad su AB TEO jo mamos vardu buvo sudaryta bevielio interneto tiekimo sutartis ir vartotojui priskirtas 1P (duomenys neskelbtini). Bevieliu internetu dalijasi su kaimyne V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., kuriai yra davęs prisijungimo slaptažodį.

Nukentėjusiųjų atstovas toliau nurodė, kad 2014-10-08 specialiąja liudytoja apklausta V. R. parodė, kad naudojasi kaimynų M. bevieliu internetu, tačiau 2014-07-08. 20.13 val. internetiniame portale DELFI.lt jokios E. G. šmeižiančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos nerašė.

Toliau nukentėjusiųjų atstovas nurodė, kad 2014-11-24 V. R. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav. buvo atlikta krata ir išimtas V. R. priklausantis nešiojamasis kompiuteris „TOSHIBA Satellite C670D-1 IK", serijinis numeris 9B092958R. 2014-12-17 daiktų apžiūros metu, dalyvaujant informacinių technologijų specialistui, buvo apžiūrėtas kratos metu išimtas V. R. kompiuteris. Apžiūros metu atlikus komentaro paiešką, panaudojus iš jo sudarytus raktažodžius, aptiktas vienas failas pavadinimu „2014-07-08-3.d" su rašomo teksto struktūra, atitinkančią portale „Delfi" paskelbtą komentarą. Kompiuterio apžiūroje dalyvavęs specialistas pateikė išvadą, kad aptikto failo „2014-07-08-3.d" struktūra atitinka kenksmingo programinio kodo klaviatūros klavišų paspaudimo žurnalizacijos failą.

Nukentėjusiųjų atstovas nurodė, kad V. R., 2014-07-08, 20.13 val, internetiniame naujienų portale DELFI.lt iš savo kompiuterio paskelbusi šią informaciją apšmeižė tiek E. G., tiek D. G.. E. G. niekada nebuvo ir nėra įtariamas, kaltinamas, teisiamas ar nuteistas už nusikaltimą kuris nurodytas V. R. paskelbtoje informacijoje (BK 149 str. „Išžaginimas"). Ši informacija neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai žemina pareiškėjo garbę ir orumą bei niekina jį kitų žmonių akyse. Kita tikrovės neatitinkanti žinia, jog E. G. „yra tvirkinęs tikrą savo seserį", vertintina, kaip pareiškėją įžeidžiantį, nes nepadoriai ir užgauliai atsiliepiama apie pareiškėją, kuris vadinamas savo tikros sesers „Kirkintoju". Toks pareiškėjo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams ir parodo kaltinamosios siekį užgauliai pažeminti E. G. kaip asmenybę. D. G. yra tikroji E. G. sesuo. V. R. per visuomenės informavimo priemonę - internetinį naujienų portalą DELFI.lt paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad ji buvo tvirkinama savo brolio E. G. apšmeižė ir įžeidė pareiškėją. D. G. niekada gyvenime nebuvo patyrusi jokios seksualinės prievartos tiek iš savo brolio tiek iš kitų asmenų. V. R. viešai paskelbtas komentaras, kuriame pareiškėja išvadinta seksualinio nusikaltimo, kurį įvykdė jos artimas giminaitis auka, šiurkščiai pažeidžia D. G. orumą, užgauliai ją žemina tiek pačios nukentėjusios, tiek jos artimųjų ir draugų akyse.

Kaltinamoji V. R. dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir nurodė, kad jokių komentarų portale Delfi. lt po jokiais straipsniais ji nerašė. Komentarą dėl kurio ji yra kaltinama parašė jos mama D. R.. Apie tai, kad šį komentarą parašė jos mama ji sužinojo kai policijoje jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Tai buvo apie pereitų metų (2014 m.) žiemą, apie Naujus metus. Atliekant ikiteisminį tyrimą ji (V. R.) buvo kviečiama į policiją ir ten apklausta ar neparašė šmeižiančios žinutės apie E. G.. Vėliau jos namuose buvo atlikta krata ir po to, gavo nutarimą, kad šmeižiančią žinutę parašė ji, kadangi buvo nustatyta, kad buvo rašyta iš jai priklausančio kompiuterio. Ji buvo nustebusi ir apie tai pasakė mamai, kuri ir prisipažino, kad būtent ji parašė tą komentarą kartą vasarą užėjusi pas V. R. į namus. Kokiu momentu mama parašė tą komentarą ji nematė, apie tai, kad būtent mama o ne ji tai rašė ji niekam tuo momentu nesakė nes ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas.

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, 2009 metais prasidėjo ta istorija, kai pil. V. R. pradėjo terorizuoti jis dukrą dėl vaizdo įrašo, kur buvo negražus vaizdo įrašas, kuris buvo apie ją ir filmuotas 2008 m vasarą, kurį jis nešė į mokyklą, ir grasino, kad bus paviešintas, jeigu ji nebus atleista iš darbo ir nesumokės pinigų. Tai tęsėsi apie porą metų ir 2011 metų pabaigoje V. R. siuntinėjo jos dukrai grasinančias žinutes. 2011 metų pabaigoje V. R. buvo nuteistas dėl turto prievartavimo. 2013 metų pradžioje į visą šią veiklą įsijungė V. R. draugas E. G., kuris parašė laišką, atsiuntė vaizdo įrašą gimnazijos direktoriui, pasakė, kad rūpinasi vaikų morale, gerove ir ant voko buvo E. G. raštas ir ekspertai tai nustatė. E. G. rašė daug skundų įvairioms valstybinėms institucijom su tuo pačiu prašymu, jo visi skundai atmesti ir jos dukros elgesyje nebuvo nusikaltimo.

2014 metais vasarą jai (D. R.) bendradarbiai papasakojo, kad apie jos dukrą yra negražus straipsnis. Atėjusi vakare pas dukrą paklausė „ką tu ten vėl prisidirbai“. Dukra atidarė „Delfi“ straipsnį, o ji (D. R.) greitai permetė akimis tą straipsnį ir pamačiusi, kad po straipsniu yra tie patys inicialai suprato, kad tęsiasi ta pati istorija, kad jie pasitelkė žiniasklaidą į tą veiklą. Tada ji prisėdusi parašė tą negražų komentarą, kad E. G. tvirkinęs seserį, išprievartavęs moterį, kad toks žmogus labai rūpinasi jaunosios kartos moralę. Kai rašė šį komentarą dukros šalia jos nebuvo ir dukra to nematė. Kur tuo metu buvo dukra ji dabar pasakyti negali, nes neprisimena. Apie tai, kad parašė komentarą dukrai nieko nesakė. Dėl to, kad parašė tokio turinio komentarą gailisi, mano, kad to daryti nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

E. G. ir D. G. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą kaltindami V. R. nusikaltimų LR BK 154 str. 2 d. 155 str. 1 d. įvykdymu.

2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015-07-10, Lietuvos Respublikos BK 155 str. (įžeidimas) pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nusikalstama veika buvo dekriminalizuota, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., kuriame numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 str., yra negalimas, todėl privatūs kaltintojai V. R. atžvilgiu atsisakė kaltinimo numatyto LR BK 155 str.

Baudžiamosios teisės prasme LR BK 154 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kuris šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimas - tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, skelbiant spaudoje, internete.

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktą medžiagą bei prie bylos prijungtą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr 28-1-00271-14 konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, kad būtent V. R. DELFI.lt puslapyje paliktame 2014-07-08, 20.13 val., iš interneto naudotojo, kurio IP adresas yra: (duomenys neskelbtini), paskelbė pareiškėją E. G. šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją: „Ar žinote, kad E. G., kuris neva tai rūpinasi mūsų atžalomis yra tvirkinęs tikrą savo seserį, yra išprievartavęs ne vieną merginą, kažin ar galime tikėti jo rūpesčiu ir pilietine pareiga....".

Teismas kritiškai vertina tiek pačios kaltinamosios teismui duotus parodymus, kad tai ne ji, o jos mama parašė šį komentarą, tiek liudytojos D. R. teismui duotus parodymus, kad būtent ji parašė komentarą po straipsniu ir patalpino jį DELFI.lt portale, kaip neatitinkančius byloje esantiems surinktiems ir įvertintiems įrodymams, kaip bandymą V. R. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro tokią išvadą, kadangi mano, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 28-100271-14 yra pilnai ištirta ir įrodyta, kad būtent V. R. yra šios šmeižiančios informacijos paskleidimo autorė.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovui pasiūlius liudytojai D. R. parašyti komentarą po duotuoju straipsniu liudytoja nesugebėjo tai padaryti, taip paneigdama pačios teismui duotus parodymus, kad būtent ji rašė šį komentarą. Teismas atmeta tą aplinkybe, kad ji posėdžio metu buvo susijaudinusi ir negalėjo parašyti ir patalpinti komentaro kaip nepagrįsta, kadangi ji nesugebėjo net atlikti pirminių veiksmų būtinų talpinant komentarus po atitinkamais straipsniais.

Pažymėtina, kad nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Įvertinus skelbiamos informacijos turinį teismas vertindamas nukentėjusiųjų E. G. ir D. G. skunde išdėstytus argumentus, mano, kad privačios kaltintojos D. G. skundas yra netenkintinas ir kaltinamoji V. R. išteisintina pagal LR BK 154 str. 2d. nusikaltimo įvykdymo D. G. atžvilgiu. Teismas tokią išvadą daro, kadangi, kaip matyti iš V. R. šmeižiančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos turinio D. G. nėra kaltinama kokio nors sunkaus nusikaltimo padarymu, o ji yra pristatoma pati kaip nusikaltimo auka. Kaip jau minėta aukščiau baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. 2 d. galima tik tuo atveju kai nukentėjusysis yra apšmeižiamas, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl įvertinus šio komentaro turinį teismas neturį pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę V. R. dėl D. G. šmeižimo, kadangi V. R. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 154 str. 2 d. sudėties. I. V. R. dėl D. G. šmeižimo, D. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra paliktinas nenagrinėtu, taip pat nepriteistinos ir turėtos išlaidos susijusios su dokumentų vertimu. (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teismas įvertinęs liudytojos D. R. duotus parodymus jos atžvilgiu priima nutartį.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Sunkinančių ar lengvinančių kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.) Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįtašyta, administracine tvarka nebausta, neteista, yra dirbanti. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BK 54, 61 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant jai baudos bausmę.

Nukentėjusysis E. G. yra pareiškęs ieškinį dėl 7000 (septynių tūkstančių) Eur neturtinės žalos, 73,36 Eur turtinės žalos.

LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo argumentus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, o taip pat įrodymų pakankamumo aspektu, vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti patirtą turinę ir neturtinę žalą, tačiau teismas priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 700 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į kaltinamosios turinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 524 liudytojams nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams kelionės išlaidos kompensuojamos pateikus tokius dokumentus: išlaidas patyrusio asmens prašymą; teismo šaukimą; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kelionės bilietą (kai atvykstama visuomeniniu transportu); automobilio registracijos liudijimą (kai atvykstama asmeniui priklausančiu automobiliu); kuro įsigijimo kvitą (originalą). Kuro įsigijimo kvito data turi sutapti su kelionės data arba būti artima kelionės datai. Taip pat būtina nurodyti banko sąskaitos numerį.

Taigi kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų nukentėjusysis E. G. teismui nepateikė automobilio registravimo liudijimo, todėl teismas laiko, kad yra netinkamai ir nepilnai pateikti įrodymai pagrindžiantys vykimo į teismo posėdžius išlaidas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas ir kelionės išlaidos nepriteistinos. Priteistinos kitos turėtos išlaidos 695,54 Eur t. y. 690 eurų už advokato pagalba ir 5,54 eurų procesinių išlaidų už dokumentų kopijas.

Kadangi kaltinamoji V. R. dalyje dėl nusikalstamos veikos D. G. atžvilgiu yra išteisintina, tai iš D. G. priteistina pusė turėtų bylinėjimosi išlaidų V. R. naudai.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V.R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. D. G. atžvilgiu išteisinti, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d dėl E. G. šmeižimo ir skirti jai 15 MGL ( 564,90 EUR ) dydžio baudą.

D. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

E. G. civilinį ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies:

Priteisi iš V. R. 695,54 eurų turtinės ir 700 eurų neturtinės žalos civilinio ieškovo E. G. naudai.

Priteisti iš D. G. 250 eurų bylinėjimosi išlaidų V. R. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.