Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Rinaldas Adamonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-209/2011 Teisminio proceso numeris: 1-88-1-00506-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.1.; (S)

2011 m. balandžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. O. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2010-06-29, Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 3 p. pagrindu R. O. pripažįstant pavojingu recidyvistu.

Iš R. O. priteista 4.433 Lt valstybinei ligonių kasai valstybės turėtoms išlaidoms nukentėjusiojo gydymui atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

R. O. nuteistas už tai, kad jis padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent, 2010-06-29, 15.30 val., dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, pil. I. Ž. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, išgertuvių metu, užsipuolė kitame kambaryje, lovoje gulėjusį šeimininkės sūnų pil. P. Ž., kuriam tyčia vieną kartą su peiliu dūrė į pilvo sritį, tuo pastarajam padarydamas durtinę-pjautinę, kiauryminę pilvo sienos žaizdą, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvaplėvės ertmėje, ko pasėkoje dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos nukentėjusiajam P. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2010) pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. O. paaiškino (b.l. 169), kad gėrė alų, jie pradėjo pyktis, tada jis paklausė ko pykstasi, tada P. puolė ant jo, neprisimena kur įdūrė, ar kambaryje, ar lauke. Į lauką buvo išėjęs atlikti savo gamtinių reikalų, Ž. su seserimi ginčijosi, Ž. lauke jam sudavė, įspyrė 1 kartą į nugarą ir dar 2 kartus, tada jam įdūrė, jis jau buvo atsitraukęs ir ėjo namo. Prisimena, kad jį Ž. mušė. Kai jį apklausinėjo tardyme, jis dar nebuvo „atsičiuchinęs“, o dabar nepamena kur įdūrė peiliu – lauke ar namie. Gali būti, kad nuo girtumo jam dingsta atmintis. Sesuo gal bijo pasakyti, kad ją Ž. mušė. Ikiteisminio tyrimo, 2010-06-30 įtariamojo apklausos metu, R. O. paaiškino (b.l.57-58), kad jis su P. vėl gėrė alų, tada jis pradėjo stumdyti jo seserį. Visa tai vyko lauke, prie namo. Tuomet jis pradėjo ginti savo seserį sakydamas, kad kam ją stumdo. Po šių žodžių jį puolė suduodamas jam į veidą kumščių du kartus. Jis nukrito ant žemės, tuomet jį pradėjo spardyti, spardė į šonkaulius, nugarą, kelis kartus įspyrė, pasakyti negali, kadangi nepamena. Kai jis ėjo link namų durų pusės, tuomet jis išsitraukė iš kišenės sulankstomą peilį ir dūrė vieną kartą P. Ž. į pilvo sritį. Dūrė konflikto metu. Iš esmės šiuos parodymus R. O. patvirtino 2010-10-19 liudytojo apklausos metu (b.l. 60), 2010-07-01 įtariamojo parodymų patikrinimo metu (b.l. 62-68) jis parodė konflikto vietą, kurioje konfliktavo P. Ž. ir G. O., kur jam du kartus į veidą trenkė bei pargriuvus jį kojomis spardė P. Ž. ir kur jis dūrė P. Ž. į pilvą. Visos šios vietos buvo lauke. Kad P. stumdė jo seserį, jam sudavė du kartus į veidą, o jam nuo smūgių parkritus dar spardė į šonkaulius ir nugarą, P. dūrė lauke peiliu, R. O. parodė ir 2010-07-07 akistatos su G. O. (b.l. 70) ir 2010-07-07 akistatos su P. Ž. metu (b.l. 72). Atsižvelgus į išdėstytą ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatyta, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu davė tik iš dalies teisingus parodymus, kuriems esant, jei jų nepaneigtų kita byloje esančių duomenų visuma, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), t.y. jo parodymai švelnintų jo baudžiamąją atsakomybę, todėl minėti nuteistojo parodymai, šiuo atveju, nelaikytini turėję reikšmingos įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui. Todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-270/2008) nelaikytina prisipažinimu situacija, kai kaltininkas prisipažįsta ne laisva valia, o verčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-400/2004, 2K-470/2004, 2K-123/2005).

R. O. pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pirmosios instancijos teismo posėdyje jis parodė (b.l. 170), kad jei būtų blaivas, nebūtų dūręs, turėjo tam įtakos alkoholis ir išdėstytu netikėti nėra pagrindo).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. O. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, R. O. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nuteistasis R. O. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5d., 135 str. 1 d.), R. O. anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe už tyčinį nužudymą, plėšimą, kurio metu panaudojo smurtą (b.l. 88-89, 95-98, 99-100, 102-105), baustas administracine tvarka (b.l. 110-111), jam konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio pakitimais (b.l. 113), šiuo metu jam stebimi lengvo protinio atsilikimo požymiai (b.l. 121-123), nustatytas 40 % (b.l. 122) nedarbingumo lygis, jis seniūno charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu (b.l. 124). Nuteistajam paskirta vienintelė BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jam netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 75 str.). Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. O. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, neženkliai (pusantro mėnesio) mažesnę nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytas tos bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistasis R. O. nepažeidžiant BK 27 str. 2 d. 3 p., BK 97 str. 3 d. 3 p., 8 d. nuostatų buvo pripažintas pavojingu recidyvistu.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – kolegija neturi pagrindo tikėti nuteistojo aiškinimu, kad jis aiškino ne taip įvykio aplinkybes, nes stengėsi prisiminti visas įvykio aplinkybes, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis davė pakankamai konkrečius parodymus, tarsi jis parodytas aplinkybes tikrai prisimintų, tačiau, kaip paaiškėjo, jos neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų įvykio aplinkybių. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nevertino, kad nukentėjusysis P. Ž. pastoviai konfliktuodavo su jo seserimi G. O., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010-09 akte Nr. 79TPK-33/2010 buvo konstatuota, kad (b.l. 121-123) įvertinus turimus duomenis apie tiriamojo būseną ir elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu bei atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tiriamasis įvykio metu nebuvo stipraus emocinio susijaudinimo (fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje), kad jo elgesys įvykio metu nebuvo jam nebūdingas, keistas ar neadekvatus (buvo kryptingas, tikslingas, motyvuotas). Be to, įvertinus aplinkybių visumą taip pat nelaikytina, kad nukentėjusiojo elgesys nusikalstamos veikos darymo metu buvo provokuojantis. Atkreiptinas dėmesys, kad vien girtumas nesukelia sunkių pasekmių, o, kaip matyti iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio išvados (b.l. 25-26) Nr. G 182/10 (14), sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas P. Ž. dėl kiauryminės pilvo sienos žaizdos padarymo. Nuteistajam ir taip paskirta bausmė, mažesnė nei BK 135 str. 1 d. sankcijose numatytas tos bausmės rūšies vidurkis, kadangi sutinkamai su BK 50 str. 2 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių, o pagal BK 135 str. 1 d. baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. O. apeliacinį skundą atmesti.