Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarei G. S. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarei G. S., dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas, posėdžio metu patikslinęs reiškiamą reikalavimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. G. ir pareiškėjo tėvas G. G. yra broliai (2025-02-20, Nr. CBP - 843).

Pareiškėjas posėdyje pareiškimą prašo tenkinti. Nurodo, kad kreipėsi į notarę, ketindamas priimti po dėdės mirties likusį palikimą, tačiau paaiškėjo, jog trūkstą dokumentų, kuriais galėtų patvirtinti savo ir dėdės giminystę. Paaiškina, kad jų visa šeima 1952 m. buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą ir ten gyveno iki Stalino mirties, 1959 m. Tėtis, kai jį tais metais atmnestavo, su tėvuku parvažiavo į Lietuvą. O pareiškėjo mamytė, kadangi jie ten su tėčiu tremtyje susituokė ir ją paleido vėliau, bet be teisės tris metus gyventi Lietuvoje, grįžo į Lietuvą vėliau ir slapstėsi. Tėtis iš pradžių vienas parvažiavo, o jiedu, su mama, dar liko tremtyje. Grįžo gal po devynių mėnesių. Dėdė A. dirbo geležinkelyje ir liko ten. Jis grįždavo į Lietuvą aplankyti tėvų, A. ir J. G.. Su jo tėčiu, G., jiedu sutarė prastai, nes tėtė pykdavo ant brolio A., kad jis ten gyvena ir negrįžta į Lietuvą. A. grįždavo į laidotuves, buvo parvažiavęs ir kai mirė jo tėtis. Kadangi dėdė po ištrėmimo liko gyventi tremtyje, į Lietuvą gyventi negrįžo, todėl Lietuvoje nėra jokių duomenų apie jį. Mirdamas senelis namus užrašė savo sūnui A., kad būtų stimulas grįžti, bet jis vis tiek negrįžo. O žemę po namais paveldėjo jo tėtis G. Pareiškėjo tėtis G. ir dėdė A. abu yra gimę (duomenys neskelbtini) kaime. O jis pats gimė tremtyje.

Pareiškėjo atstovė prašo posėdyje patikslintą pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad A. G. ir G. G. buvo broliai. Išklausius pareiškėjo išsamius paaiškinimus, remiantis byloje esančiais įrodymais, institucijų pažymomis, pareiškimas yra įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės trečiojo notarų biuro notarė G. S. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai. Procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimas negautas.

Pareiškėjui ir jo atstovei dėl to sutinkant byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas (posėdžio metu patikslintas reikalavimas) tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad palikėjas A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (2025-02-20, Nr. CBP – 843, priedai). G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (2025-02-20, Nr. CBP – 843, priedai). Pareiškėjas yra G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. Tą tvirtina byloje esantis pareiškėjo gimimo liudijimas ir teismo inciatyva prieš posėdį išreikalauta GRT pažyma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1989 m. lapkričio 29 d. LR Vidaus reikalų ministerijos Archyvinė pažyma duota piliečiams: G. J., A., g. (duomenys neskelbtini) m.; G. A., P., g. (duomenys neskelbtini) m.; G. A., J., g. (duomenys neskelbtini) m. G. G., J., g. (duomenys neskelbtini) m., G. O., V., g. (duomenys neskelbtini), ištremtiems iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) kaimo ir buvusiems spec. ištrėmime (duomenys neskelbtini) srityje nuo 1952 m. sausio 23 d. iki 1958 m. liepos 19 d. Tokie patys duomenys dėl G. šeimos narių trėmimo yra nurodyti ir LR Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. liepos 13 d. išduotame Pažymėjime apie tremtį, Nr. 1/30AP-365. Į bylą pateiktame 1951 m sausio 29 d. Marijampolės raj. CBAĮ išduotame pareiškėjo tėvo G. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) tėvais įrašyti J. G. ir A. P. – G., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) rajonas. Remiantis GRT duomenimis pareiškėjo tėtis yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Tuo tarpu duomenų apie pareiškėjo senelio J. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikus nėra (taip nurodyta pažymoje). To paties GRT duomenimis apie pareiškėjo tėtį nurodyta, kad G. G., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas – J. G., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Motina – A. G., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (2025-02-20, Nr. CBP – 843, priedai ir 2025-05-20, Nr. DOK – 17526, priedai). Tačiau VĮ Registrų centro 2025 m. vasario 18 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1883 nurodyta, jog gyventojų registre duomenų apie A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra. Jų (A. G., J. sūnaus gimimo duomenų) nebuvo rasta taip pat Sasnavos ir Marijampolės Romos katalikų bažnyčių 1931 - 1935 metų metrikų knygose. 2023 m. balandžio 26 d. Krasnojarsko krašto administracijos civilinės metrikacijos agentūros Nižneingašo teritorinio skyriaus išduotame A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog A. G. gimimo vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos TSR, tėvavardis J., mirties vieta Rusija, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) gyvenvietė. Tokiu būdu, akivaizdu, kad šis asmuo Lietuvoje negyveno, todėl ir civilinės būklės aktų duomenys riboti. Todėl, pareiškėjas turi dokumentus, kad yra G. G. sūnus, tačiau Lietuvoje nėra dokumentų, tvirtinančių A. G. ir G. G. giminystę, todėl šis faktas nustatinėtinas teisme. Pasitvirtinus faktui, kad A. G. buvo G. G. brolis, kitų, pareiškėjo turimų, dokumentų pagrindu seks išvada, kad palikėjas buvo pareiškėjo dėdė, o pareiškėjas yra jo sūnėnas.

Iš byloje esančių įrodymų taip pat seka, kad Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2YT-1753-570/2024, nusprendė pareiškėjo L. G. pareiškimą tenkinti visiškai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas kreipėsi į notarę ketindamas sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tačiau, minėta, nesant oficialių civilinės būklės aktų dokumentų, nepakanka duomenų nustatyti jo ir mirusiojo dėdės giminystę, kad jis yra A. G. sūnėnas, kadangi jo dėdė, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, į Lietuvą po ištrėmimo negrįžo ir joje negyveno. Tokiu būdu nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

Teismas sprendžia, kad visumos anksčiau išdėstytų aplinkybių, patvirtintų prima facie galią turinčiais rašytiniais įrodymais pagrindu, kurias papildomai pareiškėjo paaiškinimai ir į bylą pateikti asmeniniai įrodymai: A. G. rašyti laiškai ir juose minimi asmenvardžiai bei faktai, bendros giminės fotonuotraukos, kuriuose reikšmingų įvykių metu dalyvauja ir pareiškėjo tėvai, seneli bei pats palikėjas A. G., yra pakankami prašomam faktui nustatyti, todėl, paveldėjimo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) miręs G. G. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) buvo broliai (LR CK 3.133 straipsniu, 3.134 straipsniu, 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 5.67 straipsniu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą (posėdžio metu patikslintą reikalavimą) tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. G. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) miręs pareiškėjo tėvas G. G. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo broliai.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.