- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-382-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08532-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- J. U.
- Suinteresuotas asmuo
- O. T.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-382-544/2011
2011 m. birželio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai J. U., jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-660-400/2011 pagal pareiškėjos J. U. pareiškimą, esant suinteresuotam asmeniui O. T., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. U. CPK 576-578 str. numatyta tvarka prašė pripažinti, kad terminas jos sūnaus B. V. K. palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti. Nurodė, kad sūnus B. V. K. mirė (duomenys neskelbtini) nesudaręs testamento, o jo žmona O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo O. T. yra O. K. motina, kuri siekia priimti palikimą po dukters mirties. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Todėl minėtą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti yra praleidusi dėl svarbių priežasčių: dėl senyvo amžiaus, teisinių žinių neturėjimo, dėl po sūnaus mirties jos pačios pablogėjusios sveikatos, sunkių ligų bei jos vyro pablogėjusios sveikatos (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-04-06 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir terminą palikimui priimti atnaujino, pratęsė jį vienam mėnesiui bei nustatė ir priteisė iš O. T. pareiškėjai ir valstybei po 200 Lt advokato atlyginimo išlaidų bei po 65,65 Lt žyminio mokesčio. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėjos J. U. sūnus B. V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos marti ir B. V. K. sutuoktinė O. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. V. K. mirties liko palikimas: sutuoktiniams K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Po B. V. K. mirties jo įstatyminiai įpėdiniai buvo sutuoktinė O. K. ir motina J. U., kurios į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. U. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, senyvo amžiaus, serga lėtine galvos smegenų liga, vestibuliniu sindromu, lėtiniu abipusiu kochleriniu neuritu, difuzine mazgine tireotoksinė struma ir kt. ligomis. Po sūnaus mirties pareiškėjos sveikata pablogėjo, atsirado nerimas, miego, orientacijos sutrikimai, dėl ko ji buvo gydoma. Rūpinosi sutuoktiniu V. U., kuriam diagnozuota onkologinė liga. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra tarusis su O. K. dėl kreipimosi pas notarę dėl turto paveldėjimo, tačiau marti ir jos giminės nesutiko. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nedelsė priimti palikimo nepateisinamai ilgai ir be svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog pareiškėja savo lėšomis palaidojo sūnų B. V. K., tvarko ir prižiūri jo kapą, kad palikimą sudarantis butas buvo įsigytas abiems sutuoktiniams K. mainų sutartimi išmainius jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja J. U. LR CK 5.50 str. 3d. numatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios jai realiai trukdė įgyvendinti savo teises (LR CK 178 str.), kas yra pagrindas terminui pratęsti LR CK 5.57 str. nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nesukels neigiamų pasekmių kitiems įstatyminiams įpėdiniams, nes jiems paveldėjimo teisės liudijimai į B. V. K. palikimą neišduoti. Kadangi dalyvaujančio byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tai teismas iš suinteresuoto asmens O. T. priteisė pareiškėjai ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (CPK 443 str. 6 d., b. l. 88-90).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo O. T. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-06 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir pratęsimo netenkinti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad nebuvo jokių objektyvių realiai trukdžiusių priežasčių ar aplinkybių pareiškėjai priimti palikimą CK 5.50 str. 3 d. numatytu terminu. B. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė O. K. faktiškai pradėdama valdyti butą, toliau gyvendama bute, mokėdama jo išlaikymo mokesčius, naudodama ir valdydama baldus ir kitus buvo apstatymo reikmenis. Suinteresuotas asmuo O. T. po dukros O. K. (duomenys neskelbtini) mirties pastarosios palikimą priėmė kreipdamasi su pareiškimu pas notarą ir šiuo metu naudoja ir valdo minėtą butą. Pareiškėja palikimo turto netvarkė, jo neprižiūrėjo, nesiėmė jokių priemonių šį turtą išlaikyti ir išsaugoti. Ji žinojo, kad palikimą priėmė, jį valdo ir naudoja mirusiojo sutuoktinė O. K.. Pareiškėja CK 5.50 str. numatytais būdais ir terminu palikimo po sūnaus B.V. K. mirties nepriėmė, todėl jos, kaip įpėdinės, paveldėjimo teisė pasibaigė. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). CK 5.50 str. numatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Apeliantės nuomone, pareiškėja neįrodė, kad dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių ji negalėjo atlikti veiksmų, numatytų CK 5.50 str. 2 d. Teismas, vertindamas pareiškėjos elgesį, turėjo atsižvelgti į minėto termino paskirtį, teisines pasekmes, ieškovės elgesį, įvertinant tai, kad ji nebuvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ieškovė yra išsilavinusi, dirbo zootechnike, yra išprususi, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas turėjo išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, pareiškėja kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Mano, jog pareiškėjos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra svarbios, praleisto termino eigos metu nebuvo aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, ji nebuvo pakankamai atidi ir palikimo nepriėmė dėl subjektyvių ir tik nuo jos valios priklausančiu mažai reikšmingų aplinkybių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Todėl mano, kad terminą priimti palikimą atnaujinti teisinio pagrindo nebuvo. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo svarbi ir objektyvi priežastis, dėl kurios minėtas terminas buvo praleistas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja po sūnaus mirties (duomenys neskelbtini) dieną į gydymo įstaigą kreipėsi 2010-02-24, jai buvo nustatytas nerimo ir miego sutrikimas bei paskirtas ambulatorinis gydymas. Po to pareiškėja konsultuota 2010-03-10. 2010-05-20 ji kreipėsi į gydytoją dėl vaistų išrašymo, o tada terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs. Tik (duomenys neskelbtini) pareiškėja gydėsi ligoninės stacionare. Taigi, pagal medicininius dokumentus termino palikimui priimti eigoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja turėjo tik įprastus jos amžiui sveikatos sutrikimus ir neturėjo sveikatos problemų, kurios realiai ir objektyviai būtų galėjusios sutrukdyti jai priimti palikimą pačiai ar per kitus asmenis. Tai, kad pareiškėjai kartais aptemdavo akyse, kad jai sutrikdavo orientacija, nesudarė pagrindo pareiškimą tenkinti, nes liudytojai Z. K. bei J. Ž. parodė, kad tai buvo vienetiniai atvejai, nepatvirtinantys, kad pareiškėja visu įstatymo nustatytu terminu nesiorientavo aplinkoje ir negalėjo nuvykti pas notarą parašyti pareiškimo, jį notarui išsiųsti ar išsikviesti notaro į namus. Teismas turėjo įvertinti, kad po sūnaus mirties termino palikimui priimti eigoje pareiškėja nuolat sūnaus Z. K. buvo vežama į kapines, kartą per savaitę eidavo apsipirkti į parduotuves, pirkti vaistų, lankė O. K. ligoninėje, jos namuose bei slaugos įstaigoje, apie 4 kartus vyko pas gydytojus. Todėl teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėja pagal sveikatos būklę galėjo įgyvendinti savo teises ir pareigas. Analogiškai turėjo būti įvertintos ir aplinkybės dėl pareiškėjos sutuoktinio V. U. ligos, nes per terminą palikimui priimti jis į gydytojus kreipėsi 2010-04-07, o kiti kreipimaisi buvo pasibaigus terminui palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti sveikatos sutrikimai, kurie buvo diagnozuoti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui įstatymo nustatyto termino palikimui priimti eigoje ir jam pasibaigus, neįtakojo ir negalėjo įtakoti taip ir tiek, kad pareiškėja realiai ir dėl objektyvių priežasčių nebūtų galėjusi vienu iš įstatymo numatytų priimti palikimo per nustatytą terminą. Toks pareiškėjos elgesys nepateisinamas įpėdinių, priėmusių laiku palikimą atžvilgiu, nes pažeidžia jų teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo bei stabilumo principus, kurie šiuo atveju reiškia, kad įstatymu nustatytu terminu ir tvarka palikimą priėmęs įpėdinis negali būti tikras dėl gauto paliko. Nepagrįsta teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nesukels jai neigiamų pasekmių, nes atnaujinus terminą ji netektų ¼ palikimo dalies po sūnaus mirties (b. l. 91-96).
Atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimą, nepažeidė proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti ir jį pratęsti vienam mėnesiui, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja.
Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, jog byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėja J. U. yra B. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), motina ir antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą į sūnaus nuosavybės teise valdytą turtą kartu su sutuoktine O. K. (CK 5. 11 str. 1 d. 2 p., 5.13 str., b. l. 9-10, 16, 17, 10). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Po B. V. K. mirties pareiškėja nurodytais būdais per trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė (b. l. 11). Pagal bylos duomenis, mirusysis B. V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine O. K. valdė butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 16, 42, 43). O. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Po jos mirties likusį palikimą CK 5.50 str. numatytu terminu ir būdu priėmė jos motina ir bylos suinteresuotas asmuo O. T. (b. l. 12).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po sūnaus B. V. K. mirties. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Todėl kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismui iš byloje esančių įrodymų visumos buvo pagrindas daryti išvadą, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti ir pratęsti. Tokia teismo išvada, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, individualias savybes, jos ir šeimos narių sveikatos būklę bei kitas svarbias teismo sprendime išdėstytas aplinkybes, o taip pat neilgą termino praleidimo laikotarpį, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka byloje surinktų įrodymų visuma nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai, atsižvelgdamas į CK 1.5 str. numatytus principus, įvertino termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu ir savalaikiu savo teisių įgyvendinimu bei kad pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Tačiau šiuo atveju bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja šioje individualioje situacijoje elgėsi pagal sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, o konkreti situacija dėl jos ir sutuoktinio senyvo amžiaus, sveikatos būklės, pakankamai sunkių ligų objektyviai suvaržė jos galimybę vienu iš įstatyme numatytų būdų priimti palikimą po sūnaus mirties per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir tą terminą atnaujino ir pratęsė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja kitai įstatyminei įpėdinei O. K. jau anksčiau išreiškė norą palikimą priimti. Sprendžiant klausimą, ar pripažinti svarbiomis konkrečias termino palikimui priimti praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė ir dėl to, kokios teisinės pasekmės atsirastų pratęsus terminą palikimui priimti, bei pagrįstai konstatavo, kad kitiems įstatymo nustatytiems pretendentams paveldėjimo teisės liudijimai į palikimą po B.V. K. mirties neišduoti, ir šia prasme termino atnaujinimas nesukels kitiems įpėdiniams neigiamų pasekmių.
Kadangi atskirasis skundas atmetamas, tai iš apeliantės valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, ir 120 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 100, 107, CPK 88 str. 3 p., 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) ir 120 (vieną šimtą dvidešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).