- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-2463-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17058-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2000-11-28 sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, ir šis sprendimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000-11-28 sprendimu, priimu civilinėje byloje 2¹⁹-3947/2000 tenkino ieškovo UAB „Liandvars“ (kurio teisių perėmėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra UAB „Realm Juridicial“), ieškinį dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. K. personalinės įmonės 8000 Lt skolos, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei (pareiškėjai) pateikus prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 nutartimi atnaujino procesą nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 1999-06-17 serga ir nuo to laiko gydosi stacionare ir ambulatoriškai, todėl nors apie teismo posėdį jai buvo pranešta CPK 124 str. 3 d. nustatyta tvarka, ji dėl svarbių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus ir atsikirti, negalėjo įgyvendinti teisės būti išklausytai, ir tuo buvo pažeistas CPK 12 str. įtvirtintas proceso rungimosi principas. Teismas laikė esmine A. K. nurodytą naują aplinkybę, kad ieškovas yra susigrąžinęs skolą, paimdamas 8000 Lt iš parduotuvės kasos, kadangi atsakovei nepateikus atsiliepimo civilinėje byloje 2¹⁹-3947/2000, teismui apie šią aplinkybę nebuvo žinoma. Nurodytoje nutartyje teismas taipogi išspendė procesinių teisių perėmimo klausimą - nustatęs, kad A. K. personalinė įmonė yra išregistruota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., CK 2.50 str. 1 d., CPK 48 straipsnio 1 dalimi, pasibaigus juridiniam asmeniui, atsakovę A. K. personalinę įmonę pakeitė teisių perėmėja A. K. Taip pat konstatavo byloje esant sudarytai reikalavimo perleidimo sutarčiai, pagal kurią naujasis kreditorius (cesionierius) ir ieškovas yra UAB „Realm Juridical“. Teismas išaiškino, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu UAB „Realm Juridical“ palaikė ieškinį, nurodė, jog 1997-07-13 paskolos sutartis nėra nuginčyta, pasirašyta atsakovės, pinigų pervedimą patvirtina sąskaitos išrašas, to neneigia ir atsakovė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad grąžino paskolą, negali įrodyti aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „Liandvars“ atstovas M. G. pasiėmė iš kasos pinigus. Be to, pinigai galėjo būti išmokėti iš kasos tik išrašius kasos išlaidų orderį, kuris turi būti registruotas kasos knygoje. Atsakovė neįrodė, kad paskolos sutarties sudarymo metu buvo neveiksni, jai nėra skirta globa. Atsakovė A. K., nurodė, kad pinigus gavo, tačiau jų nepanaudojo. Paaiškino, kad įmonės veiklos paskutinį mėnesį pati dirbo pardavėja, todėl pinigus atidėdavo dalimis, o sukaupusi visą sumą, grąžino M. G.. Neatsimena, ar paskolos grąžinimo faktas buvo įformintas raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama 2012-02-06 nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2000-11-28 sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, ir šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad pagal 1999-07-13 sudarytą paskolos sutartį UAB „Liandvars“ neatlygintinai paskolino 8 000 Lt A. K. personalinei įmonei, kuri įsipareigojo gautą pinigų sumą grąžinti po pusės metų. Į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas patvirtina, kad pinigus atsakovė gavo. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimai, kad ji atidavė paskolą, yra vienas kitam prieštaraujantys, nenuoseklūs, vienu metu ji teigia, kad pinigus atidavė, kitu metu įrodinėja, kad trečiasis asmuo juos paėmė iš kasos. Atsakovė raštu patvirtino, kad 1999-12-20 pinigai nebuvo grąžinti. Atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, jog jau po paskolos sutarties pasirašymo dėl pablogėjusios sveikatos ji nebegalėjo tęsti individualios veiklos ir ją nuo 1999-12-31 nutraukė. Šios aplinkybės teismui kėlė abejonių dėl atsakovės argumento, kad per paskutinį darbo mėnesį galėjo būti sukaupta visa 8 000 Lt suma ir atiduota trečiajam asmeniui. Teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu atsakovės argumentą, kad trečiasis asmuo pasinaudojo sutartyje numatyta teise ir pats paėmė pinigus iš kasos. Pasak teismo, mažai tikėtina, kad prieš įmonės veiklos nutraukimą galėjo būti tokia apyvarta, jog per keturias dienas sudarytų 8000 Lt, ir tokiu atveju nebūtų tikslinga naujai įsipareigoti paskolą grąžinti iki 2000-01-05. Nors atsakovė nurodo, kad grąžinusi 8 000 Lt grynais, nematė būtinumo pareikalauti grąžinti paskolos raštelį, ji privalo įforminti pinigų paėmimo iš kasos faktą, kuris turėjo būti registruotas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė nepateikė kasos išlaidų orderio, mokėjimo žiniaraščio ar kitokio dokumento, kuris pagrįstų pinigų išmokėjimą iš kasos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė skolindamasi pinigus veikė savo rizika, būdama įmonės vadove, priėmė sprendimus dėl jos veiklos organizavimo. Jos sveikatos problemos nekeičia paskolos gavėjo pareigos grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (CK 1.78 str., 1.80 str. 2 d., 1.84 str.). Ginčydamas paskolos sutartį, paskolos gavėjas privalo įrodyti aplinkybes kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. (CK 6.875 str. 1 d.). Paskolos sutartis nėra nuginčyta, todėl atsakovė, gavusi pinigus, privalo juos grąžinti (CK 6.38 str.).
Apeliaciniu skundui atsakovė A. K. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-06 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Realm Juridicial“ ieškinį atmesti. Prašo prijungti prie bylos jos pateiktus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai vertino jos pateiktus paaiškinimus bei kitus įrodymus. Ginčo sutartis neatitiko jos rašytinei formai keliamų reikalavimų, tai buvo atsakovės nepasirašytas sutartis projektas. Teismas, pažeisdamas atsakovės teises, atsisakė priimti jos priešieškinį dėl šios sutarties nuginčijimo. Iš UAB „Liandvars“ gautos piniginės lėšos nebuvo išimtos iš sąskaitos, o naudojamos įmonės veikloje. Sutarties projekte kaip pinigų sugrąžinimo būdas buvo nurodyta galimybė skolintojui pasiimti keturių dienų apyvartą, sudarančią 8 000 Lt. M. G. tuo ir pasinaudojo, paimdamas pinigus iš kasos, kuriuos jam atidavė atsakovė. Anot atsakovės, teismas be pagrindo rėmėsi 1999-12-20 rašteliu, kuriuo ji įsipareigojo grąžinti pinigus, kadangi jis galėjo būti pasirašytas pasinaudojant jos bejėgiška būkle dėl sutrikusios sveikatos. Faktą, kad parduotuvės apyvartoje buvo gan didelės piniginės lėšos, patvirtina teismo atsisakyti priimti įrodymai - 1999 m. 12 mėn. kasos knygų įrašai, kasos pajamų kvitai, taip pat keletas įrašų, padarytų atsakovės ranka ant kasos čekių apie UAB „Liandvars“ perduotas sumas. Atsakovė laiko nepagrįstu teismo vertinimą, kad ji nepateikė ieškovui perduotų pinigų registravimo buhalterinėje apskaitoje įrodymų, kadangi Lietuvos archyvų departamento patvirtintų bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklėje numatytas tokių dokumentų saugojimo terminas 10 metų. Be to, ji kaip individualios įmonės savininkė turėjo teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus ir jais disponuoti savo nuožiūra. Ji negali nurodyti, ar šie dokumentai buvo tinkamai perduoti saugojimui, galėjo jų ir nepateikti, nes 1999 m. – 2003 m. nuolat gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, vartojo stipriai nervų sistemą veikiančius vaistus, todėl negalėjo tinkamai rūpinti įmonės veiklą, tvarkyti dokumentų. Atsakovės įmonė nuo 2006 m. buvo likviduojama, tačiau UAB „Liandvars“ likvidavimo metu jokių reikalavimų nereiškė. Apeliantė nurodė nebuvusi informuota apie teismo procesą 2000 m.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Realm Juridicial“ prašo jį atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė posėdžio metu pripažino, kad buvo sudariusi paskolos sutartį su ieškovu, pinigų gavimą patvirtina banko išrašas. Atsakovės priešieškinys nebuvo priimtas, nes paduotas pažeidžiant priešieškinio pateikimo tvarką. Kasos žurnalai bei banko sąskaitų išrašai įrodo pinigų buvimą, tačiau ne atsiskaitymo faktą. Atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginio, kad pinigus atsiėmė atvykęs trečiasis asmuo, nepateikė pinigų išmokėjimo patvirtinančio dokumento.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 str. 1 d. įtvirtinta apeliacinės instancijos teismui teisę panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Civilinėje byloje Nr. 2¹⁹-3947/2000 ieškinys buvo pareikštas atsakovei A. K. personalinei įmonei, ir 2000-11-28 sprendimas buvo priimtas bei vykdomas iš šio atsakovo. Tai matyti iš teismo sprendimo (t. 1 b. l. 42), byloje esančių 2000-04-14 akto apie asmens neradimą (t. 1 b. l. 91), 2010-09-01 teismo nutarties dėl išieškotojo pakeitimo (t. 1 b. l. 66), antstolio patvarkymo bei raginimo (t. 1 b. l. 111-112) ir kt. Minėta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 nutartimi atsakovę A. K. personalinę įmonę pakeitė teisių perėmėja A. K., kadangi A. K. personalinė įmonei 2006-11-20 buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas (t. 2 b. l. 18), 2007-08-31 ji likviduota (t. 2 b. l. 20), o 2008-11-11 išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 1 b. l. 101).
CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje, taip pat ir proceso atnaujinimo stadijoje. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 str. 1 d. nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (CPK 48 str. 2 d.). Pagal CPK 48 str. 3 d. įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2013-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-91/2013, ir kt.).
Teisių perėmimo juridinio asmens pabaigos atveju reguliuoja CK 2 knygos VIII skyrius. Teisių perėmimas visada įvyksta juridinių asmenų reorganizavimo ir pertvarkymo atvejais, kadangi po juridinio asmens reorganizavimo (pertvarkymo) visada lieka vienas ar daugiau jo veiklą tęsiančių asmenų, kuriems pereina pasibaigusio ar pertvarkyto juridinio asmens teisės ir pareigos (CK 2.99 str., 2.104 str.). Juridiniams asmenims pasibaigus likvidavimo keliu, teisių perėmimas paprastai negalimas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai likviduoto juridinio asmens teisės ir pareigos gali pereiti kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti pagrindai, kuriems esant galimas pasibaigusio dėl likvidavimo asmens materialinių teisių perėmimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad fizinis asmuo A. K. yra likviduoto juridinio asmens A. K. personalinės įmonės materialiųjų subjektinių teisių ir su jomis susijusių bei iš jų kylančių procesinių teisių perėmėja. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas aiškiai nepagrįstai ir neteisėtai sprendė dėl atsakovo procesinių teisių perkėlimo A. K..
CK 2.50 str. 4 d. priskiria individualią (personalinę) įmonę prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų bei nustato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, įstatymas įtvirtina individualios įmonės savininko kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės turtines prievoles. Todėl bendru atveju individualios įmonės kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį ne tik prievolių nevykdančiam skolininkui įmonei, bet ir įmonės savininkui, reikalaudamas savo reikalavimus, kylančius iš įmonės prievolių, patenkinti iš įmonės savininko turto.
Šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas atsakovei A. K. personalinei įmonei. Patenkinus ieškinį, teismo sprendimas priimtas bei pradėtas vykdyti tos pačios atsakovės (įmonės) atžvilgiu. Tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas A. K., kaip fizinio asmens ir/arba juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės klausimas ir jokie ieškinio reikalavimai jai kaip fiziniam asmeniui nebuvo pareikšti. Nepareiškus A. K. atitinkamo reikalavimo, ji nagrinėjamoje byloje nebuvo šalimi (atsakove). Todėl, nebūdama dalyvaujančiu byloje asmeniu, ji neturėjo teisės inicijuoti proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. O prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui metu atsakovui buvus pasibaigusiam dėl likvidavimo ir nebuvus materialinių teisių perėmimo galimybės, proceso atnaujinimas apskritai nebuvo galimas, nes civilinės bylos procesas negali vykti nesant atsakovo, o toks pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 str. 8 p.).
A. K. nesant A. K. personalinės įmonės materialiųjų subjektinių teisių ginčo santykyje perėmėja, nebuvo galimas atsakovės procesinių teisių perkėlimas A. K., o nesant A. K. pareikštų ieškovo reikalavimų, šioje civilinėje byloje negalėjo būti atnaujintas procesas ir skundžiama 2012-02-06 nutartimi nuspręsta dėl A. K. teisių ir pareigų.
Toks procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.), ir neteisėtai pradėtą procesą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p., 329 str. 1 d., 293 str. 8 p.,
n utarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir procesą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal UAB „Realm Juridical“ ieškinį atsakovei A. K. nutraukti.