Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pernešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – dėl sukčiavimo V. Š. atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – dėl sukčiavimo L. L. M. atžvilgiu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies tvarka bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio ir 2 dalies tvarka, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2017 m. balandžio 3 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2017 m. birželio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. kovo 27 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. kovo 27 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Civilinis V. Š. ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo 4 500 eurų sumai tenkintas pilnai. Priteista 4 500 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai eurų) iš S. B., S. G. ir A. M. solidariai.

Civilinis L. L. M. ieškinys tenkintas. Priteista iš S. B., S. G. ir A. M. solidariai 148,80 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

L. L. M. 6 051,20 Eur (šeši tūkstančiai penkiasdešimt vienas euras 20 ct), saugomi Kauno AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai L. L. M..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir kaltinamieji S. B. bei S. G., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. pirmosios instancijos teismo nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipnsio 1 dalyje (dvi veikos) už tai, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitarę ir veikdami kaip bendrininkų grupė, S. B., S. G. ir A. M., apie 12.15 val., S. G., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus V. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie artimo asmens nelaimę bei pareikalavus 4 500 eurų žalai atlyginti, o pastarajai sutikus sumokėti 4 500 eurų, S. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) davė nurodymus A. M., kuris 2017 m. rugsėjo 15 d., žinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas S. B. nurodymus, apie 13 val. atvyko pas V. Š. į jos namus ir, melagingai prisistatęs nesamos nukentėjusiosios giminaičiu T., iš V. Š. apgaule per du kartus paėmė 4 500 eurų, šiais veiksmais savo, S. G. ir A. M. naudai įgijo svetimą turtą. Be to, 2017 m. rugsėjo 18 d. turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, iš anksto susitarę ir veikdami kaip bendrininkų grupė, S. B., S. G. ir A. M. apie 15.43 val., S. B., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. L. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) kaime, į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie artimo asmens nelaimę bei pareikalavus 6 200 eurų žalai atlyginti, o pastarajai sutikus sumokėti 6 200 eurų, S. G., atlikdamas laisvės laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) davė nurodymus A. M., kuris 2017 m. rugsėjo 18 d., žinodamas apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydamas S. G. nurodymus, apie 16 val. atvyko pas L. L. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kur melagingai prisistatęs nesamos nukentėjusiosios giminaičiu A. R., apgaule paėmė 6 200 eurų, šiais veiksmais apgaule savo, S. G. ir A. M. naudai įgijo svetimą turtą.Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamiesiems prisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir ištyrus baudžiamojoje byloje esančius objektyvius įrodymus, juos įvertinus BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatyta, kad kaltinimai pasitvirtino. Kaltinamųjų padaryti tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl jie baustini.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą baumsę pašvelninti ir nesunaikinti iš apelianto paimtų mobiliųjų telefonų Nokia Xpress Music ir Samsung J5, įkroviklio, ausinės, piniginės, šiuos daiktus grąžinant A. M. ir įsiteisėjus nuosprendžiui atsiunčiant į pataisos namus. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi kitiems dviems su juo nusikaltimus vykdžiusiems asmenims skyrė po vienus metus, pripažinus, jog jų vaidmuo buvo vienas iš pagrindinių, ir jiems paskirtas bausmes subendrinus galutinė bausmė liko tik 6 mėnesiai. Taip pat skunde nurodė, jog jam reikės atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą, tačiau negana to, teismas nusprendė iš jo paimtus telefonus sunaikinti, nors jie nėra ginklai ir nedraudžiami. Apeliantas nemato prasmės dėl mobiliųjų telefonų sunaikinimo.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistajam paskirta advokatė R. Budrytė prašė A. M. apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionavo teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių, inkriminuotų veikų kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis manė, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. skunde kėlė jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės paskyrimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje duomenis ir aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimo procesui individualizuojant bausmę nuteistojo atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja pateikto apeliacinio skundo nepagrįstumą ir neabejoja priimto ir ginčijamo nuosprendžio teisėtumu.Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vertinant apeliacinio skundo turinį, apeliantas neginčija paskirtos bausmės rūšies, tačiau siekia, jog jam ji būtų pašvelninta tvirtinant, kad kitiems kartu su juo nuteistiems asmenims subendrinta galutinė bausmė gavosi mažesnė nei jam.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas A. M. inkriminavo BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. sukčiavimą. Už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas kaltininkui numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Teismas sprendė, jog apelianto atsakomybę lengvino aplinkybė, jog jis nusikaltimo padarymą pripažino, nuoširdžiai dėl to gailisi, o sunkino tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje ir jo vaidmuo buvo iš anksto sutartas kaip vykdytojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ne tik šios aplinkybės, bet ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, tokie kaip ankstesni teistumai, jų neišnykimas, paskirtų bausmių neatlikimas, šie nusikaltimai yra analogiško pobūdžio analizuojant ansktesnius jo nusikaltimus už kuriuos jis jau buvo teistas, taip pat jis yra baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, padaryti nusikaltimai, jų pobūdis, yra neatsitiktiniai ir kadangi nepateikė apeliantas duomenų apie jo darbinius santykius, matant iš nuosprendžio aplinkybes, charakterizuojančias ir apibūdinančias nuteistąjį, nustatyta, kad jis nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, t. y. nesuinteresuotas gyventi iš teisėtai gaunamų pajamų, imtis teisėtos veiklos, kas teismo vertinama, jog pragyvenimui reikalingų lėšų yra gaunama nusikalstamu būdu, o ne teisėtų priemonių pagalba. Analizuojant šias pirmosios instancijos teisme nustatytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes dėl bausmės rūšies parinkimo apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokia teismo išvada yra visiškai teisinga, bausmės rūšis parinkta motyvuotai, ji teisinga siekiamų bausmės tikslų kontekste. Analizuojant bylos medžiagą dėl bausmės rūšies dydžio, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kad A. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, įstatyme numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų bei įvertinus nustatytą vieną lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, charakterizuojančius asmenį duomenis, vis tik teismas nebuvo griežtas ir formalus taikant bausmę reglamentuojančias kodekso normas, nuteistajam skyrė pakankamai švelnią dydžiu ir maženę nei bausmės nustatytas (1 metų 6 mėnesių 15 dienų) laisvės atėmimo vidurkis, paskirdamas už padarytą vieną veiką 1 metų, o už antrą veiką – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant būtent tokio dydžio bausmes, kurias subendrinus dalinio sudėjimo būdu bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes nuteistojo padėtį švelnino tai, kad nuteistieji prisipažino savo kaltę ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vienu trečdaliu po ko nustatyta tik 1 metų laisvės atėmimo bausmė.Skundo argumentai, jog jam paskirta bausmė, lyginant su kitiems dviem nuteistiesiems taikytomis bausmėmis yra griežtesnė, nepagrįsti ir neatitinkantys baudžiamosios bylos duomenų. Analizuojant šio argumento pagrįstumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog visiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra vienodos. Tvirtinant apeliantui, jog subendrinus bausmes kitiems nuteistiems liko tik 6 menesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrinant paskirtą bausmę, kuri subendrinta ar nesubendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė yra individuali to asmens atžvilgiu ir tai negali būti pagrįstas argumentas dėl bausmės proceso abejotino teisingumo apelianto atžvilgiu. Šiuo atveju matyti, kad sukčiavimo veikų padarymas buvo susijęs su apeliantu ir kitais dviem asmenims, jiems paskirtos bausmės yra vienodos, jų kaip bendrininkų vaidmuo įvertintas ir atitinkamai parinkta bausmės rūšis bei nustatytas dydis kiekvienama atskirai. Visa tai nesuponuoja teisėjų kolegija abejonės dėl apeliantui paskirtos bausmės dydžio neteisingumo. Be to matyti, kad būtent pačiam apeliantui nustatyta galutinė subendrinta su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis yra mažesnė nei nuteistiesiems S. B. bei S. G.. Atsižvelgiant į skundo reikalavimo esmę – paskirtos bausmės švelninimo prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnyje nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką, tačiau šiuo atveju BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kriterijų A. M. netenkina. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju yra susiklosčiusi daugiau tipinė, įprastinė nei išskirtinė situacija, todėl minėto straipsnio nuostatos taip pat negali būti taikomos apelianto atžvilgiu.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė bausmę sušvelninti, tačiau pagrįstų argumentų kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų jo skundą tenkinti nenurodė, o subjektyvi nuteistojo nuomonė teisėjų kolegijai nėra imperatyvas, nes teismai pirmiausia turi laikytis įstatymo ir atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes derinti įstatymo leidėjo nustatytą bausmę, jos dydį su proporcingumo principu, kad paskirta bausmė ir jos dydis būtų adekvati kaltininkui ir jo nesuvaržytų labiau nei to reikalauja bausmės paskirtis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. M. paskirta pirmosios instancijos teismo bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir ne per griežta, o atlikus bausmių bendrinimą, bendrinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Dėl daiktinių įrodymų.

Apeliaciniame skunde A. M. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl daiktinių įrodymų išsprendimo, t. y. teismas nusprendė sunaikinti paimtus kratos metu piniginę, mobiliojo ryšio telefonus „Nokia XpressMusic“ ir „Samsung J5“ su priedais („Labas“ SIM kortele, telefono įkrovikliu, ausinėmis), šie daiktai nėra ginklai ir nėra draudžiami.BPK 94 straipsnyje numatyta klausimų dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendimo priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, tvarka. Šiuo atveju, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priimant baigiamąjį aktą (nuosprendį) apeliaciniame skunde minimų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas buvo išspręstas teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pas A. M. atliktos kratos metu rasti ir paimti du mobiliojo ryšio telefonai SAMSUNG J5 IMEI (duomenys neskelbtini) ir „NOKIA XpressMusic“ IMEI (duomenys neskelbtini). Šie telefonai buvo nusikalstamos veikos įrankiai, todėl jie bei kartu su jais nurodyti priedai (Sim kortelė, telefono įkroviklis, ausinės), piniginė, kurie buvo naudojami nusikalstamai veikai įgyvendinti bei realizuoti taip neteisėtus savo veiksmus jų pagalba visiškai teisingai ir pagrįstai nuspręsta juos sunaikinti. Tai, kad jie yra ne ginklai ir neuždrausti, neduoda pagrindo eliminuoti jų kaip nusikaltimo įrankių ir taip palikti juos nuteistojo nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms ir šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė A. M. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas bausmės skyrimo procese dominuojančias sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, tinkamai pritaikęs įstatymą, išsprendė daiktinių įrodymų klausimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o A. M. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.