Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės First Opportunity Oü atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4059-577/2017 pagal ieškovės First Opportunity Oü ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl nuomos konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė First Opportunity Oü kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai konkurso (toliau – Konkursas) sąlygų: 14.7 punktą, pagal kurį Konkurso dalyvio bendrojo mokumo koeficientas per paskutinius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 1,75; 14.9 punktą, pagal kurį Konkurso dalyvis turi turėti bent vieną specialistą, galintį vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui, turintį ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį šioje srityje; 14.12 punktą, pagal kurį konkurso dalyvis turi būti įdiegęs aplinkos pasaugos vadybos sistemą statybos ir griovimo atliekų tvarkymo srityje; 14.13 punktą, pagal kurį Konkurso dalyvis turi turėti kokybės vadybos sistemą statybos ir griovimo atliekų tvarkymo srityje bei 14.14 punktą, pagal kurį Konkurso dalyvis turi būti įdiegęs darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos darbe sistemą statybos ir griovimo atliekų tvarkymo srityje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 18 d. paskelbto Vilniaus miesto savivaldybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai konkurso procedūras. Tvirtino, kad, nesustabdžius ginčo Konkurso procedūrų, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas, nes vokai su konkursiniais pasiūlymais būtų atplėšti 2017 m. balandžio 20 d., jų turinys paviešintas ir su Konkurso dalyviu, kurio kvalifikacija atitiktų Konkurso sąlygose įtvirtintus reikalavimus, būtų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Įvertinęs pateikto ieškinio preliminarų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimai grindžiami tik abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio teiginiais dėl Konkurso sąlygose numatytų reikalavimų neproporcingumo bei nepagrįstumo, o ne objektyviomis aplinkybėmis. Be to, vertindamas preliminarų pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė į teismą dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis kreipėsi prieš pat Konkurso procedūrų pabaigą, nors, kaip pati ieškinyje nurodė, Konkursas buvo paskelbtas 2017 m. kovo 18 d., o Konkurso sąlygos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintos 2017 m. sausio 11 d. Nurodytų argumentų pagrindu, pažymėdamas, jog preliminarus ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ir neturi prejudicinės galios, teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė First Opportunity Oü atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateikia šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti motyvai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo nesudaro pagrindo išvadai dėl to, kad ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. Priešingai, Lietuvos Respublikos teisės normų, teismų praktikos, pagal kurią konkurso sąlygose įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi siekiamam tikslui ir negali nepagrįstai riboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti konkurse, ir ieškinio argumentų analizė patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas ir gali būti patenkintas. Ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovai, prieštaraudami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepateikė absoliučiai nė vieno objektyvaus argumento, patvirtinančio ginčijamų Konkurso sąlygų proporcingumą, pagrįstumą bei teisėtumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad pagal esamas Konkurso sąlygas bus išrinktas Konkurso laimėtojas ir su juo bus sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kas galbūt ieškovei palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą padarytų neįmanomą. Ieškovės argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui apskritai skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinti. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Su atsiliepimu pateikia naują rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto registro Nr. 1/43895 išrašą. Nurodo šiuos esminius argumentus:Preliminariai įvertinus ieškinio turinį, akivaizdžiai matyti, kad ieškinys iš esmės grindžiamas tik abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio teiginiais, kurių preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti, jog ieškinys gali būti patenkintas – ieškinyje nėra nurodoma nei viena objektyvi aplinkybė ar aktualus teisinis reglamentavimas, kuris patvirtintų Konkurso sąlygų neteisėtumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl to, kad teisme buvo gautas ieškinys dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, neproporcingai būtų suvaržęs Vilniaus miesto savivaldybės galimybes efektyviai vykdyti teisės aktuose jai numatytas funkcijas. Apeliantė neįrodė ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Vien deklaratyvus nurodymas, kad, nesustabdžius Konkurso procedūrų vykdymo, bus apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas, negali sąlygoti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus mieste ir jo apylinkėse yra pakankamai ir kitų žemės sklypų, kuriuose statybos atliekų tvarkymo veiklą būtų galima vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Vieną iš tokių sklypų, esančių su Vilniaus miesto savivaldybės sklypu besiribojančioje teritorijoje, nuosavybės teise valdo pati ieškovė, ką patvirtina su atsiliepimu teikiamas kadastro išrašas.Nepaisant to, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ir nevertina ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodytų faktinių ir teisinių argumentų, ieškovė atskirajame skunde iš esmės tik pakartoja argumentus, kurie yra išdėstyti ieškinyje, ir bus įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl Konkurso sąlygų dalies pripažinimo neteisėtomis yra pagrįstas ne objektyviais teisiniais argumentais, o subjektyviu nepasitenkinimu, kilusiu iš ankstesnio nesėkmingo bendradarbiavimo su Vilniaus miesto savivaldybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto registro Nr. 1/43895 išrašą, kuris, atsakovių teigimu, patvirtina, jog pati ieškovė nuosavybės teise valdo sklypą, esantį su Vilniaus miesto savivaldybės sklypu besiribojančioje teritorijoje, kuriame gali vykdyti statybos ir griovimo atliekų priėmimo ir tvarkymo veiklą.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).Sprendžiant dėl minėto rašytinio įrodymo - Nekilnojamojo turto registro Nr. 1/43895 išrašo, prijungimo prie bylos, atsižvelgtina į tai, jog atsakovių teikiamas rašytinis įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo išsprendimui, todėl jį atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4059-577/2017 pagal ieškovės First Opportunity Oü ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, teisėtumą ir pagrįstumą.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėta civilinė byla pagal ieškovės First Opportunity Oü ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis jau yra išnagrinėta. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs, kad ginčijami minimalūs kvalifikacijos reikalavimai būtų neproporcingi siekiamam tikslui, 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės First Opportunity Oü ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos, nebeteko savo teisinės reikšmės, todėl nebetikslinga būtų svarstyti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bet kuriuo atveju apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nebesukeltų jokių realių teisinių pasekmių ginčo, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šalims.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad šiame procese nebeliko nagrinėjimo dalyko (objekto), todėl apeliacinis procesas pagal ieškovės First Opportunity Oü atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties nutrauktinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės First Opportunity Oü atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4059-577/2017.