Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo VĮ „Turto bankas“ ieškinį dėl atsakovo A. A., iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Turto banko specialistai buvo nuvykę nurodytu adresu ir nustatė, kad minėtame bute gyvena A. A., kuris buvo informuotas, kad privalo atlaisvinti valstybei priklausantį butą arba kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo. A. A. 2015-10-15 pateikė Turto bankui prašymą, kuriuo informavo, kad ketina ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir iki 2015-10-30 pateiks Turto bankui tai patvirtinančius dokumentus. 2015-12-17 Turto banko atstovai pakartotinai lankėsi bute ir surašė Turto apžiūros aktą, kurio metu A. A. informavo, kad įsipareigoja mokėti mokesčius, už butui teikiamas komunalines paslaugas, kol vyks teisminiai ginčai dėl buto. Tačiau Turto bankas iki šiol nėra gavęs jokios informacijos, apie tai, kad A. A. būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo taip pat minėtas asmuo nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. VĮ Turto bankas 2016-05-02 raštu pareikalavo atsakovo atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau A. A. jokių veiksmų neatliko bei gyvenamųjų patalpų negrąžino.

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2016 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės.

Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Butas įgytas pagal 2015-09-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Atsakovas A. A. faktiškai be teisinio pagrindo gyvena valstybei priklausančioje nuosavybėje. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas į raginimus išsikraustyti iš buto nereagavo, toliau naudojasi valstybei priklausančia nuosavybe, nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas.

Ieškovas prašo atsakovą A. A. iškeldinti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu, atlyginti nuostolius (atsakovo nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas) bei priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad savo pažeistas teises gina, reikšdamas negatorinį ieškinį.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 str.) ar negatoriniu (CK 4.98 str.) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad Lietuvos Respublika yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas bei 2015-09-09 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į minėtą butą.

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

Aplinkybę, kad atsakovs gyvena valstybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, taip pat pažymėtina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota minėtu adresu. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas naudojasi valstybės turtu be sutikimo ar leidimo, jų nesieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, o ieškovo teisės varžomos, nes jis negali butu naudotis savo nuožiūra. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių, nepateikė teismui įrodymų, kad jis turi teisę naudotis kito asmens, t. y. ieškovo, nuosavybe (CPK 178, 185 str.). Kaip nustatyta anksčiau, ieškovo nuosavybė į turtą įregistruota 2015-12-02. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui jau nuo 2015-12-02 turėjo būti žinoma, kad jis naudojasi nekilnojamuoju turtu be teisinio pagrindo. Tarp šalių nėra susiklosčiusių nuomos ar kitų sutartinių santykių dėl naudojimosi ginčo butu, todėl atsakovas, be teisinio pagrindo naudodamasis valstybei nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, kadangi ieškovas savo nuožiūra butu negali naudotis. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – valstybė yra aptariamo turto savininkas ir jos, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš Lietuvos Respublikai priklausančio buto (CK 4.37, 4.98 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 185 str.).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 548,51 Eur nuostolių atlyginimo (už atsakovą sumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas).

CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 d. numato, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažįstama nuostoliais. Šiuo atveju pažymėtina, jog atsakovas, neteisėtai gyvendamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi šiam butui teikiama šiluma, vandeniu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias sumokėjo ieškovas. Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas už minėtam butui teikiamas paslaugas yra sumokėjęs 548,51 Eur sumą. Nustatyta, kad ieškovas už butui teikiamas paslaugas mokėjo tuomet, kai atsakovas naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl iš atsakovo priteistini ieškovo nuostoliai (548,51 Eur), kuriuos jis turėjo kaip šio objekto savininkas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (548,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 11 p.). Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 46 Eur žyminio mokesčio.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu.

Priteisti iš atsakovo 548,51 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 51 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (548,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovo 46 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.