- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-344-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. K., L. K.
- Pareiškėjas
- UAB „Valaura“
- Skolininkas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 344 - 252 - 2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-57-649-2016 pagal pareiškėjo UAB „Valaura“ pareiškimą dėl skolininko R. K. turto dalies nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Valaura“ pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko R. K. turto dalies nustatymo, prašydamas nustatyti, kad ½ dalis L. K. pajamų, esamų ir būsimų lėšų, priklauso skolininkui R. K.. Nurodė, kad skolininkas R. K. turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, R. K. ir L. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2015-12-04 iš antstolės N. B. gavo informaciją, jog skolininko R. K. sutuoktinė L. K. dirba A. V. IĮ, registruotoje (duomenys neskelbtini). Antstolė pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. R. K. skola pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-282-233/2012 atsirado santuokoje, todėl L. K. gaunamas atlyginimas yra R. K. ir L. K. bendros pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Valaura“ pareiškimą tenkino ir nustatė, kad R. K. nuosavybės teisėmis priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K. darbo užmokesčio, gaunamo A. V. individualioje įmonėje. Nustatė, kad antstolė N. B., vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. 2-282-233/2012 dėl 2 885,24 Eur išieškojimo iš skolininko R. K., išieškotojui UAB „Valaura“ pasiūlė kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo bendroje sutuoktinių nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos Nr. 0043/12/00694 nustatė, kad UAB „Valaura“ reikalavimo teises į R. K. įgijo reikalavimo perleidimo sutartimi iš BUAB „Statybų mechanika“. Iš vykdomojoje byloje esančio 2014-10-16 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo nustatė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš R. K. kelių išieškotojų naudai bendrai 80 932,58 Lt (23 439,70 Eur) sumai. Iš R. K. išieškota tik 1 026,44 Lt (297,28 Eur), iš kurių didžioji dalis lėšų paskirta vykdymo išlaidų apmokėjimui. Teismas taip pat nustatė, kad R. K. nuo 2015-06-26 eina UAB „Leranta“ vadovo pareigas, nuo 2015-08-03 taip pat eina UAB „Ravintuva“ vadovo pareigas. Dirbdamas vadovu UAB „Leranta“ jis gauna 282,94 Eur vidutinį atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o UAB „Ravintuva“ – 139,29 Eur (neatskaičius mokesčių). L. K. dirba A. V. IĮ, nuo 2015-10-02 iki 2015-12-31 turėjo nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo buityje. L. K. vidutinis mėnesinis atlyginimas – 288,51 Eur. Teismas konstatavo, jog R. K. ir L. K. nėra sudarę vedybinės ar povedybinės sutarties. Iš pateiktų dokumentų bei vykdomųjų bylų medžiagų taip pat matyti, kad kito skolininko R. K. turto (pajamų) neužtenka, jog būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Pažymėjo, kad vykdomieji raštai, siunčiami į įmones, kuriose vadovu dirba R. K., grąžinami be įteikimo. Sprendė, kad suinteresuoto asmens L. K. darbo užmokestis abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Kadangi L. K. darbo užmokesčio areštas yra įvykdytas, egzistuoja CPK 667 str. 1 d. taikymo prielaidos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. K. ir L. K. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir UAB „Valaura“ pareiškimą atmesti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis. Šioje byloje akivaizdu, jog skolininkas R. K. gauna darbines nuolatines pajamas, todėl antstolė skolos išieškojimą privalo pirmiausia nukreipti į jo darbo užmokestį, o ne į sutuoktinės L. K. pajamas. Teismas nevertino prievolės, pagal kurią vykdomas išieškojimas pobūdžio, t. y. asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė. Šiuo atveju skola, dėl kurios priverstinio išieškojimo pareiškėjas kreipėsi į antstolių kontorą, buvo priteista Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, kur ieškinio reikalavimas buvo pareikštas dėl turtinės žalos atlyginimo pagal bankrutuojančios UAB „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovui R. K.. Šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra skolininko sutuoktinės darbo užmokestis. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116-3.129 str. nuostatos. Taip pat teismas nevertino sutuoktinės L. K. sveikatos būklės, aplinkybių, kad nuo 2015 m. spalio 2 d. iki šiol tęsiasi nedarbingumas, be to, L. K. darbo pajamos yra ženkliai mažesnės, nei R. K.. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais principais, teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Valaura“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad L. K. gaunamas atlyginimas yra R. K. ir L. K. bendros pajamos, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog ½ dalis L. K. pajamų priklauso skolininkui. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Pagal CPK 667 str., reglamentuojantį skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio ar sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra teisingos. Pažymėtina, jog šiuo atveju aplinkybė, kad ir skolininkas R. K. gauna darbo užmokestį, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolininko R. K. turto (pajamų) neužtenka, kad būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Kaip matyti, UAB „Leranta“ R. K. gauna 282,94 Eur, o UAB „Ravintuva“ 139,29 Eur vidutinį atlyginimą per mėnesį, kas nėra didelė pajamų suma. Teisinės reikšmės taip pat neturi, kad L. K. šiuo metu dėl sveikatos būklės yra nedarbinga, pajamos mažos.
Apeliacinės instancijos teismas pateiktą 2016-01-02 vedybų sutartį nevertina kaip keičiančią teisinę situaciją ginčo byloje. Pažymėtina, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje (vedybinėje) sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės (vedybinės) sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), atsižvelgdamas į tai, jog vedybų sutartis sudaryta tik po skundžiamos nutarties priėmimo, apie ją teismui nebuvo žinoma, tokia sutartis atgal negalioja, todėl ginčo atveju teisinės reikšmės neturi.
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjo skolininko R. K. prievolė pareiškėjui yra asmeninė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Kartu atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 str. nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.