- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 1-5-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16691-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- R. E.
- Civilinis ieškovas
- J. B.
- Nukentėjusysis
- G. P., Z. P.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorams Palmirai Pečiulienei ir Dainiui Dambrauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviem žmonėms nesunkiai sutrikdyta sveikata.
R. E. 2016 m. balandžio 9 d., apie 8.52 val., vairuodamas traktorių T-
40A, kurio vals. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. B., keliu Širvintos-Družai-Vindeikiai link Družų, 3 kilometre Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią
(nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei sutinkamai su KET 82.2 punktu, prieš sukant į kairę,
privalėdamas įspėti kairės krypties posūkio šviesos signalu kitus eismo dalyvius, neparodęs
kairiojo posūkio ir neįsitikinęs, kad sukti į kairę pusę yra saugu, pasuko į kairę pusę ir susidūrė
su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu ir jį lenkiančiu automobiliu Ford Courier, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. P., dėl ko šios transporto priemonės susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu automobilio Ford Courier, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. P. padaryta didelė (apie 10 cm ilgio) muštinė-kirstinė kaktos žaizda su stiklo šukių minkštuose audiniuose įstrigimu ir dešinės pėdos IV- o padikaulio galvos lūžis, dėl ko jo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta; to paties automobilio keleivei Z. P. padaryta kairės blauzdos kraujosruva su supūliavimu, dėl ko jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta.
R. E. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. balandžio 9 d. buvo pas J. B., kuris jam paskolino traktorių; pasikabino padargus, pažiūrėjo, ar dega šviesos, ir po 8 val. su įjungtais žibintais išvažiavo iš Dobilo gatvės. Pravažiavęs Plento gatvę, įsukdamas į Družų kelią, parodė posūkį. Važiavo iki savo žemės, esančios Šniponių kaime. Pravažiavus gyvenvietę, sumažino greitį. Traktorius šoninių veidrodžių neturi, todėl norint pažiūrėti, kas vyksta gale, reikia atsisukti. Atsisukęs matė, kad iš paskos važiuoja du automobiliai. Parodė posūkį. Matė G. P. raudoną automobilį, kuris buvo trečias, už 300-400 m. Matė, kad degė šviesos. Parodžius posūkį, liko 14-16 m., važiavo dešine kelio juosta. Pasukęs, atgal nežiūrėjo. Pažymėjo, kad sukdamas rodė posūkį, buvo blaivus. Suko beveik 45 laipsnių kampu, sukdamas važiavo apie 10 km/h greičiu; traktoriaus padargai iš kelio baltos linijos nebuvo išlindę. Iš paskos važiuojanti transporto priemonė nebuvo įjungusi posūkio signalo. Automobilio stabdymo garso negirdėjo. Užsukus, beveik nuvažiavus nuo kelio, į jį atsitrenkė automobilis. Traktorių vairuoja apie 20 metų. J. B. paskolina traktorių, kai reikia dirbti žemę. Jokie darbo santykiai su J. B. nesieja. Traktorius buvo techniškai tvarkingas.
Nukentėjusysis G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną važiavo su sutuoktine Družų keliu, nedideliu greičiu, dešine puse. Priekyje važiavo du automobiliai ir traktorius. Manė, kad automobiliai ir traktorius važiuoja į vieną sklypą parodyti, kur dirbti žemę. Įjungęs posūkio signalą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, traktoriaus vairuotojas turėjo jį matyti. Aplenkė du automobilius. Tarpas iki traktoriaus buvo nedidelis, todėl negrįžo į dešinę eismo juostą, važiavo tiesiai, kliūčių nebuvo; greitis prieš lenkiant buvo apie 70 km/val., manevro metu – iki 50 km/h. Traktorius posūkio nerodė, nebuvo galinių žibintų, posūkio signalo, niekas nedegė. Posūkio signalą rodė ir privažiavęs prie traktoriaus; iki susidūrimo momento automobilis buvo pravažiavęs padargus; ir traktorius staiga užsuko. Traktorius buvo techniškai netvarkingas – turi būti geltoni posūkiai, o buvo raudoni, nestandartiniai, kultivatoriai netvarkingi, neatitinkantys pagal svorį šiai technikai, šviesų nebuvo jokių, lempos turi būti gale, posūkiai turi būti ant sparnų, o buvo ant kabinos; nedegė nei šviesos, nei posūkiai; veidrodžių nebuvo. Susidūrimo metu stabdė. Susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, ties viduriu. Avarijos metu patyrė kūno sužalojimus, turėjo nedarbingumą. Vairuoja 46 metus, avarijų neturėjo.
Nukentėjusioji Z. P. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną su vyru važiavo keliu Širvintos-Vindeikiai-Družai; priekyje važiavo traktorius ir du automobiliai. Vyrui lenkiant traktorių, staiga įvyko avarija. Važiavo nedideliu greičiu. Traktorius jokio posūkio signalo nerodė. Avarijos metu patyrė kūno sužalojimus, turėjo nedarbingumą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio aplinkybių nematė. Paaiškino, kad kaltinamajam paskolino traktorių žemei dirbti. Traktorius buvo techniškai tvarkingas; bet veidrodžių nebuvo. Išvažiuojant iš kiemo traktoriaus šviesos, gabaritai, žibintai veikė, posūkio žibintas veikė. Nuvažiavęs į įvykio vietą, matė 10-12 m automobilio stabdymo žymes. Mano, kad automobilis važiavo didesniu greičiu nei nurodoma. Prašė priteisti 1 000 eurų žalą, kadangi traktorius neremontuotinas; jį pradėjo ardyti. Šiaip traktorių būtų vertinęs 2 000 eurų. Nurodė, kad ne pirmą kartą R. E. skolino traktorių, nes R. E. jam padėdavo remontuoti traktorių. Vėliau nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako; su kaltinamuoju žalos klausimą išspręs tarpusavyje.
Liudytojas Artūras Adomavičius teismo podėlyje nurodė, kad nukentėjusiųjų, kaltinamojo nepažįsta. Gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, rado apvirtusį ant šono traktorių ir nuvažiavusį nuo kelio automobilį; buvo sužalotų asmenų. Liudytojų teigimu, traktoriaus vairuotojas staigiai, be įspėjamųjų ženklų darė posūkį į kairę. Abejoja, ar veikė traktoriaus posūkiai. Neturėjo galimybės patikrinti traktoriaus posūkių, nes traktorius gulėjo ant šono, akumuliatorius buvo atjungtas. Traktoriaus dokumentai buvo, bet traktorius atrodė techniškai netvarkingas. Stabdymo žymių nepamena.
Liudytojas Nerijus Jūras teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, gavus pranešimą nuvyko į įvykio vietą. Apklaustas traktoriaus vairuotojas, paaiškino, kad važiavo su padargais nuo Šniponių link Družų, turėjo nuvažiuoti į lauką; vienas automobilis lenkė kitus du automobilius; traktoriui rodant posūkį ir sukant, automobilis į jį trenkėsi. Ligoninėje apklaustas G. P. nurodė, kad įvertinęs situaciją, lenkė du automobilius. Tada lenkė traktorių, kuris posūkio nerodė. Traktoriui pasukus į kairę, įvyko susidūrimas. Gulinčiame traktoriuje niekas nedegė, nemirksėjo. Automobilio posūkio svirtelės nežiūrėjo. Traktoriaus posūkius tikrino, kai traktorius buvo pristatytas į aikštelę; veikė vienos pusės posūkis (tik degė, nemirksėjo). Netoli kelkraščio, į kairės pusės važiuojamąją dalį buvo matyti stabdymo pėdsakai.
Liudytojas V. M. D. teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Įvykio dieną važiavo iš paskos traktoriaus pirmas, 40-50 m. atstumu. Nukentėjusiųjų automobiliui lenkiant traktorių, traktorius posūkio nerodė ir staiga pasuko. Po to patikslino, kad negali tiksliai patvirtinti, kad traktoriaus posūkio signalas nebuvo rodomas. Jis važiavo apie 60-80 km/h greičiu, už traktoriaus važiuodamas greitį sumažino. G. P. vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis. Pats nelenkė, nes matė, kad minėtas automobilis lenkia. Susidūrimas įvyko kelio pločio atžvilgiu kairėje pusėje, beveik per vidurį priešpriešiais važiuojamajai kelio daliai. Lenkiančio automobilio vairuotojo veiksmų nematė. Negali pasakyti, ar degė traktoriaus žibintai.
Liudytojas M. B. teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta, kaltinamojo – ne. Įvykio dieną važiavo keliu iš Širvintų link Družų, priekyje jo važiavo vienas automobilis, po to nukentėjusysis, kuris bandė lenkti traktorių, bet traktorius staiga užsuko į kairę pusę, užtvėrė kelią. Važiavo ketvirtas už traktoriaus; iki traktoriaus jam buvo apie 100-150 m. Traktoriaus degančių žibintų nežiūrėjo, nematė, rodomų posūkio signalų taip pat nematė. Traktorius neatrodė tvarkingai. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje juostoje, daugiau kairiame kelkraštyje. Nurodo, kad galima vadovautis jo raštiškais parodymais, nes tada tiksliau atsiminė.
Liudytojas T. S. teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiuosius ir kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Įvykio dieną važiavo iš Družų. Pravažiavus automagistralę, kalniuką, posūkį, matė, kad iš priekio važiuoja traktorius, keli automobiliai jam iš paskos, vienas lenkė. Matė, kad traktorius staiga nusuko į kairę. Nematė, kad degtų traktoriaus žibintai. Automobilis jau buvo belenkiantis traktorių, kai šis staiga darė posūkį 90 laipsnių kampu. Nežino, ar automobilis turėjo galimybę stabdyti. Automobilis bandė išvengti susidūrimo, atsitrenkė dešiniu šonu. Nematė, ar lenkiantis traktorių automobilis rodė posūkio signalą.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad atliko J. B. traktoriaus techninę apžiūrą, kurios metu aptariamas traktorius atitiko reikalavimus, buvo techniškai tvarkingas.
Liudytojas M. S. teismo posėdyje nurodė, kad tokio modelio traktoriuose privalo būti bent vienas galinis vaizdo veidrodis; posūkio signalai turi būti geltonos spalvos, matomoje vietoje. Tikrinant vieną kartą nerado signalų; liepė pasikabinti. Techninės apžiūros metu jam šis traktorius nebuvo parodytas; traktorininkui informacija buvo suteikta. Traktorius su negabaritiniais padargais gali išvažiuoti į kelią, bet turi būti žymėjimai, švyturėliai. Jei padargai nestandartiniai, turi būti „Taros“ ant padangų. Nurodė, kad tokio traktoriaus techninėje apžiūroje nepraleistų.
Liudytojas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo iš Širvintų link Družų. Važiavo automobilių kolona, kurios priekyje buvo traktorius. Už traktoriaus toje pačioje pusėje buvo du automobiliai, jis buvo už tų dviejų automobilių. Nukentėjusysis pradėjo lenkti traktorių. Jis pats buvo kairėje, važiavo apie 60-70 km/h greičiu, lenkė automobilį, esantį prieš jį. Pamatęs susidūrimą, spėjo grįžti į dešinę kelio juostą ir iš dešinės apvažiavo įvykį. Traktoriaus gale posūkio signalas nedegė, todėl ir jis ketino daryti lenkimo manevrą. Traktorius darė staigų posūkį į kairę. Įvykio vietoje traktoriaus vairuotojas sakė, kad posūkio signalas buvo įjungtas. Tačiau traktoriaus posūkis nedegė; vairuojas, kuris lenkė, taip pat tvirtino, kad traktoriaus posūkio signalas nedegė. Nežino, ar nukentėjusysis rodė posūkio signalą. Susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, priešpriešinėje eismo juostoje. Nematė, ar kas nors stabdė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G1088/2016(01) nurodyta, kad G. P. nustatyta didelė (apie 10 cm ilgio) muštinė-kirstinė kaktos žaizda su stiklo šukių minkštuose audiniuose įstrigimu ir dešinės pėdos IV-o padikaulio galvos lūžis. Padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 90-91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G1355/2016(01) nurodyta, kad Z. P. nustatyta kraujosruva kairėje blauzdoje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2016 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. pG3139/2016(01) nurodyta, kad Z. P. dėl kairės blauzdos kraujosruvos supūliavimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata dėl jos gydymo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 97-98; 2 t., b. l. 82-83).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1443(16) nurodyta, kad automobilio Ford Courier važiavimo greitis betarpiškai prieš stabdymą buvo apie 71 km/h. Apskaičiuoti traktoriaus T-40A judėjimo greičio šio eismo įvykio metu nėra galimybės. Maksimalus konstrukcinis tokio modelio traktoriaus greitis yra 30 km/h. Susidūrimo su traktoriumi metu automobilio Ford Courier važiavimo greitis buvo apie 52 km/h. Apskaičiuoti traktoriaus T-40 judėjimo greičio šio eismo įvykio metu nėra galimybės. Maksimalus konstrukcinis tokio modelio traktoriaus greitis yra 30 km/h. Automobilio Ford Courier ir traktoriaus T-40A susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje ties įvažiavimo į kelią artimesniuoju kraštu pagal transporto priemonių pirminę važiavimo kryptį. Traktoriaus T-40A vairuotojo R. E. veiksmai, - prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atlikdamas šį manevrą sudarė neišvengiamą kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam automobiliui Ford Courier, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Vairuotojo G. P. veiksmai, - nesumažino važiavimo greičio tam, kad apvažiuoti priekyje esantį traktorių T-40A iš dešinės, o lenkė jį - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jei prieš automobilio Ford Courier vairuotojui pradedant lenkimo manevrą traktoriaus T-40A vairuotojas buvo įjungęs kairio posūkio signalą. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: G. P., važiuodamas automobiliu Ford Courier keliu Širvintos-Družai apie 71 km/h greičiu, lenkė traktorių T-40A, vairuojamą R. E.. Kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, priešpriešinio eismo juostoje, stabdomas automobilis Ford Courier eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio Ford Courier ratų stabdymo pėdsakų pabaigoje priekine dalimi atsitrenkė į priekyje jo buvusio ir automobilio atžvilgiu iš dešinės į kairę pasisukusio, posūkio kreive važiavusio traktoriaus T-40A priekinį kairįjį ratą. Dėl susidūrimo metu veikusių jėgų, automobilis Ford Courier buvo nublokštas į priekį ir į kairę jo judėjimo krypties atžvilgiu, į padėtį ant kairiojo šono už kelio važiuojamosios dalies ribų kairėje pusėje, o traktorius T-40A buvo nublokštas į priekį ir dešinę jo judėjimo krypties atžvilgiu, į padėtį ant kairiojo šono kairiajame kelio kelkraštyje. Automobilio Ford Courier vairuotojas G. P., važiuodamas apie 71 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su traktoriumi T-40A mažindamas vairuojamo automobilio greitį, nes 14,0 m atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo automobilis Ford Courier, kai traktorius T-40A atlikdamas posūkio manevrą sudarė kliūtį, yra mažesnis už 49 m atstumą, reikalingą 71 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui sustabdyti. Jei posūkio manevro metu traktorius judėjo didesniu nei 15 km/h greičiu, automobilio vairuotojas tuo labiau neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Automobilio Ford Courier vairuotojas G. P. važiuodamas 71 km/h greičiu, reaguodamas stabdymui ir pradėdamas stabdyti 35,1 m atstumu iki susidūrimo su traktoriumi vietos, kai iškilo grėsmė eismo saugumui (traktoriaus T-40A vairuotojui pradedant kairiojo posūkio manevrą), neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su traktoriumi, kadangi 35,1 m atstumas yra mažesnis už 49 m atstumą, reikalingą 71 km/h greičiu važiuojančiam automobiliui sustabdyti. Prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą, traktoriaus T-40A vairuotojas R. E. privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo važiavimo eismo juostos kairiojo krašto ir duoti kelią jį lenkiančiam automobiliui Ford Courier, ir tokiu būdu traktoriaus T-40A vairuotojas R. E. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo (1 t., b. l. 130-136).
2016 m. balandžio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti traktorius T-40A, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Ford Courier, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-43, 64-71).
Traktoriaus techninės apžiūros talone Nr. 0729024 nurodyta, kad traktoriaus T-40A, kurio valst. Nr. LF 3030, techninė apžiūra atlikta 2015 m. vasario 4 d. ir galiojo iki 2017 m. vasario 4 d.; minėtas traktorius buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 35, 36).
2016 m. balandžio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelių eismo įvykio vieta (1 t., b. l. 12-23).
2016 m. balandžio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio Artūro Adomavičiaus tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, nurodytos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 24-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose Nr. T-A2633/2016 (01) ir Nr. A2632/2016 (01) nurodyta, kad vairuotojų G. P. ir R. E. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 80, 84).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi šioje BK nuostatoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. nusikaltimo sudėčiai konstatuoti būtina, be kitų objektyvių požymių, nustatyti ir priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad būtent vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė minėtų atitinkamų padarinių kilimą. Be to, jei atitinkamas eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina nustatyta, kurio būtent eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji minėtų pasekmių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. E., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviem žmonėms nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties parodymais ir visų tiesioginių įvykio liudytojų parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti ir specialistų išvadomis.
R. E., vairuodamas traktorių T-40A, kurio vals. Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė KET 101 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei sutinkamai su KET 82.2 punktu, prieš sukant į kairę, privalėdamas įspėti kairės krypties posūkio šviesos signalu kitus eismo dalyvius, neparodęs kairiojo posūkio ir neįsitikinęs, kad sukti į kairę pusę yra saugu, pasuko į kairę pusę ir susidūrė su priešingos krypties eismo juosta važiuojančiu ir jį lenkiančiu automobiliu Ford Courier, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. P., dėl ko šios transporto priemonės susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu automobilio Ford Courier, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. P. padaryta didelė (apie 10 cm ilgio) muštinė-kirstinė kaktos žaizda su stiklo šukių minkštuose audiniuose įstrigimu ir dešinės pėdos IV- o padikaulio galvos lūžis, dėl ko jo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta; to paties automobilio keleivei Z. P. padaryta kairės blauzdos kraujosruva su supūliavimu, dėl ko jos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargi. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. E. kaltė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis); atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas kelių eismo saugumui, nulėmęs nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems.
Taip pat atsižvelgtina į R. E. asmenybę. Kaltinamasis teistumo neturi (2 t., b. l. 33), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 43); priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 45, 46), nedirba (2 t., b. l. 50).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas R. E. paskirti švelniausios rūšies bausmę, numatytą sankcijoje – baudą, 20 MGL dydžio.
Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. E. buvo baustas už KET pažeidimus iki 2008 m., o šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, teisės atėmimas vairuoti transporto priemones jam netaikomas.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį (1 t., b. l. 185), tačiau bylos nagrinėjimo metu pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis), todėl civilinis ieškinys nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL, t. y. 753,20 Eur baudą, kurią jis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Traktorių T-40A, kurio vals. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti J. B..
Automobilį Ford Courier, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti G. P.
J. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.