Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2018-08-10 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams; 2019-01-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2020-05-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., taikant BK 64-1 str. - 36 MGL (1800 Eur) bauda, vykdomas priverstinis baudos išieškojimas;

3) 2022-10-18 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros; 2024-05-25 nutartimi paskirti papildomi įpareigojimai; 2023-07-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai jį sužalojo, tai yra: 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 19:00 val. Varėnos m., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,28 promil. neblaivumas), konflikto metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. K. į dešiniosios akies, kairiosios ausies, kairiojo žandikaulio bei pakaušio sritis, tokiu būdu savo smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės akies srities poodinės kraujosruvos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltinamojo D. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam A. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą A. K. dešinės akies sityje poodinė kraujosruva, tuo sukeldamas ir fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. tyčia sudavė smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvos – veido sritį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Kaltinamasis pilnai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir savo veiksmais nukentėjusiajam padarė teismo medicinos specialisto nustatytus sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis D. J. praeityje teistas ir teistumai neišnykę. Kaltinamasis teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Paskutinį kartą buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau ši bausmės rūšis jam teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje, ir tokie pagrindai šioje byloje nenustatyti. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaltinamajam D. J. parinktina ir skirtina arešto bausmė. Pagrindai taikyti kaltinamajam BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti ir taikytini. Teismo nuomone šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi būtina sąlyga, kad kaltinamasis būtų nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, kas atitinka nagrinėju atveju. Intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, gali būti skiriama, o gali būti ir neskiriama. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindų, kuriais vadovaujantis reikėtų paskirti intensyvią priežiūrą, todėl ši priemonė neskirtina.

BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju D. J. yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo kokios nors sunkios pasekmės, yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. suteikiant galimybę įrodyti, kad jis taisosi, pakeitė savo požiūrį į nusikalstamos veikos darymą, ir taip bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, kaltinamajam paskirtinos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos pareigos.

Kaltinamasis D. J. nurodė, kad neturi jokių problemų su alkoholio vartojimu – gali vartoti, gali ir nevartoti, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, parinktina ir skirtina pareiga, ribojanti alkoholio vartojimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įpareigotinas dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), o taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

BPK 140 straipsnio tvarka D. J. nebuvo sulaikytas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina išnagrinėjus bylą, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinai nuosavybės teisės nebuvo apribotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 5 punktą, 6 punktą, 10 punktą ir arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems (9) mėnesiams, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir šias pareigas vykdyti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).