- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-640-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. D., M. M.
- Ieškovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- S. D., notarei L
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. D. apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-350-828/2013 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams M. M., V. D., tretiesiems asmenims S. D., notarei L. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir pirkėjų teisių ir pareigų pagal šią sutartį perkėlimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti atsakovų 2012-07-19 sudarytą žemės sklypų dalių dovanojimo sutartį apsimestine ir, pripažinus ją pirkimo - pardavimo sutartimi, perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, priteisti iš ieškovo 7 500 Lt atsakovei V. D.. Nurodė, jog atsakovė M. M. gavo pinigus pagal dovanojimo sutartį, kuri pažeidė ieškovo kaip žemės bendrasavininko pirmumo teisę įsigyti perleidžiamą daiktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2012-07-19 dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė M. M. padovanojo atsakovei V. D. 170/510 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 142/427 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių įvertintus 7 500 Lt pirkimo–pardavimo sutartimi. Perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovė M. M. pardavė, o ieškovas pirko 170/510 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 142/427 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 7 500 Lt; priteisė iš ieškovo 7 500 Lt atsakovei V. D.. Priteisė iš kiekvieno atsakovo po 112,50 Lt žyminio mokesčio, po 1 275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – ieškovui bei po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 340/510 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 285/427 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. D. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, ir 0,4717 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. D., priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės ribos nesutapo su teisinėmis ribomis, jai priklausantis pastatas – pirtis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės M. M. bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Šiam statiniui servitutas nenustatytas. 2012-04-26 registruotu paštu atsakovė V. D. išsiuntė raštišką pasiūlymą ieškovui, atsakovei M. M., A. P. dėl servituto arba žemės dalies sklypo pardavimo (ties iškasta kūdra ir prie pirties). 2012-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. D. ieškinys dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, servituto suteikimo atsakovams T. P., M. M.. Panevėžio rajono 2-ajame notaro biure 2012-07-19, 13.30 val. buvo patvirtinta dovanojimo sutartis (reg. Nr. 4051) tarp M. M. ir V. D., kuria dovanotoja M. M. neatlygintinai perdavė apdovanotajai V. D. asmeninės nuosavybės teise dovanotojos turėtas 170/510 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 142/427 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-19 13.54 val. M. M. į savo „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė grynuosius pinigus 7 800 Lt. 2012-07-23 atsakovė V. D. įregistravo dovanojimo sutartį viešame registre VĮ „Registrų centras“. 2012-08-20 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), specialiajam planui.
Teismas įvertinęs bylos įrodymus darė išvadą, kad atsakovės sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta dovanojimo sutartimi. Atsakovė M. M. yra pensijinio amžiaus, ji nedisponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, didelės vertės turtu. Atsakovei reikalinga materialinė pagalba. Atsakovių nesieja giminystės ar artimos draugystės ryšiai. Todėl perduoti minėto turto neatlygintinai ji neturėjo jokių pagrįstų motyvų. Atsakovė V. D. dėl teisinių ginčų dėl žemės ribų ir jos naudojimo turėjo aiškų ir konkretų interesą įsigyti būtent jai perleistų žemės sklypų dalis, o ne kitą turtą. Šis jos interesas nebuvo įgyvendinamas iki atsakovė pateikė raštiškus siūlymus pirkti sklypus, pradėjo teisminį procesą prieš atsakovę, ieškovą. Aplinkybę, jog tarp atsakovių buvo nesutarimų patvirtino ir liudytojas A. P.. Taip pat liudytojas parodė, kad atsakovė V. D. norėjo būtent pirkti žemę, o ne gauti ją kitu būdu. Kad žemė buvo parduota, o ne perleista neatlygintinai nurodė ir liudytojas B. Š.. Liudytoja A. P. patvirtino, kad jai taip pat atsakovė M. M. siūlė būtent pirkti žemę, o ne ją perleisti neatlygintinai. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovės siekė sudaryti būtent atlygintinį sandorį. Aplinkybę, jog pagal sandorį atsakovei M. M. buvo atsilyginta patvirtina tai, kad 2012-07-19, 13.30 val. pasirašius sutartį, kurioje dovanojamas turtas įvertintas 7 500 Lt, tą pačią dieną 13.54 val. atsakovė M. M. į savo sąskaitą banke įneša grynuosius pinigus – 7 800 Lt, nors pagal kitus jos sąskaitų išrašus matyti, kad iki nurodytos operacijos ir po jos atsakovė nedisponavo tokio dydžio pinigų sumomis. Pinigų įnešimo operacijos kaip sumokėjimo už perleistą žemę nepaneigė liudytojos O. Š. parodymai apie 3 000 skolos grąžinimą atsakovei, kadangi sandorio sudarymo dieną įnešta buvo daugiau nei dvigubai didesnė suma nei pasiskolino liudytoja. Be to, aplinkybę apie paskolos grąžinimą atsakovė ir liudytoja nurodė tik po to, kai teismas gavo duomenis apie nurodytą piniginę operaciją. Byloje nėra jokių kitų įrodymų apie nurodytą paskolą, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų apie tai iš kokių kitų šaltinių atsakovė M. M. galėjo gauti 2012-07-19 į banką įneštą pinigų sumą. Nurodytų aplinkybių visetas patvirtino, kad pagal atsakovių sudarytą sutartį buvo atsiskaityta, o tuo pačiu, jog buvo sudaryta ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutartis.
Sprendė, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas, pridengiant pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. jis buvo apsimestinis ir pažeidė ieškovo, t.y. perleisto nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus. Dėl šio apsimestinio sandorio jam buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Ieškovas apie savo pažeistą pirmumo teisę, t.y. apie ginčijamą dovanojimo sutartį, sužinojo 2012-09-25 per parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje Nr. 2-5379-837/2012, todėl jis nepraleido trijų mėnesių termino reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti. Nurodo, jog ant atsakovės M. M. ir ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės, stovi apeliantei priklausantys statinys – pirtelė bei kūdra, kuri 1993 m. buvo padidinta. Kūdra padidinta iki žemė buvo suteikta M. M. ir iki ją gavo ieškovas. Viskas buvo pastatyta bei iškasta teisėtai su leidimais. Nuosavybės teisė į statinius apeliantei įregistruota anksčiau negu ieškovas ir atsakovė M. M. įsigijo nuosavybės teises į žemės sklypą ant kurio stovi apeliantei priklausantys statiniai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės statiniai yra atsakovės M. M. ir ieškovo bendrame sklype, mano, jog jai yra pirmumo teisė įsigytį šį sklypą, kai savininkas šį sklypą parduoda pagal Žemės įstatymo 31 str. Apeliantė turi pirmenybės teisę pagal viešąsias teisės normas įsigyti sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. Esant kelioms pirmumo teisėms, pirmiausia turi būti ginami viešosios teisės normomis ir specialiu įstatymu nustatyto asmens pirmumo teisė. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Žemės įstatymą ir ieškovo ieškinį atmesti. Pažymi, jog kitas žemės sklypas, kurį apeliantė įsigijo dovanojimo sutartimi, negali būti perduotas ieškovui, nes nėra aiški jo kaina. Jei laikyti, jog abu žemės sklypai nupirkti už 7 500 Lt, tai už kiek nupirktas vienas sklypas negalima nustatyti, todėl negalimas pirkėjo teisių perkėlimas tik į vieną sklypą. Žemės sklypas turi būti grąžintas pardavėjai, o ne perkeltos pirkėjo teisės. Dovanotoja į savo sąskaitą įnešė 7 800 Lt, teismas konstatavo, jog ši suma gauta už parduotus sklypus, todėl iš ieškovo turėjo priteisti 7 800 Lt. Mano, kad nėra pakankamai duomenų, kad dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-23 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės V. D. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas vylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais faktiniais bei teisiniais motyvais. Apeliantė nepateikė nei vieno argumento susijusio su dovanojimo sutartimi, jos sudarymu, dovanotojo ir apdovanotojo tikrosios valios išreiškimo, dėl aplinkybių, kurios byloje nustatytos liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, bei šių aplinkybių neteisingo vertinimo. Mano, kad teismas pasisakė dėl visų bylai reikšmingų nustatytų faktinių aplinkybių, teisingai ir objektyviai vertino įrodymus, rėmėsi LAT praktika sprendžiant sandorio pobūdį ir vertinant 2012-07-19 atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, tyrė dovanojimo motyvus, šalių turtinę padėtį, giminystės ryšį, atsakovių santykius, santykius su ieškovu ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra išsamus, atskleidžia bylos esmę ir yra teisingas. Apeliantė neginčija 2012-07-19 dovanojimo sandorio apsimestinio pobūdžio, nes kalba visai apie kitus dalykus, t. y. apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5379-837/2012 dėl žemės sklypo ribų patikslinimo ir servituto suteikimo. Be to, atsakovė M. M. dovanojusi turtą šio teismo sprendimo neginčijo, tai tik patvirtina, jog byla išnagrinėta teisingai. Teismo sprendime aiškiai motyvuota, kodėl vieni ar kiti įrodymai yra reikšmingi darant išvadas. Mano, kad apeliantės motyvas dėl nustatyto 7 800 Lt pinigų įnešimo nėra reikšmingas sprendžiant sandorio kainą, nes sandorio kaina sulygta 7 500 Lt, o atsakovė M. M. į savo sąskaitą galėjo įnešti ir didesnę sumą, nes ji disponavo nedidelėmis sumomis. Mano, jog teismas neturėjo pagrindo keisti sandorio kainą, vertinti sutarties dalyką nauja kaina ir pan., todėl ieškovui priteisė teisingą sumą. Apeliantė neteisingai nurodo, jog žemė turėjo būti grąžinta pardavėjai, o ne perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Šie apeliantės argumentai patvirtina, jog atsakovės nesudarė dovanojimo sandorio, o pirko M. M. žemės ir miško dalis. Be to, ieškovas nereiškė ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo, apeliantė priešpriešinio reikalavimo šioje byloje nekėlė, todėl skundo motyvas, kad žemės turėjo būti pargražinta pardavėjai yra nepagrįstas. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl Žemės įstatymo taikymo, nes žemės sklypas nėra parduodamas, o ieškiniu sprendžiamas bendraturčių santykiai. Atsižvelgiant į CK 4.79 str. 3 d., tik ieškovas turi pirmumo teisę. Ieškinio reikalavimai yra kitokio pobūdžio, nei tiesiogiai reglamentuoja Žemės įstatymas. Apeliaciniame skunde nurodyta praktika neturi nieko bendro su šia byla dėl skirtingų aplinkybių. Apeliantės pirmumo teisės klausimas, jos teisių pažeidimo klausimas byloje nebuvo keliamas, todėl negali būti svarstomas ir ginamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. P. ir atsakovė M.M. yra 5,100 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,2700 ha ((duomenys neskelbtini)) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 340/510 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. M. - 170/510 daliųšio žemės sklypo bei 142/427 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui - 285/427 dalys šio žemės sklypo (b. l. 11, 12). Byloje nėra duomenų, kad minėtais žemės sklypais buvo nustatyta naudojimosi tvarka nenustatyta, kad sklypai yra atidalinti.
Atsakovė M. M. 2012-07-19 abi dalis minėtų žemės sklypų padovanojo atsakovei V. D. (b. l. 41-43).
Apeliantė V. D. su panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo dovanojimo sutartis pripažinta apsimestine ir pripažinta, kad sutarties šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, nesutinka.
Apelaintė nurodo, kad ant atsakovės M. M. ir ieškovo T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės, stovi jai priklausantys statinys – pirtelė bei kūdra, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatas turi pirmumo teisė įsigytį parduodamą privačią nuosavybę. Apeliantė pripažįsta, kad atsakovė M. M. ir ieškovas T. P. žemės sklypus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei V. D. nuosavybės teise priklausantis statinys – pirtis stovi ieškovo T. P. ir atsakovės M. M. bendrai valdomame žemės sklype (b. l. 170).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad teismas 2012-07-19 dovanojimo sutartį pripažino pirkimo-pardavimo sutartimi, nesuteikia apeliantei V. D. pirmumo teisės pirkti žemės sklypų dalis pagal paminėtą įstatymą. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovė M. M. nenustatė naudojimosi tvarkos žemės sklypais, todėl nėra pagrįstų įrodymų, kad apeliantės V. D. pirtis stovi būtent ant atsakovės M. M. žemės sklypo, o ne ant ieškovo žemės sklypo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, tik ieškovas, kaip bendrosios nuosavybės bendraturtis turi pirmenybės teisę įdyti dalį parduodamo turto pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalies nustatas, nes kitų perleistų žemės sklypų dalių bendraturčių nėra.
Apeliantė ginčija tik, jos nuomone, turimą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus ir iš esmės sutinka, kad atsakovė M. M. savo žemės sklypų dalis ne dovanojo, bet pardavė.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės V. D. priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., b. l. 179).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.