Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-10 · Byla Nr. ATP-269-1020/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
ATP-269-1020/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17396-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
  • 2.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-269-1020/2016Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-17396-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1.; 2.7.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nubausta už tai, kad 2015 m. lapkričio 14 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo G. Š. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis, 1,52 promilių girtumo laipsnis, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiais savo veiksmais L. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą pakeisti padidinant L. K. paskirtos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 iki 24 (dvidešimt keturių) mėnesių. Apeliantas atkreipia dėmesį į teismo praktiką, taikant ATPK 30¹ straipsnį, pagal kurią turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Apelianto teigimu, šio straipsnio taikymas yra siejamas su lengvinančių aplinkybių nustatymu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, paskyręs L. K. švelnesnę administracinę nuobaudą, sudarė jai palankias sąlygas pažeidinėti Kelių eismo taisykles ateityje, nes už padarytą šiurkštų teisės pažeidimą paskyrė ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų neatitinkančią nuobaudą, kas leis jai pasijausti nebaudžiamai. Apeliantas nurodo, kad L. K. administracinį teisės pažeidimą padarė sąmoningai, rizikuodama žmonių sveikata ir gyvybėmis bei žinodama, kad transporto priemonė reikalinga dėl šeimoje susiklostančių aplinkybių. Apeliantas pabrėžia L. K. pavojingumą visuomenei bei nurodo, kad priešingas teisei asmens elgesys neturi būti toleruojamas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. K. iki inkriminuoto pažeidimo buvo traukta administracinėn atsakomybėn 10 kartų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nustatytomis faktinėmis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis, L. K. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir paskirta nuobauda – 579 eurų dydžio bauda. Apeliantas ginčija ATPK 30¹ straipsnio taikymą skiriant nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nurodydamas, kad teismo paskirtas jos terminas (3 mėnesiai) yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

Apelianto nuomone, administracinį teisės pažeidimą padariusiai L. K., teismas turėtų atimti teisę vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, nes būtent tokią minimalią nuobaudą numato ATPK 126 straipsnio 4 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad įstatyme numatyta minimali sankcija ne visose bylose ir ne visais atvejais gali atitikti įstatymų leidėjo lūkesčius, o pats įstatymas, numatantis minimalią bausmės ribą, bet nenumatantis teisinės galimybės ją peržengti, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes taip būtų suvaržyta galimybė konkrečioje situacijoje ir konkretaus žmogaus atžvilgiu priimti teisingą sprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Viena iš teisinių priemonių pasiekti ne formalų, o Konstitucijos reikalaujamą teisingumą yra ir šioje byloje taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, leidžiančios asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto teiginiais, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais ir ypatingais atvejais, kad nepagrįstas šio straipsnio nuostatų taikymas gali sukurti nebaudžiamumo atmosferą, kad įstatymo taikymas tokiais atvejais neturės auklėjimo poveikio pažeidėjui ir pan., tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje faktinis ir teisinis pagrindas taikyti aptariamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas buvo.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teismas nematė galimybės priimti teisingą sprendimą taikant įstatyme numatytą minimalią nuobaudą dėl šių priežasčių: L. K. prisipažino ir gailisi padariusi pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau niekada nebuvo bausta už vairavimą neblaivi, L. K. viena augina du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, vienerių metų ir septynių mėnesių amžiaus, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, diagnozuotas ataksinis cerebrinis paralyžius, specifinis mišrus raidos sutrikimas, kriptogeninė epilepsija, dėl ko vaikui nuolat reikalinga ir medicininė priežiūra, ir pagalba, ypač – automobilis; anot L. K. ji yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, automobilis bus reikalingas ir vežti vaiką į specialų darželį, kai L.K. baigsis motinystės atostogos ir jai reikės grįžti į darbą, L. K. darbovietės charakterizuojama teigiamai, šiuo metu gauna mažas pajamas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl tokio L. K. administracinio teisės pažeidimo nepagrįstai nukentėtų ir jos vaikas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl byloje nepagrįstai taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, dėl L. K. neblaivumo ir pavojingumo, dėl sąmoningai jos pasirinkto elgesio vairuoti automobilį esant neblaiviai, dėl praeityje dešimt kartų paskirtų administracinių nuobaudų ir nepakankamų sankcijos padarinių pažeidėjai, įžvelgia ir kitas apeliaciniame skunde neaptartas, bet keliamų klausimų kontekste itin reikšmingas aplinkybes.

Visų pirma, teismas negali pripažinti, kad L. K. atžvilgiu apskritai negali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos dėl ankstesnių jos baustumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateiktą ir dar kartą prie apeliacinio skundo pridėtą Administracinių teisės pažeidimų registro išrašą, neįžvelgia pagrindo išvadai, kad L. K. nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, nesilaiko visuomenėje įprastų elgesio taisyklių, moralės nuostatų, elgiasi neatsakingai ir jos asmenybė reikalauja jai skirti itin griežtą nuobaudą. Visi Administracinių teisės pažeidimų registro išraše esantys įrašai liudija apie praeityje L. K. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai reiškia, kad pastaroji niekada nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus kitoms įstatymo saugomoms vertybėms. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pastebėti, kad L. K. niekada nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad L. K. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis, kas, kitoje situacijoje leistų įžvelgti ir didelę pakartotinio pavojingo elgesio riziką. Visi jau minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti per trylikos metų laikotarpį, teisę vairuoti transporto priemones turint daugiau nei dvidešimt metų. Trys iš minėtų pažeidimų buvo susiję su eismo įvykiais apgadinant kitas transporto priemones (pavyzdžiui, važiavo atbula, atsitrenkė į stovintį automobilį ir pan.), tačiau nei vienu iš minėtų atvejų L. K. nepasišalino iš eismo įvykio vietos ir apskritai nevengė administracinės atsakomybės. Kiti jos padaryti KET pažeidimai nebuvo pasikartojantys ir itin šiurkštūs (skirtos baudos nuo 50 Lt iki 200 Lt). Teismo posėdyje L. K. paaiškino, kad visas iki šiol jai paskirtas administracines baudas ji yra sumokėjusi. Tą patvirtina ir duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro. Visa tai rodo, kad ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo daugiau atsitiktiniai nei sistemingi, ir L. K., kaip eismo dalyvio, elgesys praeityje negali būti vertinamas kaip chuliganiškas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas KET pažeidimas yra neabejotinai pavojingas ir vienas šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, tad jokie pažeidėjos paaiškinimai negali būti vertinami kaip pateisinantys jos elgesį darant šį pažeidimą. Kita vertus, teismas negali nevertinti ir to, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, L. K. nebuvo sustabdyta dėl to, jog pavojingai vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams ir pan. Šiuo konkrečiu atveju, policijos pareigūnams kilo įtarimas, kad L. K. vairavo būdama neblaivi po to, kai pastarieji sustabdė jos automobilį ir pajuto alkoholio kvapą (b.l. 5). Šios aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad L. K. padarytas pažeidimas apskritai nėra pavojingas. Teismo vertinimu jis yra itin šiurkštus ir pavojingas, tačiau nagrinėjamu atveju nesukėlė realios žalos ir nepasireiškė galimu didesniu pavojingumu, koks yra nustatomas kitose panašaus pobūdžio bylose, kaltininko veiksmus kvalifikuojant ne tik pagal ATPK 126 straipsnį, bet ir kitus ATPK numatytus pažeidimus, bei nuobaudą, taikant ATPK 33 straipsnio nuostatas, skiriant to paties ATPK 126 straipsnio ribose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-65-303/2015 ir kt.).

Sprendžiant L. K. skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad patenkinus apeliacinį skundą bei sugriežtinus L. K. skirtiną bausmę, gali būti sukelta ženklių neigiamų padarinių, kurie niekaip neatspindi administracinės nuobaudos paskirties ir jos taikymu siekiamų tikslų.

Byloje pateiktais dokumentais yra neabejotinai pagrįstas atsakomybėn traukiamos L. K. mažametės dukros sunkus neįgalumas (b.l. 15-16, 19). Vadovaujantis Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių kriterijų sąrašu, jai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 21). 2016 m. rugpjūčio 11 d. neįgaliai dukrai sukaks dveji metai ir nuo šio laiko L. K. turės grįžti į darbą arba neteks ženklių pajamų ir bus priversta gyventi ne iš uždirbtų pajamų, o iš valstybės skiriamų išmokų (neįgalią mažametę dukrą, taip pat kitą nepilnametę dukrą L. K. augina viena). Nuo šio laiko neįgaliai dukrai yra skirtas specialus darželis, kuris kaip ir L. K. darbovietė, nėra arti jos gyvenamosios vietos (visuomeninio transporto maršrutų planavimo informacinės sistemos Vilniaus mieste duomenimis, kelionė iki darželio greičiausiu maršrutu truktų beveik 40 minučių, panašiai kelionė truktų dar ir iki darbovietės). Sunkų neįgalumą turinčios mažametės ligos specifika (cerebralinis paralyžius ir epilepsija (b.l. 26)) sąlygoja neabejotiną būtinybę skubiai medikų pagalbai, kurios užtikrinimo tikimybę padidina vaiką auginančios motinos galimybė pačiai vairuoti transporto priemonę. Iš byloje esančių medicinos duomenų matyti, kad L. K. neigalios dukros medicinos pagalba ir vaiko reabilitacija yra itin dažna. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismo sprendimu išreikštas jautrumas šiai išskirtinei situacijai buvo pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, net ir palaikant apelianto principingą ir griežtą poziciją tokių pažeidimų atvejais, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ir aptartas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, taip pat teisinio proceso, sprendžiant L. K. atsakomybės klausimą, auklėjamąjį poveikį bei žinojimą, kad ateityje panašus teisės pažeidimas, šioje byloje paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, gali būti vertinamas ypatingai griežtai, atskirais atvejais užtraukiant ir baudžiamąją atsakomybę bei laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies redakcija įsigaliosianti nuo 2016 m. balandžio 1d.)), leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, t.y. tiek nubausti, tiek pasiekti, kad pažeidimą padaręs asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo L. K. paskirta nuobauda (579 eurų dydžio bauda, kuri yra didesnė nei L. K. gaunamos mėnesinės pajamos) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams (iš esmės atitinka laikotarpį iki sugrįžimo į darbą), užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų, todėl griežtinti jos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas.

Todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis