- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- TA-309-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00369-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas, Lietuvos valstybė, Lietuvos Kalėjimų tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2S-164 ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2021 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 7-5640.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, jog jam leistų naudotis nosies ir ausų epiliatoriumi, kurį nusipirko Marijampolės pataisos namuose 2009 m. ir visada turėjo su savimi, tačiau Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus administracija uždraudė jam naudotis epilatoriumi. Pareiškėjas tokį Pravieniškių PN-AK administracijos sprendimą skundė Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis taip pat atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas mano, kad tiek Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1 d. raštas, tiek Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimas yra nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Nagrinėjant jo skundą pareiškėjas prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 95 straipsnyje nustatyta, kad nuteistajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė, avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. Perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarka nustatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės). Taisyklių III skyriuje nurodytas baigtinis sąrašas daiktų, kuriuos nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, leidžiama įsigyti ir turėti, tai reiškia, kad nuteistieji neturi teisės turėti daiktų, neįtrauktų į minėtą sąrašą. Šiame sąraše nenumatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims galima būtų įsigyti ir turėti ausų, nosies epiliatorių.
5. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 23 d. prašymą, informavo jį, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Taisyklėse, kuriose nenumatyta galimybė pataisos įstaigoje higienos tikslais įsigyti, turėti ir naudoti epiliatorių. Atsakovo vertinimu, Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1 d. atsakymas ir Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimas pateikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą leisti naudotis epiliatoriumi. Atsakydama į šį prašymą, Pravieniškių PN-AK administracija 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 7-5640 informavo pareiškėją, kad Taisyklės nenumato galimybės pataisos įstaigoje higienos tikslu įsigyti, turėti ir naudoti epiliatorių, todėl pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2S-164 nustatė, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė tinkamą ir aplinkybes atitinkantį atsakymą.
8. Vertindamas Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 7-5640 ir Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2S-164 pagrįstumą ir teisėtumą, teismas atsižvelgė į nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, nuostatas, pagal kurias paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, t. y. 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17 papunkčiuose išvardintus maisto produktus; 20.2 papunktyje nurodytus drabužius ir avalynę (išskyrus karinę ir kitokią uniformą ar uniformos elementus); 20.3 papunktyje išvardintas higienos priemones; 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 papunkčiuose nurodytus elektros prietaisus (televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, barzdaskutę, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais), elektroninę knygų skaityklę), 20.5 papunktyje nurodytus kitus daiktus ir reikmenis, tarp kurių nėra tokio prietaiso, kaip epiliatorius (depiliatorius).
9. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam naudotis epiliatoriumi, veikė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nurodyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašai yra baigtiniai, o pataisos įstaigų administracija gali leisti nuteistiesiems turėti ir kitų asmeninių daiktų tik tokiu atveju, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę. Taigi leisti ar neleisti turėti kitų daiktų yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nei Pravieniškių PN- AK administracijai, nei teismui nepagrindė, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, jam negalint naudotis epiliatoriumi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 buvo vertinama situacija, kai galiojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), kurių 18 priedo 4.2 punkte įtvirtintas leidžiamų turėti daiktų sąrašas nebuvo baigtinis, nes nuteistiesiems leidžiami turėti kiti smulkūs asmeniniai daiktai nebuvo detalizuoti. Ginčo laikotarpiu galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.5 papunktyje išvardinti kiti konkretūs daiktai ir reikmenys, nenurodyti kituose punktuose, ir šį sąrašą vertinti kitaip ar jį išplėsti, teismo nuomone, nėra pagrindo.
10. Įvertinęs pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų turinį, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK administracijos 2021 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 7-5640 yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai, sprendimo apskundimo tvarka, sprendimą priėmusio asmens duomenys, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Šias aplinkybes įvertino ir Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, todėl Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 2S-164 taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
11. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 pateiktais išaiškinimais, jog daiktų sąrašas, kuriuos gali turėti nuteistieji, nėra baigtinis. Teigia, kad teismas sprendime turėjo pagrįsti, kodėl turi būti ribojama pareiškėjo teisė turėti ir naudotis epiliatoriumi. Pažymi, kad joks kitas daiktas jam negali atstoti epiliatoriaus. Dėl negalėjimo naudotis epiliatoriumi ir palaikyti tinkamos higienos pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Teigia, kad teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas ir šališkas, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 7-5640 ir Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2S-164 pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Vertindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų statusą bei teises ir pareigas, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad nuteistųjų kalinimas paprastai yra susijęs su tam tikrais sunkumais ir ribojimais, tačiau kalinimo metu nuteistieji nepraranda savo teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencijoje). Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad nuteistojo kalinimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui, o įtvirtinti ribojimai neviršytų kančios ir sunkumų, kurie yra neišvengiami kalinimo metu, nuteistojo sveikata ir gerovė taip pat turi būti tinkamai saugomi (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; 2010 m. sausio 22 d. sprendimą Norbert Sikorski. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 17599/05).
19. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Konvencijoje garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje; „būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15). EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog valstybės gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kokius daiktus nuteistieji gali turėti, tačiau pabrėžė, kad tokiais reikalavimais (tam tikrais draudimais) turi būti siekiama teisėto tikslo. Aptariamos valstybės laisvės apimtis, ypač kalbant apie teisės aktuose įtvirtintus visiškus draudimus, priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį, apribojimais siekiamų tikslų ir to, ar apribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą leisti naudotis epiliatoriumi. Atsakydama į šį prašymą, Pravieniškių PN-AK administracija 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 7-5640 atsakė pareiškėjui, kad Taisyklės nenumato galimybės pataisos įstaigoje higienos tikslu įsigyti, turėti ir naudoti epiliatorių, todėl pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2S-164 nustatė, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė tinkamą ir aplinkybes atitinkantį atsakymą.
21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK (redakcija, aktuali nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), kurio 92 straipsnis numato, kad nuteistieji turi teisę turėti higienos reikmenis nepriklausomai nuo nuteistųjų priskyrimo atskiroms nuteistųjų grupėms (92 str. 1 d. 1-3 p.). Nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (92 str. 2 d.). Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 26 d.) 20.3, 20.4, 20.5 papunkčiuose yra įvardintos konkrečios higienos priemonės, elektros prietaisai ir kiti daiktai bei reikmenys (20.3.1 – 20.5.15 p.), kuriuos konkrečiai leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems. Taip pat leidžiama įsigyti ir eksploatuoti kitų daiktų, kurie būtini nurodytų taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti. Taigi nurodytų daiktų ir priemonių sąrašas nėra baigtinis.
22. Elektrinis nosies ir ausų epiliatorius laikytinas elektros higienos priemone, kuri tiesiogiai nėra nurodyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau turi aiškų savo panaudojimo tikslą (asmens higienos poreikių tenkinimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad minėta higienos priemonė (epiliatorius) nėra įtraukta į minėtą priemonių sąrašą, negali būti pagrindu neigiamai Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1d. rašto Nr. 7-5640 ir Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2S-164 išvadai. Atsisakymas leisti pareiškėjui turėti ir naudotis epiliatoriumi paneigia pareiškėjo teisę į pagrindinių (higienos) poreikių užtikrinimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įsigytą daiktą (epiliatorių) būtų naudojęs ne pagal paskirtį, ar kad, jį įsigijęs neteisėtai, atvirkščiai – pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, kad galėtų juo naudotis.
23. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė leisti pareiškėjui naudotis higienos priemone ir ją turėti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo santykiams aktualius teisės aktus ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o nauju sprendimu Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 1d. raštas Nr. 7-5640 ir Kalėjimų departamento 2022 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 2S-164 taip pat naikintini įpareigojant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 2021 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. 7-5640 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2S-164 ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.