Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1783-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2S-1783-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06502-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1783-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06502-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUNUTARTIS2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12000-871/2018, pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., BUAB „FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“, UAB „Baltic Arms“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliantas (pareiškėjas) Z. V. 2018 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. K. veiksmų, kartu prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. Nr. 0174/17/02624. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sustabdytas pareiškėjo ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinis, dirbtinai apsunkintas pareiškėjo gydymas po patirtų sunkių politraumų ir jo šeimos materialinė būklė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad antstolis D. K. 2018 m. sausio 31 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. skundą dėl vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624 antstolio D. K. 2017 m. gruodžio 20 d. priimto patvarkymo. 2017 m. gruodžio 20 d. antstolio D. K. patvarkymu atsisakyta atnaujinti 1 dienos praleistą terminą ir nuspręsta netenkinti Z. V. 2017 m. gruodžio 11 d. skundo dėl antstolio D. K. 2017 m. spalio 30 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. antstolio D. K. patvarkymą ir atnaujinti terminą 2017 m. gruodžio 1 d. Z. V. skundui dėl antstolio D. K. 2017 m. spalio 30 d. patvarkymo pateikti ir priimti skundą nagrinėjimui kartu su skundu bei panaikinti antstolio D. K. 2018 m. sausio 31 d. ir 2017 m. spalio 30 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624. Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje nurodė, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė teismui motyvų ir įrodymų, šiuo aspektu pagrindžiančių būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kaip pasunkės ar taps neįmanomas būsimo galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) Z. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, t. y. priėmė skundžiamą nutartį faktiškai be motyvų, pažeisdamas ir teismų praktiką, kad svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtina preliminariai įvertinti ir šiuo atveju jo skundo pagrįstumą.Suinteresuoti asmenys, siekdami apgauti kitus antstolius, pradėjusius pareiškėjo skolų išieškojimą kitiems kreditoriams, anksčiau nei antstolis D. K., siekia išieškoti iš pareiškėjo lėšų, esančių pas trečiąjį asmenį UAB ,,FF lizingas“, kurios bankroto administratorė be jokio dokumento, turinčio įstatymo galią, sulaikė jo įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų pirmosios ir trečiosios eilės finansinių reikalavimų tenkinimą ir siekia pareiškėjo skolas sumokėti ne visiems pareiškėjo kreditoriams, o tik jų pasirinktiems, kurie vykdomuosius dokumentus teikia antstoliui D. K.. A. D. Kisielius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių vykdomoje byloje Nr. 0174/17/01602 pretekstu nurodo UAB ,,FF lizingas“ bankroto administratorei pareiškėjo lėšas paskirstyti proporcingai, ignoruojant anksčiau pradėtus išieškojimus. Tokiu būdu antstolis išreikalavo pareiškėjo lėšas, esančias pas UAB ,,FF lizingas“, į savo depozitinę sąskaitą. Dėl nesąžiningų ir šališkų, neteisėtų antstolio veiksmų, UAB ,,Admivita“ ir UAB ,,FF lizingas“ kreditorių komiteto pirmininko UAB ,,Baltic Arms“ siekių, dirbtinai nenutraukia vykdomosios bylos Nr. 0174/17/02624. Antstolis ir teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra, tačiau pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju būtina stabdyti vykdymą, nes pareiškėjo lėšos, kurias neteisėtai sulaikė UAB ,,Admivita“, yra baigtinės. Nesustabdžius vykdomosios bylos, bus pažeisti jo ir kitų kreditorių bei jiems pareiškėjo skolas išieškančių antstolių teisėti interesai ir teisės. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Arms“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: apelianto Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-12000-871/2018 atmesti; suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic Arms“ iš apelianto Z. V. priteisti 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas jau ne kartą prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02624. Pirmasis apelianto skundas atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-51595-1064/2017. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1251-275/2018 atmetė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstai atmetė, nes nėra sąlygos – tikėtinai pagrįsto reikalavimo. Pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-51595-1064/2017 praktiškai paraidžiui sutampa. Kiti paraidžiui suformuoti prašymai buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9280-816/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7838-541/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11412-936/2018, tačiau dėl šių minėtų nutarčių yra pateikti atskirieji skundai, kurie dar neišnagrinėti. Vykdymo veiksmai gali būti sustabdyti tik pripažinus tai esant reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Vien skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo faktas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas civilinėje byloje Nr. 2YT-12016-465/2018 prašo panaikinti 2017 m. gruodžio patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą jo 2017 m. gruodžio 11 d. skundui dėl 2017 m. spalio 30 d. patvarkymo paduoti, situacija nepasikeistų, nes CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis 90 dienų terminas patvarkymui skųsti pasibaigė 2018 m. sausio 28 d. Net, jei naikinamasis terminas nebūtų taikomas, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas. Apeliantas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasisakė tik rezoliucinėje skundo dalyje, kurioje jis tik nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sustabdytas pareiškėjo ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinis, dirbtinai apsunkintas pareiškėjo gydymas po patirtų sunkių politraumų ir jo šeimos materialinė būklė, todėl pirmosios instancijos teismas kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų negalėjo vertinti, t. y. teismas prašymą išnagrinėjo tokį, koks jis buvo pareikštas. Teismas padarė pagrįstas išvadas, jog apelianto nurodomos priežastys nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nėra aišku apie kokius šeimos narius jis kalba, o traumos faktu naudojasi visuose procesiniuose dokumentuose. Be to neaišku, apie kokį dirbtinai apsunkinimą gydymą kalba apeliantas. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes skundžia viską, tokiu būdu vykdymo procesą paversdamas antrąja bylinėjimosi stadija. Suinteresuotas asmuo BUAB ,,FF lizingas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB ,,Admivita“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas nustačius, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo, nes apeliantas neįrodė, jog kyla grėsmė galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus jo skundo pagrįstumo įvertinimo, tokiu būdu pažeisdamas CPK normas. Viena vertus, svarbu pabrėžti, tai, kad aplinkybė, jog teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nepasisakė dėl preliminaraus skundo pagrįstumo, negali būti vertinama, kad teismas pareiškėjo Z. V. skundo preliminaraus skundo pagrįstumo aspektu nevertino. Preliminarus (lot. prima facie) ieškinio pagrįstumas tėra viena sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443-798/2018; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas iš esmės siekė, kad pirmosios instancijos teismas jo pateiktą skundą išnagrinėtų iš esmės, o ne tik išspręstų jo preliminarų pagrįstumą. Kita vertus, kaip jau minėta, tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtina nustatyti abejas CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, kad apeliantas neįrodė antrosios sąlygos egzistavimo – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas teigia, jog jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas ne tik aplinkybėmis susijusiomis su jo sveikatos ir šeimos finansine būkle, tačiau atsižvelgiant ir į kitus antstolio bei suinteresuoto asmens UAB ,,Baltic Arms“ veiksmus. Su šiuo apelianto skundo argumentu nesutiktina, kadangi apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skunde suformuluotas tik skundo rezoliucinėje dalyje, prašymą motyvuojant deklaratyviu teiginiu, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų sustabdytas pareiškėjo ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinis, dirbtinai apsunkintas pareiškėjo gydymas po patirtų sunkių politraumų ir jo šeimos materialinė būklė. Šių aplinkybių apeliantas niekuo nepagrindžia, t. y. nepateikia jokių įrodymų, kad būtų apsunkinamas jo gydymas, šeimos finansinė padėtis (CPK 178 str.). Nepriklausomai nuo to, jog nepateikti jokie įrodymai, nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, t. y. nepagrindžia paties procesinio sprendimo vykdymo užtikrinimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti, o šiuo atveju apeliantas siekia bet kokiu būdu sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0174/17/02624 vykdymą. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su antstolio neva nesąžiningais, neteisėtais veiksmai, yra aplinkybės nagrinėtinos pagal apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, o ne reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas pareiškėjo atskirąjį skundą neišsprendė pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo už atskirojo skundo dėl Vilniaus apylinkė teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties pateikimą. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą apeliantą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Taip pat nėra pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki procesinio sprendimo priėmimo, kadangi šia nutartimi atskirasis skundas atmetamas (CPK 84 str.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš apelianto Z. V. valstybės naudai priteistina 50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat, atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto Z. V. suinteresuotam asmeniui UAB ,,Baltic Arms“ priteistinos 181,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (b. l. 65-66), susijusios su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Z. V. valstybei 50 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš apelianto Z. V. suinteresuotam asmeniui UAB ,,Baltic Arms“ 181,50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Loreta Bujokaitė