Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-70-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-21
Bylos Nr.
A6.-70-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00033-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
B. D.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-70-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00033-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. D.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdama nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, B. D. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama B. D. nurodė, jog pripažįsta, kad pažeidė kreditorių reikalavimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. VMI įmonę įtraukė į nukentėjusiųjų nuo covid sąrašą, todėl nagrinėjamas laikotarpis buvo labai sunkus, ji neturėjo galimybės pagal grafiką mokėti šitos skolos. Tikėjosi, kad po mokesčių deklaracijos skola sumažės, susidariusi permoka (7000 Eur) patikslinus deklaraciją užsiskaitys. Buvo praterminuota mokėti 19 000 Eur. Ji mokėjo eilinius mokesčius. Antstoliai yra areštavę sąskaitą ir, tai, ką nurašo nuo jos, padalina visiems kreditoriams, to ji, kaip direktorė, negali kontroliuoti. Taip pat, nurodė, kad tikėjosi, jog permoka užsideklaruos šitai mokestinei paskolai ir tuomet bus ne 45 000 eur, o iš pradelstų 19 000 eurų likę 10 000 eurų. S. U. ir R. S. mokėjo, nes jie yra akcininkai ir jiems buvo seniai vėluojama sumokėti. Buvo mokamos paskolos, mokama darbuotojams. Kai deklaruodavo faktūras, tai vieną mėnesi būdavo skola valstybei, o kitą mėnesį nusiskaitydavo.

VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepriemoka buvo visu laikotarpiu. Patikrinimo metu 2021 m. lapkričio 16 d. nepriemoka buvo 41 800 eurų, plius mokestinė paskola. Patikslinus deklaraciją, 41 800 eur nepriemoka išnyko. 2021 m. gruodžio 28 d. nepriemoka išnyko visiškai, tačiau mokestinė paskola ir pradelsti mokesčiai visada buvo ir augo. Mokestinės paskolos sutartis buvo pasirašyta 2021 m. balandžio 2 d., ši sutartis buvo viena, tačiau jos sąlygos buvo nevykdomos nuo pat sutarties sudarymo pradžios.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 16 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 41823.04 Eur, iš jos: 37383,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2021 m. sausio 16 d., 3125,85 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka už 2021 m. sausio mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn.), 1,86 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių, 1311,43 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN) delspinigių. Bendrovė 2021 m. balandžio 2 d. sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24- 08) 327-19192, tačiau Bendrovė nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, nemoka įmokų pagal sutarties grafiką. 2021 m. lapkričio 16 d. Bendrovės pradelsta 15159,06 Eur įmokų suma pagal minėtą sutartį. Patikrinimo metu 2021 m. gruodžio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. teiktos pelno mokesčio deklaracijos (PLN204 už 2019 m. ir 2020 m.) ir pelno mokesčio avanso deklaracijos (FR0430 už 2020 m.) ir tokiu būdu sumažėjo mokestinė nepriemoka. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021 m. gruodžio 14 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 10417,64 Eur, iš jų: 5650,51 Eur GPM, 3453,84 Eur GPM delspinigių, 1,86 Eur PVM delspinigių ir 1311,43 Eur PLN mokesčio delspinigių. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2022 m. sausio 14 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriemoką sudaro pradelsta mokestinės paskolos nepriemoka 19.490,22 Eur. Bendrovė nevykdo mokestinės paskolos sutarties, todėl, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. ruigsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, mokesčių mokėtojas laikomas skolingas. Siekiant išieškoti aukščiau nurodytą mokestinę nepriemoką, per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., VMI prie FM priėmė 10 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 2 sprendimus: 2021 m. rugpjūčio 12 d. Nr. (23.31-08) 467-38036 ir 2021 m. gruodžio 2 d. Nr. (23.31-08) 467-74933, išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. VMI nurodymu nurašyta 937, 71 Eur, iš turto išieškota 494,95 Eur ir 74986,00 Eur įskaityta iš permokų. Bendrovė pateikė dokumentų kopijas: banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021-OI- OI iki 2021-10-31 LT103500010001181022 ir LT953500010002183151 UAB „Paysera Lt“, LT577230000008467187 UAB „Medicinos bankas“, LT523570020000008837 UAB „VIA PAYMENTS“, išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. IBAN 62967110240361 Wisebusiness (Jungtinės Karalystės) ir išrašą PAYPAL laikotarpio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. turėjo mokestinę nepriemoką. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lešų visiems pareišktiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš teismo posėdžio metu apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos yra akivaizdu, jog B. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį, tai žinodama ir būdama atsakinga už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, B. D. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie B. D. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl ji baustinas už šio nusižengimo padarymą.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. B. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su darbuotojais bei kreditoriais, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d., kuomet Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, ženklios sumos buvo išmokėtos tiek Bendrovės akcininkams (S. U. – 50.000 eurų, R. S. – 25.000 eurų), tiek pačiai B. D. – 16.000 eurų, todėl negalima daryti išvados, jog visi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai buvo išimtinai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla ir buvo nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus.

Teismui duomenų apie B. D. baustumą ar teistumą nepateikta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad ji kaltę pripažino, gailėjosi. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2559-1078/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė