Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2559-1078/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-29
Bylos Nr.
A6.-2559-1078/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01963-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Č.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2559-1078/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01963-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos institucijos atstovui Tomui Baranauskui,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)) vadovas D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi mokestinę nepriemoką ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarydamas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

D. Č. buvo išsiųstas teismo šaukimas, tačiau jo įteikti nepavyko. 2021 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimta nutartis D. Č. atvesdinti į 2021 m. lapkričio 18 d. vyksiantį posėdį, tačiau nutartis neįvykdyta, asmens atvesdinti nepavyko, nes jis nerastas. 2021 m. lapkričio 18 d. susiekus su D. Č., asmuo nurodė, kad jam iškeltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidauja, prašė paskirti baudą, kokia numatyta įstatyme ir jį apie tai informuoti elektroniniu paštu.

Teismo posėdžio metu VMI atstovas Tomas Baranauskas nurodė, kad po atliktų patikrinimų D. Č. turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį. D. Č. pats patikrinime aktyviai nedalyvavo, finansinių dokumentų neteikė, todėl tik dėl jo paties kaltės galėjo būti jam (D. Č.) nežinoma apie įmonės finansinę padėtį. D. Č. kaip vadovas atsako už kreditoriaus (VMI) teisių pažeidimą, todėl VMI prašė pripažinti D. Č. padarius administracinį nusižengimą ir skirti D. Č. baudą.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, kai VMI kreipėsi į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 26 259,58 Eur. Pareiškime nurodoma, kad D. Č. vadovavimo laikotarpiu bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui neteikė. Iš VMI Pareiškimo matyti, kad buvo atlikti išieškojimo veiksmai, kurių metu buvo bandoma išieškoti mokestinę priemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bendrovė pakankami ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. VMI nurodo, kad vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindžia tai, kad pagal VĮ ,,Registrų centro“ ir VĮ ,,Regitra“ duomenis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Pagal VĮ ,,Registrų centro“ duomenis, Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2017 m. metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 9 343,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 023,00 Eur. Kaip matyti iš viešų registrų, Bendrovė turto neturi. Pareiškime nurodoma, kad tai leidžia daryti išvadą, jog Bendrovės vadovas D. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, o to nepadarydamas neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 str. numatytą pažeidimą (b. l. 2-5).

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Bendrovei. Teismas padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, įsiskolinimai viršija jos turtą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 17-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB (duomenys neskelbtini) turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas D. Č. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI.

Minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo D. Č., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau D. Č. ignoravo UAB (duomenys neskelbtini) nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi D. Č. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. Č. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. Č. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jauno amžiaus, SODROS duomenimis nedirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. Č. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (1400 Eur) minimalus. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2559-1078/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė