- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- Ik-2782-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01940-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Artūras Sebeika, Artūras Sereika
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui M. O., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Daliai Maleckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. O. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 280 Lt turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-05-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektą bei prie prašymo pridėjo numatomo pertvarkyti žemės sklypo plano kopiją ir pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopiją. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-06-11 raštu Nr. SR-2712-(1.12) informavo dėl trūkstamų dokumentų pateikimo, kuriuos jis 2009-06-23 pateikė papildomai. Nepaisant to, 2009-07-20 raštu Nr. SR-3031-(1.12) buvo informuotas, kad atsisakoma išduoti prašomą leidimą, kadangi su 2009-05-18 prašymu pateikta 2005-11-10 Nekilnojamo turto registro pažymėjimo kopija yra per sena ir pareikalavo pateikti naują VĮ „Registrų centras“ pažymėjimą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu 2009-07-28 su skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, kuri 2009-09-03 sprendime Nr. S-76-(A(G)-132) konstatavo, kad skundžiamos institucijos atsisakyme suteikti viešąją paslaugą išdėstytos atsisakymo aplinkybės ir motyvai laikytini nepagrįstais bei įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių per 7 darbo dienas išduoti M. O. leidimą rengti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajone, formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2009-05-18 ir 2009-06-23 prašymus. VAVA minėtą sprendimą įvykdė ir 2009-10-08 raštu informavo, kad prašomas leidimas parengtas. Kadangi VAVA geruoju netenkino mano prašymo, 2008-04-01 teisinių paslaugų sutarties pagrindu kreipėsi į advokatą, kad jis parengtų skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Advokatas 2009-07-26 parengė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų teisėtumo (skundo objektas - dėl leidimo rengti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., formavimo ir pertvarkymo projektą neišdavimo). Skundo parengimo faktą patvirtina 2009-07-26 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas. VAVA komisijos sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė ir jį įvykdė. Dėl skundo parengimo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai jis patyrė 280 Lt išlaidų, ką patvirtina 2009-07-26 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2010-04-19 Sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Šias patirtas išlaidas laiko VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtais veiksmais jam padaryta žala (tiesioginiais nuostoliais). Jis 2010-04-29 raštu kreipėsi į VAVA prašydamas padengti patirtas išlaidas, tačiau 2010-06-03 raštu Nr. 20-285 prašymą tenkinti atsisakyta. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.271 str. 4 d. nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip jau minėjau, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija konstatavo, kad skundžiamos institucijos atsisakyme suteikti viešąją paslaugą išdėstytos atsisakymo aplinkybės ir motyvai laikytini nepagrįstais bei įpareigojo per 7 darbo dienas išduoti prašomą leidimą. VAVA šio sprendimo neskundė - su juo sutiko bei jį įvykdė. Todėl atsakovui taikytina CK 6.271 str. numatyta atsakomybė dėl žalos atlyginimo, o patirtos 280 Lt išlaidos ruošiant skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai pagal CK 6.249 str. 1 d. laikytinos padaryta žala (tiesioginiais nuostoliais). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tarp VAVA neteisėtų veiksmų ir jo patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Išlaidas patyrė dėl viešojo administravimo institucijos neteisėto atsisakymo suteikti viešąją paslaugą, dėl ko buvo priverstas kreiptis dėl teisinių paslaugų suteikimo į advokatą, kuris parengė skundą administracinių ginčų komisijai, ir tik po komisijos sprendimo jo prašymas buvo išnagrinėtas ir tenkintas. Mano, kad patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, kaip tai nustato CK 6.251 str. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris ne kartą yra pasisakęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis (LVAT 2009-11-27 nutartis adm. byloje Nr. A502-1269/2009, LVAT biuletenis, Nr. 8 (18), 2009, 118-127 psl.; LVAT 2010-03-18 nutartis adm. byloje Nr. A556-532/2010) (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad prašo priteisti turtinę žalą - 280 Lt ir bylinėjimosi išlaidas - 700 Lt. Byloje pateikta bendra sąskaita už suteiktas teisines paslaugas pagal kelis darbų priėmimo – perdavimo aktus.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatas, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 – 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas, esminė valstybės prievolės dėl turtines žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 9 d. numato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai; įstatymo 30 str. 8 d. numato, kad sujungiant, padalijant, atidalijant žemės sklypus ar atliekant jų perdalijimą, pertvarkomų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo, privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad būtų užtikrinta galimybė nustatyti, kad patenkinant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nebus pažeistos Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 30 str. nuostatos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-07-20 raštu Nr. SR-3051-(l.12) paprašė pareiškėją pateikti naujausią Registrų centro pažymėjimą (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą) apie sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu nebuvo būtinos tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlygos - atitinkamos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 str. nurodyta, jog administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Tai reiškia, kad atstovavimo išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą administracinėje ginčų komisijoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti atlyginamos (b. l. 24-25).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjos, atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2009-09-03 sprendimu Nr. S-76-(A(G)-132) nusprendė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių per 7 darbo dienas išduoti M. O. leidimą rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektą pagal 2009-05-18 ir 2009-06-23 prašymus (b. l. 7-9).
VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009-10-08 raštu Nr. SR-(1.12) informavo M. O., kad pagal jo prašymą parengė leidimą rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei nurodė atvykti atsiimti dokumentus (b. l. 10). Pareiškėjas M. O. 2010-04-23 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl patirtų nuostolių dėl žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų, kad jam nebuvo išduotas leidimas, atlyginimo (b. l. 16). Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-06-03 raštu Nr. 20-285 pareiškėjui atsakė, kad gavus Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo ir kito sklypo bendrasavininko pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, leidimas buvo parengtas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas raštu 2009-10-08. Atkreipė dėmesį, kad leidimą pareiškėjas atsiėmė tik 2010 m. balandžio mėn. (b. l. 17).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas M. O. 20008-04-01 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Artūru Sereika (b. l. 11-12). Pagal 2009-07-26 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, advokatas pateikė klientui surašytą skundą su visais priedais Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų teisėtumo (skundo objektas dėl leidimo rengti žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektą neišdavimo). Mokestis už paruoštą skundą su visais priedais – 280 Lt (b. l. 13). Iš pateiktos 2010-04-19 sąskaitos už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-04-22 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. O. advokatui Artūrui Sereikai pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus: 2008-04-02, 2009-03-05 ir 2009-07-26, sumokėjo 840 Lt (b. l. 14, 15).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009, kurioje ginčo dalykas taip pat buvo ir pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų išankstinėje skundų nagrinėjimo ne teisme stadijoje atlyginimas, pažymėjo, kad <...Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi procesinėmis normomis ir pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas sulygino su patirta turtine žala. Tokie apelianto argumentai atmestini. Pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti sulygintos su bylinėjimosi išlaidomis ABTĮ prasme, kadangi jo skundas buvo nagrinėjamas tik Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Su Komisijos priimtu sprendimu Studijų kokybės vertinimo centras sutiko, jo neskundė, todėl byla nepasiekė teismo. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidomis. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jos galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą. Nagrinėjamuoju atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo...>.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Šiuo atveju neteisėtą valstybės institucijos veiką patvirtina Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2009-09-03 sprendimas Nr. S-76-(A(G)-132), kuriuo VAVA atsisakymas suteikti viešą paslaugą pripažintas nepagrįstu ir VAVA įpareigota atlikti veiksmus, šis sprendimas nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo (b. l. 7-9). Pažymėtina, kad vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra tarnybinio bendradarbiavimo (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 p.), todėl VAVA, norėdama gauti naujausius Nekilnojamo turto registro duomenis, turėjo kreiptis į viešojo administravimo subjektą, tvarkantį šį registrą, o tokio bendrabiavimo nesklandumai negali būti pagrįsta priežastimi atsisakyti teikti viešąsias paslaugas. Pareiškėjo pateikta Teisinių paslaugų teikimo sutartis, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, sąskaita ir pinigų paėmimo kvitas (b. l. 11-15) patvirtina, kad kreipdamasis į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, pareiškėjas naudojosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 280 Lt, šios išlaidos yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, skundas dėl 280 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai.
Prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies: išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 str. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-04 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal LR ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjas M. O. prašo iš atsakovės priteisti 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, kad M. O. teisines paslaugas byloje teikė advokatas Artūras Sebeika (b. l. 4). Iš 2010-06-23 sąskaitos už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-06-23 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas M. O. advokatui Artūrui Sebeikai už pareiškimo dėl VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmais padarytos žalos atlyginimo parengimą bei atstovavimą bylą nagrinėjant teisme sumokėjo 700 Lt (b. l. 5, 6). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 3. Nei pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas, nei pinigų priėmimo kvite suteiktų paslaugų sumos nėra detalizuotos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatas pareiškėjo teisme neatstovavo, pareiškėjui gali būti priteistos tik procesinio dokumento parengimo išlaidos. Išnagrinėtas teisinis ginčas savo esme ir apimtimi nėra sudėtingas, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl M. O. už skundo parengimą iš atsakovės priteisiama 250 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. O. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui M. O. iš atsakovės Lietuvos valstybės 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti ir 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų teismo išlaidas, iš viso 530 (penkis šimtus trisdešimt) litų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.