Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudž.byla Nr. 1A-873-134/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-76-1-00750-2013-3

2014 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Priteista iš L J. Ž. Š. 2957,28 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad 2013-11-17 apie 18.00 val., ... esančiame alaus bare, tyčia sužalojo Ž. Š., t.y., sudavė jam kumščiu vieną kartą į kaklą ir vieną kartą į galvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo jam padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje galvos pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje galvos pusėje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalu dešinėje pusėje, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvą dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje dalyje, taip nesunkiai sutrikdė Ž. Š. sveikatą.

Atsižvelgdamas į šiuos prieštaravimus, apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiajam nepadarė sužalojimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis patyrė eidamas namo ar būdamas namuose.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas L. J. savo prašymą jį išteisinti dėl nesunkaus nukentėjusiojo Ž. Š. sveikatos sutrikdymo grindžia tuo, kad byloje jo paties ir liudytojo A. Š. parodymais nustatytos konflikto aplinkybės : apeliantas nukentėjusįjį pastūmė ar smūgiavo į kaklą ar krūtinę, bet tik ne į galvą, ir jis pargriuvo aukštielninkas - neatitinka teismo medicinos eksperto nustatyto nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo - nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti jam griūnant aukštielninkam. Remdamasis šiais prieštaravimais apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, apeliantas daro išvadą, kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, o nukentėjusysis galvos sužalojimus patyrė jau grįždamas namo po jų konflikto.

Teismo medicinos eksperto išvada nustatyta, kad nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą lėmę sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje pusėje, kraujosruva dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje srityje) padaryti dešinėje galvos pusėje. Teismo posėdyje specialisto išvadą pateikęs ekspertas R. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti, jam nugriuvus aukštielninkam. Remiantis eksperto paaiškinimu, apeliantui sužalojimai dešinėje galvos pusėje galėjo būti padaryti dviem būdais : jam griuvus ir dešine galvos puse atsitrenkus į kietą buką paviršių (stalą, grindis) arba nuo koncentruoto trauminio poveikio (ranka, koja, daiktu). Pasak apelianto, nei vienas šių būdų neatitinka byloje nustatyto nukentėjusiojo sužalojimo būdo. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes juose neteisingai įvertintas liudytojos A. Š. ir jo paties įrodymų patikimumas.

Iš liudytojos A. Š. teisme duotų parodymų matyti, kad ji negalėjo tiksliai nurodyti, kaip apeliantas sužalojo nukentėjusįjį ir jos parodymai nėra visiškai nuoseklūs : ji pirmiausia teigė, kad apeliantas trenkė nukentėjusiajam ,,gal kaklo srityje“, ir nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir nebeatsikėlė, po to teigė tiksliai nepamačiusi, kaip apeliantas trenkė nukentėjusiajam, vėliau teigė, kad jai atrodo, kad buvo vienas smūgis, po to – kad yra įsitikinusi, kad apeliantas nukentėjusiajam sudavė į kaklo, o ne į kitą sritį, po to jis krito ant žemės. Tokie liudytojos parodymai nesuteikia pagrindo daryti tokios vienareikšmiškos išvados apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, kokią daro apeliantas savo skunde : tai, kad apeliantas nukentėjusiajam sudavė vieną kartą į kaklą ir šis griuvo aukštielninkas. Šios liudytojos parodymai yra reikšmingi tuo, kad jais remiantis galima vienareikšmiškai pripažinti, jog nukentėjusysis griuvo ir galva trenkėsi į grindis būtent po apelianto jam suduoto smūgio.

Apeliantas savo parodymuose nurodė pastūmęs nukentėjusįjį į krūtinę ir šis pargriuvo aukštielninkas. Šie apelianto parodymai iš dalies prieštarauja liudytojos A. Š. parodymams, pagal kuriuos apelianto smūgis buvo aukščiau nei į nukentėjusiojo krūtinę. Tačiau apeliantas taip pat neneigė, kad nukentėjusysis griuvo būtent dėl to, kad jis nukentėjusįjį stūmė.

Apeliantui ir liudytojai skirtingai nurodžius, į kurią nukentėjusiojo kūno vietą apeliantas smūgiavo nukentėjusiajam, negalima remtis ir kita jų parodymų dalimi, kad nukentėjusysis krito tiksliai aukštielninkas. Taigi, bylos įrodymai nepatvirtina apelianto skunde nurodomos konflikto eigos : apeliantas nukentėjusiajam sudavė ar pastūmė į žemesnę nei galva kūno dalį (kaklą, krūtinę) ir nukentėjusysis griuvo aukštielninkas. Darytina išvada, kad apelianto skunde nurodyti prieštaravimai tarp eksperto paaiškinimų, jog nukentėjusysis negalėjo būti sužalotas, griūdamas aukštielninkas, ir apelianto bei A. Š. parodymų, iš kurių esą matyti, kad nukentėjusysis griuvo tik aukštielninkas, yra sukurti dirbtinai.

Kadangi tiksliam nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmui nustatyti įrodymų nepakanka, galima spręsti tik tai, kad nukentėjusysis nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo patirti tokiais būdais, kokie nustatyti specialisto išvadoje : nuo tiesioginio apelianto smūgio į galvą arba griūdamas pasukdamas galvą į dešinę pusę. Tačiau tikslus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mechanizmo nusikaltimų žmogaus sveikatai atveju neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui. Tokiu atveju yra svarbiausia nustatyti, ar tarp kaltininko veiksmų – smūgiavimo nukentėjusiajam ar jo pastūmimo ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sužalojimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jei apeliantas nukentėjusiajam galvos sužalojimus, lėmusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė tiesioginiu smūgiu į galvą, priežastinio ryšio buvimas yra akivaizdus. Kitu atveju – jei nukentėjusysis šiuos sužalojimus patyrė nugriuvęs dėl apelianto smūgio ir atitrenkęs galva į grindis – taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes liudytojos A. Š. ir paties apelianto parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis griuvo būtent nuo apelianto pastūmimo, o ne dėl kokių nors kitokių priežasčių. Apeliantas, turintis gyvenimiškos patirties, suduodamas pakankamai stiprų smūgį neblaiviam ir dėl to susilpnėjusios koordinacijos nukentėjusiajam patalpoje, kurioje kieta grindų danga, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Tokiu atveju tyčinė kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą - nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis šį sužalojimą patyrė nuo tiesioginio smūgio, ar dėl to, kad sužalojimus patyrė, krisdamas nuo smūgio (kasacinė byla Nr. 2K-854/2007). Tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėstydamas apelianto veikos kvalifikavimo motyvus.

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyti ne tik aptarti sužalojimai dešinėje galvos pusėje, bet ir sužalojimas kairėje galvos pusėje : poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje kaktinėje – momeninėje srityje. Šis sužalojimas lėmė tik nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, todėl neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui. Tačiau, atsižvelgus į specialisto paaiškinimus teisme, pagal kuriuos nukentėjusiajam nustatyti du sužalojimai skirtingose galvos pusėse negalėjo būti padaryti tik vienu trauminiu poveikiu ir tokių poveikių buvo mažiausiai du, šis sužalojimas kairėje galvos pusėje turi reikšmės sužalojimo eigos nustatymui. Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje pagrįstai nurodė, kad L. J. nukentėjusiajam sudavė vieną kartą į galvą, nes, kaip jau aptarta, nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas tiek apeliantui smogus nukentėjusiajam į galvą, tiek nukentėjusiajam patyrus sužalojimą dėl griuvimo.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto prielaidą, kas nukentėjusysis galėjo būti sužalotas jau po konflikto su juo, grįždamas ar grįžęs namo. Liudytojų A. Š., D. Č., Z.K. Š. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis namo išėjo su sutuoktine Z.K. Š., namuose, be jų, buvo tik jų mažametis sūnus. Liudytoja Z.K. Š. parodė, kad po konflikto alaus bare ant sutuoktinio kaklo ir galvos dešinės ar kairės pusės mačiusi nubrozdinimus.

Apelianto argumentas, kad jo versiją apie nukentėjusiojo sužalojimą kitoje vietoje, kitu metu patvirtina ir įvykio vietoje nukentėjusiojo kraujo klanų nebuvimas, nors dėl jam inkriminuotų veikų tokie klanai turėjo likti, taip pat nepagrįstas. Iš teismo medicinos specialisto išvadų ir jo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nukentėjusiajam dėl galvos traumų vyko ne išorinis, o vidinis kraujavimas į smegenis, jokių gilių atvirų žaizdų nukentėjusiojo galvoje nebuvo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl tenkinti apelianto skundo prašymą jį išteisinti nėra pagrindo.

Apeliantas skunde prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą atlyginti 10000 Lt neturtinės žalos dydį. Pasak apelianto, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, jam priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir turi būti sumažintas.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. Š. klausimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva, dėl atliktos sudėtingos operacijos jis patyrė fizinį skausmą ir buitinius nepatogumus, po operacijos liko liekamieji reiškiniai : aiškiai matomi randai ir įdubimas viršugalvyje, pablogėjo gyvenimo kokybė : atsirado galvos svaigimas, skausmas. Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo L. J. interesus : tai, kad jis turi nekilnojamo turto, susitarė su nukentėjusiuoju dėl 10000 Lt žalos atlyginimo. Kolegija sprendžia, kad teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino apelianto nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, todėl mažinti nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.