Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-5309-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
A14.-5309-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02713-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
E. D.
Advokatai
Kęstutis Jokimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-5309-1035/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02713-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) atstovui Ramūnui Šablauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. savavališkai, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, stato vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Statinio šiaurinėje dalyje (prie A ašies) statomas projekte nenumatytas priestatas (13 m x 5 m); pakeista pastato stogo konstrukcija, vietoj šlaitinio įrengtas plokščias sutapdintas stogas; pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos, 2-ame aukšte įrengtos monolitinės sienos ir laikančioji monolitinė perdanga. Šiais savo veiksmais E. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. D. atstovas advokatas K. Jokimas paaiškino, kad šiai dienai dėl E. D. yra ne viena byla, neseniai, t. y. spalio 30 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuris yra pateiktas ir šioje byloje, sprendimas yra neįsiteisėjęs. Šiuo sprendimu statybos leidimas yra panaikinamas ir E. D. yra įpareigojamas per tam tikrą nustatytą laiką tą pastatą nugriauti. Mano, kad tos bylos yra tam tikras valstybinių institucijų spaudimas. Nori pabrėžti, kad namą, esantį (duomenys neskelbtini), E. D. statė pagal galiojantį statybos leidimą. Šiai dienai tas statybos leidimas yra galiojantis, kadangi priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad apskritai visuotinėje statybų praktikoje retos statybos vyksta visiškai tiksliai pagal projektą, tų nuokrypių būna ir jie yra taisomi įstatymų nustatyta tvarka, yra keičiama ar koreguojama projektinė dokumentacija. Šiuo atveju E. D. pripažįsta, kad buvo tam tikri nuokrypiai, galima teigti, kad asmuo pripažįsta savo kaltę, tačiau tokie nuokrypiai gali būti įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Jų įteisinimo terminas šiai dienai nėra suėjęs. E. D. yra tokioje situacijoje, turint omenyje kitą bylą, kad negali net imtis tam tikrų veiksmų, t. y. projektinės dokumentacijos pakeitimų, kad būtų formaliai įteisinti tie nustatyti pažeidimai. Kadangi jie buvo nustatyti, buvo surašytas aktas, buvo privalomieji nurodymai, į bylą buvo pateiktas ir statybos leidimas bei statinio projektas, negalima ginčytis su tam tikru faktu, bet tai yra vieša paslaptis, kad dauguma statybų vyksta paprastai nukrypstant, nes, įgyvendinant tam tikrus sprendimus, kartais net neįmanoma nenukrypti nuo projekto. Šiuo atveju yra pažeidimas, tačiau yra laiko ir priemonių jam ištaisyti, kas turi, jo (atstovo) supratimu, lengvinti E. D. atsakomybę. Nori pabrėžti, kad nustatyti pažeidimai nesukelia neigiamų padarinių gamtai, nėra jokios informacijos ar kokių nors duomenų, kokius neigiamus padarinius tai gali sukelti saugomai teritorijai. Pagal šį ANK straipsnį, vertinant atsakomybės mastą ir skiriant nuobaudą, turi būti vertinama aplinkybė dėl žalos. Žalos nėra, tai yra nuokrypis, kuris yra ištaisomas. Neteigia, kad tai gera praktika, bet taip atsitinka vykdant statybas. Prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad gali būti taikoma ir mažesnė nuobauda, nei numatyta minimali ANK 351 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuokrypiai yra nustatyti, E. D. jų neneigia, jis yra pasirengęs vykdyti tam tikrą procedūrą dėl jų ištaisymo, tačiau tai daryti trukdo ir kiti teisminiai procesai, kuriuos galutinai išsprendus ir turint įsiteisėjusį sprendimą neabejotinai tos procedūros bus vykdomos. Atsižvelgiant į tai, kad yra šių faktų pripažinimas, E. D. nevengia piktybiškai dalyvauti procesuose, asmuo atsiuntė atstovą į teismo posėdį, kad būtų išdėstyta pozicija, todėl prašo į visa tai atsižvelgti, sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo ir taikyti mažesnę nei minimali bauda. E. D. gailisi dėl pažeidimo. Yra teismo sprendimas panaikinti statybos leidimą ir nugriauti statinį. Dar nežinoma, ar tas sprendimas įsiteisės. Jei bus skundas, užsitęs procesas ir apeliacinėje instancijoje. Darytina prielaida, kad E. D. imsis tam tikrų procedūrų šalinti pažeidimą, į tai investuos, teiks dokumentaciją tvirtinti. Buvo bandyta apie tai kalbėti ir su savivaldybe, kuri patarė laukti, kol sprendimas įsiteisės, jei jis nebus apskųstas, todėl nėra prasmės kažką keisti, jei viską reiks nugriauti. Yra tikrai objektyvios priežastys, dėl ko negalima to daryti, bet E. D. yra pasiruošęs. Jei tas sprendimas pasikeistų ir jis nebūtų įpareigotas to statinio nugriauti, jau dabar yra pasirengęs keisti dokumentaciją ir šalinti tuos pažeidimus.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas paaiškino, kad galima sutikti su advokato išreikštomis mintimis, jog šiuo atveju E. D. neturi materialinio suinteresuotumo griauti tą pastatą ar kažką daryti, kadangi yra priimtas teismo sprendimas kitoje byloje. Tačiau kalbant apie tai, ar jis norėjo atstatyti pastatą, to irgi nebuvo. Buvo surašytas privalomas nurodymas nevykdyti statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Visada galima rinktis – pašalinti statybos padarinius ne tik įteisinant pakeitimus, bet ir kažką išardant. Išardymas gal šiuo atveju jam ir nebuvo tikslingas, nes yra kita byla, kurioje dar yra neįsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti visą pastatą. Tačiau nežiūrint į tai, E. D. vykdė darbus ir pakartotinio patikrinimo metu vėl buvo nustatyta, kad matomai darbai nebuvo stabdomi, baiginėjamas tas projektas, kurį norėtų įgyvendinti ateityje. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Tai tiesiog informacija teismui apie asmens veiksmus.

Po Institucijos atstovo paaiškinimų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas K. Jokimas papildomai paaiškino, jog pasisakymai apie tai, kad E. D. tęsė darbus ir buvo dar vienas patikrinimas, nėra paremti jokiais byloje esančiais įrodymais. Tokių duomenų inspekcija į bylą nepateikė, todėl mano, kad tokių pasisakymų teismas apskritai neturėtų vertinti. Pažymi, kad E. D. buvo pateikęs prašymą dėl pastato konservavimo darbų ir tik apie tokius darbus buvo žinoma. Apie tai, kad buvo vykdomi darbai, nepasisakoma byloje, be to, tai nėra bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje.

E. D. kaltę padarius ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje esantys įrodymai. Iš E. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad statybos (fasadų apdailos) darbus vykdo UAB „A.“, vykdomi pastato fasado apšiltinimo darbai: prie monolitinių statinio sienų tvirtinamos kietos mineralinės vatos plokštės, UAB „A.“ vadovas pateikė projekto brėžinius, kuriais vadovaujantis buvo pastatytas statinys ir vykdomas jo šiltinimas, pateikti brėžiniai be parašų, nenurodytas statytojas bei projektuotojas, atlikus fotofiksaciją bei statinio matavimus, galima teigti, jog statomas (vieno buto gyvenamasis namas) statinys neatitinka suderinto projekto sprendinių, kuriems įgyvendinti išduotas statybos leidimas, statinio stogas – sutapdintas, sienos – monolitinės (b. l. 3). Šiame akte nustatytas aplinkybes patvirtina prie akto pridėtos nuotraukos (b. l. 4–10). Iš savavališkos statybos akto matyti, kad statomas neypatingas naujas statinys – vienbutis gyvenamasis namas saugomoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto ir 22 dalies reikalavimus (b. l. 11–12). Iš privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų matyti, kad statytojui E. D. nurodyta nevykdyti statybos darbų, neatitinkančių suderinto projekto sprendinių statomame vieno buto gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15). Iš privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius matyti, kad statytojas E. D. įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 8 d. išardyti projekte nenumatytą priestatą (13 m x 5 m) prie A ašies, išardyti projekte nenumatytas pastato stogo ir antro aukšto konstrukcijas, išardyti projekte nenumatytas konstrukcijas, kad atitiktų projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius (b. l. 16–18). Iš 2015 m. spalio 8 d. leidimo statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą matyti, kad statytojui E. D. pagal projektuotojo A. V. parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) statybos vietoje (duomenys neskelbtini), leidžiama statyti naują statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji, kategorija (neypatinga) (b. l. 26–27). Pats projektas susideda iš šių dalių: bendroji dalis, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis, architektūros dalis, projektinių pasiūlymų sprendiniai (b. l. 52). Palyginus šį projektą su faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdžiai matyti, kad aptariamo gyvenamojo namo statybos vyko (ar tebevyksta šiuo metu, teismas duomenų neturi) pažeidžiant esminius projekto sprendinius.

Minėti įrodymai patvirtina, kad E. D., savavališkai, pažeisdamas esminius projekto sprendinius, stato vienbutį gyvenamąjį namą, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 7 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Pagal šias nuostatas teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Dėl E. D. atstovo argumentų, kad byloje nėra duomenų apie kokius nors neigiamus padarinius saugomajai teritorijai dėl esminių projekto sprendinių pažeidimo, teismas pažymi, jog ANK 351 straipsnio 7 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui konstatuoti nėra būtina nustatyti kokios nors žalos (neigiamų padarinių) saugomajai teritorijai atsiradimo fakto. Dėl šios priežasties ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjama. Taigi, į atstovo nurodytą aplinkybę, kuri šioje byloje nėra nei patvirtinta, nei paneigta, neturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

Sutiktina su E. D. atstovo nuomone, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti esminių projekto sprendinių pažeidimai gali būti pašalinti ne tik išardant ir perstatant protokole nurodytas gyvenamojo namo dalis, tačiau ir keičiant pačią projektinę dokumentaciją, t. y. įteisinant nukrypimus nuo patvirtinto projekto, o E. D. iki šiol nesiėmė šių veiksmų dėl dar nepasibaigusio kito teisminio proceso, kuriame E. D. pareikšti reikalavimai dėl minėto namo nugriovimo. Kita vertus, atstovo argumentai, kad visuotinėje statybų praktikoje retos statybos vyksta visiškai tiksliai pagal projektą, todėl tų nuokrypių būna ir jie yra taisomi įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Priešingu atveju tai būtų ydinga teismų praktika, skatinanti statytojus nesilaikyti esminių projektų sprendinių, tikintis, kad vėliau šie pažeidimai bus pašalinti įstatymų numatyta tvarka pakeitus projektinę dokumentaciją.

Nurodyti E. D. atstovo argumentai yra reikšmingi tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos taikymo sankcijos ribose, bet ne dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, nes, kaip minėta, šios nuostatos taikomos tik ypatingais (išimtiniais) atvejais, o nagrinėjamas atvejis neatitinka šių kriterijų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), E. D. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. D. skirtina ANK 351 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17073372439. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš