Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, tai yra dirbdamas pagal 2019-03-22 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-operatoriumi, būdamas supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento patvirtinta įmonės vairuotojų pareigine instrukcija bei vairuotojo–operatoriaus darbo nuostatais ir šių dokumentų pagrindu valdydamas jam patikėtą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – biotualetus, laikotarpyje nuo 2019-05-08 iki 2023-08-22, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiku, veikdamas vieninga, neapibrėžta tyčia, pasisavino svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ biotualetus: „(duomenys neskelbtini), kurio vertė 213,64 eurų, kurį pardavė L. B. už 300 eurų, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 558,16 eurų, ir (duomenys neskelbtini), kurio vertė 609,59 eurų, kuriuos pardavė P. A. už 700 eurų, iš viso pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 1 381,39 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

M. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus), šiuo metu teistas vieną kartą (2 t., b. l. 77-89, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 90-93), dirbantis (2 t., b. l. 94-95). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. V. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-28 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-28 nuosprendį.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 60-63) - iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

2025-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 381 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95). Tą pačią dieną ieškinys buvo patikslintas, nurodant, kad, nors biotualetai buvo grąžinti, dėl laikino nedisponavimo jais patyrė 3 735,70 Eur dydžio nuostolių, atsiradusių dėl negautų pajamų. 2025-09-17 „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. D. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2 737,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašant priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116-122). Dėl patirtos turtinės žalos nurodoma, kad M. V. bendrovėje dirbo nuo 2019 metų, kuomet ir buvo pradėtas stebėti ženklesnis bendrovės turto dingimas. Šios aplinkybės privertė bendrovę imtis papildomų turto sekimo priemonių ir įdiegti sistemas, kuriose fiksuojamas bendrovės turto buvimo vietos pasikeitimas. Bendrovė nepertraukiamai vykdo pelningą biotualetų nuomos veiklą. Šie duomenys yra viešai skelbiami adresu: (duomenys neskelbtini). Įprastai didžioji dauguma biotualetų būna išnuomoti klientams, todėl bendrovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad nepasisavinti biotualetai būtų buvę išnuomoti. Maža to, dėl biotualetų trūkumo įmonė per inkriminuojamą laikotarpį įsigijo jų papildomai. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. pasisavino bendrovės turtą, bendrovė negalėjo išnuomoti pasisavintų biotualetų ir patyrė turtinę žalą - negavo pajamų. Įprastinė biotualeto nuomos kaina mėnesiui yra 30 eurų be PVM. Ilgesnio termino nuomos kaina bendrovėje skaičiuojama mėnesiais, todėl toks skaičiavimo būdas taikomas ir šiame civiliniame ieškinyje. Reiškia civilinį ieškinį dėl negauto pelno dėl 3 biotualetų. Prie ieškinio teikiamas priedas, iš kurio matomos negautos pajamos pagal kiekvieną biotualetą. Iš viso dėl M. V. pasisavinto bendrovės turto buvo negauta 2 737,30 eurų pajamų, todėl būtent šią sumą prašoma priteisti iš M. V. bendrovės naudai. Dėl neturtinės žalos nurodoma, kad M. V. nusikalstama veika padarė didelę žalą bendrovės dalykinei reputacijai. Bendrovė dirba jau daugiau nei 22 metus. Per visą šį laikotarpį nuosekliai garsino prekės ženklą bei bendrovės siūlomus produktus, turėjo gerą vardą visuomenėje. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Šiuo atveju juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeista skleidžiant tikrovės neatitinkančią bei nepagrįstą informaciją apie bendrovę. Dėl M. V. veikos visuomenėje susidarė itin neigiama nuomonė apie bendrovę. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. tęstinę nusikalstamą veiką atliko tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiose vietovėse jau pasklido neigiamos kalbos apie bendrovę, dėl ko manytina, jog ateityje gali nukentėti ir bendrovės pajamos. M. V. visuomenėje sudarė neigiamą nuomonę, kad bendrovės nuomojamus biotualetus galima įsigyti civilinėje apyvartoje ir netgi be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kas visiškai negali būti toleruotina. Kaip matyti, visuomenėje susidarė nuomonė, kad bendrovės biotualetus galima įsigyti civilinėje apyvartoje, kas labai pakenkė bendrovės dalykinei reputacijai ir prestižui. Be to, iš visų minėtų liudytojų biotualetai buvo paimti, dėl ko taip pat prasidėjo bendrovės apkalbos ir dalykinės reputacijos pablogėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad žinios apie neteisėtą bendrovės buvusio darbuotojo veiklą sklinda pakankamai dideliu mastu, bendrovė netgi neturi jokios galimybės užkardyti tokių veiksmų. Todėl bendrovei turi būti atlyginta neturtinė žala dėl atsiradusio reputacijos pablogėjimo bei neteisingos nuomonės apie bendrovės veiklą suformavimo. Neturtinę žalą vertina 300 eurų suma, kurią prašo priteisti iš M. V. bendrovės naudai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką, prašoma priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalos sumų, jas skaičiuojant nuo galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas (pateikti detalūs paskaičiavimai, 1 t., b. l. 121-122), turtinė žala (negautos pajamos) atsiradusi dėl tyčinių kaltinamojo M. V. neteisėtų veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš M. V. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 2 737,30 Eur turtinei žalai atlyginti. Pastebėtina, kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad dėl jo veiksmų įmonė kuriam laikui buvo praradusi turtą, kuris galėjo nešti jai naudą. Taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 737,30 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų įmonė taip pat patyrė 300 Eur neturtinę žalą, nes nukentėjo įmonės dalykinė reputacija. Teigiama, jog susidarė nuomonė, kad bendrovės biotualetus galima įsigyti civilinėje apyvartoje ir netgi be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, kas visiškai negali būti toleruotina, prasidėjo bendrovės apkalbos, ateityje gali nukentėti bendrovės pajamos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 8 dalies nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo pagrindus, ir į CK 6.250 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir pagrindus, neturtinės žalos atlyginimas kaip juridinio asmens pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas.

Visgi, vien tik paties kaltinamojo veiksmų juridinio pripažinimo nusikalstamais faktas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo fakto, nes ir tokiais atvejais (kaip ir turtinės žalos atlyginimo) būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir neturtinės žalos, identifikavimas. Šios žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Teismas tik galutinai nustato neturtinės žalos dydį, remdamasis civilinio ieškovo pateiktais įrodymais dėl padarytos neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, civilinis ieškovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės, kaip juridinio asmens, patirtą neturtinę žalą. Nors ieškinyje ir nurodoma, kad dėl kaltinamojo veiksmų bendrovės biotualetus buvo galima įsigyti civilinėje apyvartoje, kas labai pakenkė įmonės dalykinei reputacijai ir prestižui, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Ieškinys šioje dalyje paremtas tik subjektyviais įsitikinimais, prielaidomis, spėjimais. Liudytojų L. B., P. A., pirkusių biotualetus iš kaltinamojo, parodymai tik patvirtina biotualetų įsigijimo iš M. V. faktą, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo atitinakmų veiksmų juridinis asmuo patyrė realų faktinį dalykinės reputacijos pablogėjimą ir prestižo smukimą. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Prokurorės 2024-09-23 nutarimu (2 t., b. l. 70-72), siekiant užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 3 037,30 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. V. turtą – pinigines lėšas 3 037,30 Eur sumai, esančias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma (NS) - 800,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 737,30 Eur turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmesdamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas mažintinas nuo 3 037,30 Eur iki 2 737,30 Eur ir pratęstinas iki tol, kol civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atlyginta priteista turtinė žala. Žalą atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas. Atsižvelgus į tai, jog minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2025-01-01 yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-08-28 nutarimas Nr. 709), neišieškoma suma, kurią kaltinamajam leidžiama disponuoti kas mėnesį, didintina iki 1 038,00 Eur.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. užkirsti kelią pasipelnymui iš jos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, neleisti toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Iš to seka, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ir nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-32-719/2020 ir kt.). Kaip buvo nustatyta, M. V., pasisavinęs svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ biotualetus, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 213,64 eurų, pardavė L. B. už 300 eurų, „(duomenys neskelbtini), kurio vertė 558,16 eurų, ir (duomenys neskelbtini), kurio vertė 609,59 eurų, pardavė P. A. už 700 eurų. Nei L. B., nei P. A., iš kurių buvo paimti ir teisėtam savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti biotualetai, byloje nepareiškė civilinio ieškinio, vadinasi, nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo 1 000 (300+700) eurų, ši suma iš jo konfiskuotina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 272,25 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas už advokato Ramūno Dobrovolskio teisinę pagalbą parengiant prašymą atnaujinti tyrimą medžiagoje, skundo dėl prokurorės nutarimo parengimą (1 t., b. l. 123-124) bei 677,60 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas už advokato Ramūno Dobrovolskio teisinę pagalbą susipažįstant su tyrimo medžiaga bei kliento pateiktais dokumentais, teikiant konsultaciją, parengiant civilinį ieškinį (1 t., b. l. 125-126). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gindama savo teises, patyrė 949,85 (272,25+677,60) Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas dėl advokato pagalbos paruošiant procesinius dokumentus, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis, ir, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, priteisia patirtas 949,85 Eur proceso išlaidas iš kaltinamojo M. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

- biotualetai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 183-186, 2 t., b. l. 34-43), - paliktini teisėto savininko neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, įpareigojant M. V. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, įpareigojant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, sumokėti ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, įpareigojant M. V. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, įpareigojant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, sumokėti ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-28 paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, įpareigojant M. V. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, įpareigojant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)banke, sumokėti ne mažiau kaip po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-05-28 nuosprendį.

M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 2 737,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dyžio metinių palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. V. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 737,30 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 30 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 737,30 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteistam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškiniui dėl 2 737,30 turtinės žalos atlyginimo užtikrinti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. V. turtą – pinigines lėšas, esančias arba galinčias patekti į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 2 737,30 Eur sumos, kai neišieškoma suma (NS) - 1 038,00 Eur, ir pratęsti iki tol, kol civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bus atlyginta priteista turtinė žala. Žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. V. išieškoti iš nusikalstamos veikos gautą pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą dėl 949,85 Eur proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 949,85 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct) proceso išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

- biotualetus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grąžintus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, - palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei.

Išaiškinti M. V., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus nuteistasis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. V., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. V., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.