Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-23 · Administracinė byla Nr. I-1499-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
I-1499-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04405-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1499-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04405-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui E. A.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016-02-17 iki 2016-10-01 buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose ir neturėjo galimybės pajudėti, dėl oro trūkumo pareiškėjas negalėjo gerai išsimiegoti, sutriko kraujospūdis, skaudėjo sąnarius.

Prie stalo neužtekdavo vietos pavalgyti visiems kameroje buvusiems asmenims, todėl kamerose kildavo konfliktai, pareiškėjui pradėjo skaudėti skrandį.

Naktimis būdavo labai šalta, tekdavo miegoti su rūbais, nes per langus pūsdavo vėjas. Nuo lubų krito tinkas, kameroje būdavo labai drėgna.

Pareigūnai Lukiškių TI-K liepdavo plauti tualetą, tyčiodavosi ir žemindavo prieš kitus nuteistuosius.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 52-77). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2016-02-27 iki 2016-05-31, jam tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K teigė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai tam yra pritaikyti. Pabrėžė, kad asmenys, kurie vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

Atsiliepime nurodyta, kad visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams bei higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius ir finansinius ir darbo resursus.

Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Atsakovo atstovas pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai siejo su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą siejo su nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita, prašė priteisti 1,02 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui pateikimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2016-10-01.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 62-63) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-02-29 iki 2015-05-31 kamerose Nr. 122, 105, 291, 106, 291, 324, 124, 279, 205, 112, 204, 378, 292, 124, 288, 275. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti tik 2016-05-16. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 1 parą buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos žmogaus teisių teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Dėl pareiškėjo nusiskundimo per mažais kamerų stalais pažymėtina, kad ginčui aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengtas stalas, tačiau kamerų įrengimą reglamentuojantys teisės aktuose nėra įtvirtinti stalo išmatavimai. Pareiškėjas neneigė, kad kamerose stalai buvo įrengti. Didžiąją laiko dalį pareiškėjas kamerose laikytas vienas, tik kelias dienas laikytas dviese, todėl pareiškėjo argumentas dėl vietos prie stalo trūkumo laikytinas prieštaringu ir neatitinkančiu tikrovės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, trūkdavo oro.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma). HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Pagal HN 134:2015 17 punktą Lukiškių TI-K turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad visos kameros yra vėdinamos pro langus, tai patvirtina ir 2016-05-16 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 64-65). Tame pačiame akte nustatyta, kad kameroje Nr. 124 santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus, iš 2016-04-21 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 72-73) matyti, kad oro temperatūra pareiškėjo kameroje Nr. 378 buvo tinkama. Teismas neturi duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusią oro temperatūrą, santykinę drėgmę ar oro judėjimo greitį, tačiau pareiškėjas šių nusiskundimų pakankamai nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė nei konkrečių kamerų, nei laikotarpių, kada oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ar oro judėjimo greitis neatitiko Higienos normos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovui tenkanti pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo pažeistos HN 134:2015 16 ir 17 punktų nuostatos, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nuo lubų krito tinkas, t. y. nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis.

Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje HN 134:2015 nėra nustatytas remonto kamerose atlikimo dažnis, kamerų sienų ir grindų būklei reikalavimai taip pat nenustatyti. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog teisės aktuose nėra reglamentuotas remonto gyvenamosiose kamerose atlikimo dažnis, neatleidžia valstybės nuo pareigos laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau tokiu atveju pareiškėjas skunde privalo aiškiai ir konkrečiai nurodyti aplinkybes iš kurių kildina neturtinę žalą, t. y. pareiškėjas nurodyti konkrečius laikotarpius ir kameras, kuriose nuo lubų krito tinkas. Šiuo atveju iš pareiškėjo skundo nurodytų duomenų nustatyti nėra galimybės, be to, pareiškėjas nepaaiškino ir kokią neturtinę žalą patyrė dėl minėto pažeidimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė nei neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nei pačios neturtinės žalos buvimo fakto.

Skunde nurodoma, kad pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo, versdami valyti tualetą.

Pagal HN 134:2015 37 punktą laisvės atėmimo vietos gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir tualetus, valo patys jose gyvenantys asmenys. Tam jiems išduodamas valymui skirtas inventorius. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo pareiga valyti tualetą yra nustatyta teisė akto, todėl pareigūnų nurodymai plauti tualetą laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų – jautėsi pažemintas, negalėjo išsimiegoti, sutriko sveikata.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 1 parą buvo laikomas kameroje, kur jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Kitokių pareiškėjo teisių pažeidimo faktų nenustatyta. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo nusiskundimai išdėstyti labai abstrakčiai, neindividualizuoti ir nedetalizuoti, tai rodo, kad skunde minimų atsakovo atstovo pažeidimų pareiškėjas nelaikė itin reikšmingais. Teismas atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos (b. l. 9-30) nematyti, jog laikymo sąlygos įtakojo pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kitokias neatitaisomas pasekmes. Be to, pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista labai trumpai ir labai nežymiai, vietoje 3,6 kv. m jam teko 3,27 kv. m kameros ploto. Toks pažeidimas nelaikytinas didelio masto.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 64-77) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams, o konstatuoti pažeidimai šalinami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytą atsakovo atstovo pažeidimo laikotarpį, pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 1,02 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. gegužės 16 d. buvo pažeista pareiškėjo E. A. teisė į minimalų kameros plotą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė