Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-235-1011/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-01
Bylos Nr.
A6.-235-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00171-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Linas Dūdys (pirm.)
Pažeidėjas
K. Š.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.‑235-1011/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00171-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-02-06 kreipėsi į teismas su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad K. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2008-06-18. Bendrovės vadovas nuo 2010-12-06 yra K. Š.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skolininkė. Inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2023-02-02 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 385 207,69 Eur, kuris susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių nuo 2020-03-17. Nurodoma, kad Bendrovė su Inspekcija buvo sudariusi 2 mokestinės paskolos sutartis: 2021-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini) – 261 303,98 Eur, kuri buvo nutraukta 2022-10-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 702,75 Eur, kuri buvo nutraukta 2022-10-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Abi mokestinės paskolos sutartys Inspekcijos sprendimai buvo nutrauktos, kadangi nebuvo mokamos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartis. Pagal sudarytos mokestinės paskolos sutartis įmokos kodu 8250 Bendrovė sumokėjo tik dvi įmokas: 2021-08-23 12 342,06 Eur ir 2021-08-27 16 000 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022-11-04 pradėtas operatyvus patikrinimas, baigtas 2022-11-30. Operatyvaus patikrinimo pradėjimo dienai (2022-11-04) Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 325 778,69 Eur. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal bankų pateiktus bakų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021-11-01 iki 2022-10-31, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Atlikus operatyvų patikrinimą 2022-12-01 buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nurodoma, kad Bendrovė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas, esančiam AB SEB banke. Pagal pateiktus AB SEB esančių sąskaitų išrašus nustatyta, piniginių lėšų likutis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-01-01 buvo 12 128,20 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-10-23 sudarė 1 003 606,46 Eur, išlaidos sudarė 1 015 725,64 Eur. Piniginių lėšų likutis mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-01-01 buvo 1 332,81 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-10-23 sudarė 89 243,88 Eur, išlaidos sudarė 87 911,07 Eur. Įvertinus AB SEB pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikę atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Pažymėta, kad Bendrovė, gaudama dideles įplaukas 2022-01-20 (gauta 91 944,18 Eur iš UAB „Vilansta“), 2022-03-09 (gauta 20 837,50 Eur iš UAB „Norfos Mažmena“), 2022-03-17 (gauta 20 478,42 Eur iš UAB „Koops Mažmena“), 2022-04-20 (gauta 61 710 Eur iš UAB „Bikuvos prekyba“), 2022-05-24 (gauta 31 180,76 Eur iš agrofirmos „Sėklos“), 2022-05-26 (gauta 25 918 Eur iš „Aviacijos paslaugų centro“), 2022-06-01 (gauta 20 969 Eur iš UAB „Freor LT“), 2022-06-27 (gauta 43 197 Eur iš „Aviacijos paslaugų centro“) datomis turėjo didelę galimybę dalį mokestinės nepriemokos padengti, tačiau to nepadarę, todėl akivaizdu, kad Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Bendrovės vadovas K. Š. žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jeigu Bendrovė būdų vykdžiusi įstatyme įtvirtintą pareigą, Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui būtų padengta, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Inspekcijos interesus. Pareiškimas taip pat grindžiamas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų analize. Pareiškimu prašoma iškelti K. Š. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-07 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, K. Š. pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius buvo iškelta administracinio nusižengimo byla.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Š. paaiškino, kad jo įmonė buvo glaudžiai susijusi su Ukraina, įmonė užsiėmė parduotuvių įrenginėjimu. Kai prasidėjo karantinas, užsidarė parduotuvės, todėl įmonės apyvarta sumažėjo 60 proc. Jų įmonei tiekimas buvo 90 proc. iš Ukrainos, todėl prasidėjus karui Ukrainoje, jų įmonė liko be tiekėjų. Įmonė bankrutavo ir jie liko be pinigų. Nurodė, kad kiek įmonė gaudavo pajamų, tai jis stengėsi mokėti tiekėjams, kad galėtų gauti prekes, kurias galėtų parduoti. Taip pat reikėjo išmokėti atlyginimus darbuotojams (tuo metu dirbo 26 darbuotojai). Einamieji mokesčiai buvo mokami Sodrai (po 10 000 Eur per mėnesį) ir VMI (mokesčius nusirašinėdavo iš įmonės sąskaitos), o nagrinėjama skola susidarė, kai įmonė gavo paskolą iš valstybės. Įmonei buvo išdėstyti mokesčiai dalimis, tačiau paskolos grąžinimo įmonė nevykdė, buvo įvykdyti tik keli mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartį. Einamieji mokesčiai buvo mokami kiekvieną mėnesį. Paaiškino, kad iš gautų pajamų reikėjo sumokėti arba už prekes, už kurias jie vėlavo atlikti mokėjimą, arba už paslaugas. Virš 300 000 Eur įmonė liko skolinga VMI. Taip pat nurodė, kad iš Aviacijos paslaugų centro gauta suma buvo skirta darbuotojų atlyginimams sumokėti. Savo kaltę dėl mokėjimų tvarkos pažeidimų pripažįsta, dėl įvykdyto nusižengimo gailisi, prašė skirti kiek galima mažesnę baudą..

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama nuo maždaug 29 000 iki 85 000 Eur bendro dydžio mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir laikotarpiu nuo 2022-01-03 iki 2022-07-12 viso turėjo daugiau kaip 300 000 Eur išlaidų (b. l. 1–3).

K. Š. nuo 2010-12-06 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022-01-03 iki 2022-07-12, atliktų mokėjimų metu, taip pat eina jas iki šiol.

Teisminio nagrinėjimo metu K. Š. neginčijo tų mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, jog aptartų mokėjimų vykdymo metu Bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui buvo didelės. Tačiau tvirtino, kad būdamas Bendrovės vadovu, stengėsi mokėti tiekėjams, kad galėtų gauti prekes, kurias galėtų parduoti; taip pat reikėjo išmokėti atlyginimus darbuotojams (tuo metu dirbo 26 darbuotojai). Einamieji mokesčiai buvo mokami Sodrai (po 10 000 Eur per mėnesį) ir Inspekcijai (mokesčius nusirašinėdavo iš įmonės sąskaitos), o nagrinėjama skola susidarė, kai įmonė gavo paskolą iš valstybės. Įmonei buvo išdėstyti mokesčiai dalimis, tačiau paskolos grąžinimo įmonė nevykdė, buvo įvykdyti tik keli mokėjimai pagal mokestinės paskolos sutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad K. Š., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2022-01-03 iki 2022-07-12, už prekių užpirkimus įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad K. Š. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Bendrovė turėjo apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis dėl tiekimo iš Ukrainos sutrikimo, taip pat susikaupusių mokestinių nepriemokų, buvo sudėtinga. Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.). Be to, K. Š. savo kaltę dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo pripažino, galėjosi. Ši aplinkybė taipogi pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1p.).

Byloje esančiais kitų įrodymais administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, o K. Š. mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nesiekė jokių savanaudiškų tikslų, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio, t. y. 1400 Eur, baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,

nutaria:

Pripažinti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys