- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1154-798/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00431-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika atstovaujama teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentei
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio kaina 10 594 794,85 Eur)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos jo patirtą 10 594 794,85 Eur žalą (594 794,85 Eur turtinę žalą ir 10 000 000 Eur neturtinę žalą), sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos teisingumo ministerijai; priimti atskirąją nutartį dėl padarytų grubių proceso pažeidimų, o apie organizuoto nusikalstamo susivienijimo požymius ir atstovo R. Valatkos nusikalstamą veiką klastojant faktus ir aplinkybes atsiliepime rašte 30-11-2015 pranešti generaliniam prokurorui; ieškiniui užtikrinti areštuoti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G., teisėjų J. Bučmienės-Ramanauskienės, J. Petraškienės, L. Deksnienės, J. Lukšienės, D. Burdulienės, I. Nenienės, M. Šimonio, V. Grabausko, D. Šerno, A. Bukavinienės, L. Gerasičkinienės, E. Žirono, V. Višinskio, K. Gurino, B. Janavičiūtės, D. Vasarienės, A. Radzevičienės, R. Kisielienės, D. Kačinskienės, A. Poškaus, E. Tamašiūnienės turtą, vertybinius popierius, sąskaitas bankuose; kaip rašytinius įrodymus prijungti baudžiamąsias bylas Nr. l-105/2005, Nr. l-15-831/2009, civilines bylas Nr. 2-2649-221/2009, Nr. 2-l-714/2015, Nr. 2-18-431/2016, kurios patvirtins atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų, kaip organizuoto nusikalstamo susivienijimo, veiką ir padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nurodo: „atsakovo Lietuvos respublikos institucijos organizuotai instancine tvarka veikė ir veikia kaip nusikalstamas susivienijimas; atsakovo Lietuvos respublikos teritorijoje institucijoms organizuotai instancine tvarka neteisėtai naudojantis nagrinėjant civilines bylas turto arešto ir perdavimo laikinai naudotis priedanga išvogtu, išplėštu, išprievartautu sukčiavimu ir kitais nusikalstamais būdais ieškovo ir jo artimųjų kilnojamu turtu; kad slėpti atsakovo Lietuvos respublikos institucijų organizuotą minėtą nusikalstamą veiką ir baudžiamų bylų sufabrikavimą, kitos atsakovo Lietuvos Respublikos institucijos organizuotai instancine tvarka tyčia sufabrikavo keletą baudžiamų bylų ieškovui, kad nebūtų atlyginta padaryta žala; Lietuvos respublikos teritorijoje niekada nebuvo ir nebus teisės viršenybės ir demokratijos, o atstovė Lietuvos respublikos prezidentė buvusi komunistė D. G. viešai meluodama, kad tokia teisėsauga yra teisingame kelyje ir kelia pasitikėjimą teisingumu, tiesiogiai vadovavo nusikaltimams, skirdama juos vykdžiusius pareigūnus į aukštesnes pareigas“.
3. Teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Ieškovui jau ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybės institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, siekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, todėl šiuo atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas yra netikslingas, o toks ieškinys nepriimtinas nagrinėti teisme, todėl ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nutartis neteisėta, nusikalstama, nes tyčia formaliais pagrindais neduodama ieškiniui eigos įrodyti Lietuvos Respublikos institucijų neteisėtų veikų (nusikalstamų) ir padarytos žalos, pažeidžiamos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos.
4.2. Pažeisti CPK 137 ir 138 straipsniai, nes tokios nuostatos kaip ieškinys nenagrinėtas civilinio tvarka nėra CPK 137 straipsnio 2 d. 1 p., kadangi ieškinys gali būti nenagrinėtinas teisme.
4.3. Pažeisti CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniai, kadangi ieškovui tyčia neleidžiama kreiptis į teismą, slepiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų organizuotą nusikalstamo susivienijimo veiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
6. Apeliantas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, „Lietuvos respublikos prezidentę“ taip pat ieškinyje minėdamas kitas valstybines institucijas (teismus), – juos įvardino aiškiai iškreipdamas oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, nepagarbiai, netaktiškai ir įžeidžiančiai apibūdindamas juos kaip: „nusikalstamas organizuotas instancine tvarka susivienijimas“, „Lietuvos respublikos prezidentė buvusi komunistė D. G.“, „nebaudžiama neteisėta ir nusikalstama institucijų kaip nusikalstamo susivienijimo veika nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas“ ir kt. Įvairių instancijų teismai daug kartų buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018 ir kt.).
7. Teismai taip pat ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Apeliantas, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis).
8. Kadangi apeliantui jau ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybės institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Šis institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą). Šiuo konkrečiu atveju teismas neprivalėjo apeliantui nurodyti, į kurią instituciją ar teismą jis turi kreiptis siekdamas savo teisių gynybos bei teismas neturėjo nustatyti termino ieškinio trūkumams ištaisyti, juo labiau kad, kaip minėta, anksčiau vykusiuose teisminiuose procesuose ieškovui ne kartą buvo išaiškinta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka ir ieškinio turiniui keliami reikalavimai, tačiau šio priemonės nebuvo veiksmingos.
9. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, jog ieškovui jau ne kartą buvo išaiškinta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka, ne kartą buvo nurodyta, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti elementarias dokumentų rengimo taisykles, kad šiuose dokumentuose turi būti vengiama ginčo šalis ar teismą įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar apibūdinimų, taip pat jam ne kartą buvo išaiškinti tokio elgesio padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1548-302/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018 ir kt.). Tačiau ieškovas priešingai, nors ir žinojo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką ir šios tvarkos nesilaikymo pasekmes, pateikė teismui ieškinį, kuriame nėra vengiama nekorektiškų, netaktiškų formuluočių ir įžeidžiančių teiginių. Todėl spręstina, kad ieškovas, teikdamas teismui tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, t. y. ieškovas iš esmės nesiekia savo pažeistų teisių gynybos ir veiksmingo civilinio proceso, tačiau siekia pademonstruoti savo itin neigiamą požiūrį į valstybę ir jos institucijas, o tai sudaro pagrindą atsisakyti ginti jo teisę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.