Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4367-864/2018, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir antstolei R. M. dėl pažeistų ieškovų teisių ir žalos atlyginimo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. į Vilniaus apygardos teismo elektroninį paštą buvo gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuriuo ieškovas prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti iš esmės. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą šiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti: 1) pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą; 2) pašalinti iš atskirojo skundo įžeidžiančius teiginius, panaudotus Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu. Ieškovas A. B., tvirtindamas, kad nepagrįstai buvo nustatyti atskirojo skundo trūkumai, atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

9. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 334 straipsnis), dėl to šis teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant teisiniam pagrindui, turi pareigą nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.).

10. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismai jam ne kartą buvo išaiškinę, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, taip pat ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų bei vengiama įžeidžiančių formuluočių, nepagarbių kreipinių ar kitokių iškraipymų tiek valstybės ir institucijų pavadinimuose, tiek ir įvardijant konkrečius valstybės pareigūnus ar kitus asmenis. Taip pat daugybę kartų apeliantui buvo išaiškinta ir tai, kad jis, nekeisdamas savo elgesio ir kas kartą teikdamas teismui neatitinkančius dokumentų surašymo taisyklių, su įžeidžiančiais kreipiniais procesinius dokumentus, tą daro tyčia, o tai neabejotinai reiškia jo piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą procesine teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-30-464/2016; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-178/2016; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1325-236/2016; 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-182-464/2018 ir Nr. 2-124-196/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties turinys leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą pašalinti iš atskirojo skundo įžeidžiančius teiginius, panaudotus Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu.

12. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo teismui elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas negalėjo būti laikomas kaip tinkamai pasirašytas, todėl pagrįstai buvo nustatytas ir šis atskirojo skundo trūkumas.

13. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka atskleista CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas.

14. Tiesa, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje bei CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje proceso dalyviams taip pat numatyta teisė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektronine forma, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Tik elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

15. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiais aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Šiuo aspektu taip pat ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, spręsdamas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties priėmimo klausimą, neturėdamas jokių duomenų, kad minėto atskirojo skundo originalas teismui yra siunčiamas paštu (atskirojo skundo originalas Vilniaus apygardos teisme gautas tik 2018 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 23)), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą minėtam atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.

17. Pastebėtina, kad, nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo nustatęs 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą ir pašalinti kitus atskirojo skundo trūkumus, tačiau 2018 m. rugpjūčio 13 d. gavęs atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties originalą, kurį traktavo kaip ieškovo bandymą šalinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl 2018 m. liepos 30 d. nutarties laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

18. Susidarius tokiai procesinei situacijai, kai įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovui yra grąžintas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, naujas terminas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties trūkumams pašalinti šiuo konkrečiu atveju nenustatytinas.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo dėl 2018 m. liepos 30 d. nutarties trūkumams pašalinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.