- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 1-81-557/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 199 str. 3 d., 259 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustato:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis V. Š. 2016 m. sausio 20 d. apie 16.40 val., automobiliu „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, su priekaba „Samro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Švediją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto centrinio keleivių terminalo prekių tikrinimo vietą, esančią Klaipėdoje, Baltijos pr. 40, neturėdamas tam leidimo, automobilyje buvusioje jam priklausančioje rankinėje, metalinėje dėžutėje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nedidelį kiekį – 2,56 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).
Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, veža krovinius iš Lietuvos į Švediją ir Suomiją. 2015 m. vasarą Lietuvoje, kažkokiame kaime, išlipęs iš vilkiko rado augančias kanapes. Žinojo kaip atrodo augalas, taip pat buvo girdėjęs, kad jos priskiriamos narkotinėms medžiagoms. Nusprendė jų pasiskinti ir susidžiovinti, o po to parūkyti. Sudžiovintas kanapes sukosi į rūkymui skirtą popierių, jas maišė su tabaku ir keletą kartų rūkė, tačiau jokio poveikio nepajuto. Kanapes laikė metalinėje dėžutėje nuo saldainių asmeninėje rankinėje, kurią visuomet vežiojasi su savimi. 2016-01-20 vakare keltu turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Švediją, gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinį (armatūrą). Į Švediją iš Lietuvos važiavo vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, su priekaba „Samro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016-01-20 apie 16:30 val. atvyko į Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto centrinio keleivių terminalo prekių tikrinimo vietą Klaipėdoje, Baltijos pr. 40. Ten muitinės pareigūnai atliko vilkiko su priekaba muitinį tikrinimą. Jiems žodžiu nieko nedeklaravo apie gabenamas neleistinas prekes, nors pareigūnai prieš tai paklausė, ar turi alkoholio ir cigarečių. Tikrinimo metu muitinės pareigūnai vilkiko kabinoje įvairiose vietose rado 10 blokų cigarečių, už kurių neteisėtą gabenimą buvo nubaustas administracine tvarka, o jo asmeninėje rankinėje maišelį, kuriame buvo metalinė dėžutė su kanapėmis, maišelis su tabaku ir pakuotė su rūkymo popieriumi. Jo asmeninė rankinė su nurodytais daiktais buvo padėta vilkike ant gulto. Kanapes, buvusias metalinėje dėžutėje, laikė savo reikmėms, nors žinojo, kad už jų laikymą ir gabenimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Narkotines medžiagas į Švediją kontrabanda įvežti neketino, tai tiesiog jo neapdairumas. Dėl padarytos nuskalstamos veikos labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir BPK 291 str. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Klaipėdos teritorinės muitinės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-20 Baltijos pr. 40, Klaipėda, muitiniam tikrinimui Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai pasirinko transporto priemonę Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančią į Švediją, priklausančią UAB "(duomenys neskelbtini)" su priekaba Samro, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB "(duomenys neskelbtini)", kurią vairavo V. Š.. Atlikus vilkiko kabinos detalų tikrinimą, kabinoje buvo rasta cigarečių bei ant viršutinio gulto rankiniame krepšyje plastikinis maišelis, kuriame buvo rūkomojo tabako pakuotė ir metalinė dėžutė, kurioje, kaip įtariama, narkotinė medžiaga marihuana. Muitinės kinologui atlikus NIK express testą, gautas rezultatas – marihuana (kanapės) (b. l. 1).
2016-01-20 apžiūros protokole nurodyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto Klaipėdos centriniame terminale Klaipėdoje, Baltijos pr. 40, tarnybinėse patalpose ant stalo padėtas paketas Nr. HB1766323, kuriame supakuota metalinė dėžutė, kurioje, pasak Klaipėdos teritorinės muitinės MGS pareigūnų, yra augalinės kilmės medžiaga, taip pat paimta dėžutė su lapeliais, žalios spalvos plastikinis maišelis galimai su tabaku, visi daiktai supakuoti į paketą Nr. HB1766323 (b. l. 3-6).
Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 30-(G1-20)-IS1-45 konstatuojama, kad tyrimui pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga metalinėje dėžutėje, paimta 2016-01-20 Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto Centrinio keleivių terminalo prekių tikrinimo vietoje atlikus automobilio „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Š. apžiūrą, yra narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 2,56 g (tyrimo metu buvo sunaudota 0,01 g. medžiagos) (b. l. 23-27).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-224 (16) konstatuojama, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 2,55 g. Tirti pateiktose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,8 % (b. l. 31-32).
Liudytojai A. D., K. K. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriais. 2016-01-20 Pilies jūrų uosto posto centrinio keleivių terminalo prekių tikrinimo vietoje Klaipėdoje, Baltijos pr. 40, 16.40 val. muitiniam tikrinimui buvo pasirinkta transporto priemonė Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. Š.. Pilietis nurodė, kad vyksta į Švediją, gabena krovinį - armatūrą. Prieš pradedant tikrinti automobilį buvo paklausta, ar jis turi deklaruojamų daiktų. V. Š. žodžiu deklaravo, kad nieko draudžiamo neveža. Atlikus vilkiko kabinos detalų tikrinimą, kabinoje buvo rastos cigaretės, paslėptos įvairiose vietose (už sulaikytas cigaretes buvo surašytas protokolas), taip pat kabinoje ant viršutinio gulto rado rankinį krepšį, o jame plastikinį maišelį, kuriame buvo rūkomojo tabako pakuotė ir metalinė dėžutė. Dėžutėje buvo sudėta augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama - marihuana. V. Š. paklausus, kas rastoje metalinėje dėžutėje, jis nurodė, kad tai prieskoniai sriubai. Radus augalinės kilmės medžiagas, buvo iškviestas muitinės kinologas, kuris atliko NIK ekspres testą. Testas parodė, kad tai augalinės kilmės medžiaga marihuana (kanapės). Po atlikto tikrinimo ir testo V. Š. pasakė, kad tai kanapės, augintos Lietuvoje, ir kad jomis jį pavaišino (b. l. 15-16, 18-19).
Aukščiau aptarti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme.
BK 269 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodoma, kad nedideliu kiekiu kanapių laikoma ne daugiau kaip 5 g. šios narkotinės medžiagos. Todėl kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo kanapėmis kvalifikuojama pagal BK 259 str. 2 d. kaip neteisėtas nedidelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimas, neturint tikslo jos platinti. Be paties kaltinamojo parodymų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad neteisėtai gabentas kanapes kaltinamasis prieš tai dar būtų ir neteisėtai laikęs. Nors kaltinamasis nurodo kanapes įgijęs (tuo jis net nėra kaltinamas) iš natūralios augimvietės ir laikęs nuo 2015 m. vasaros, tačiau muitinės pareigūnams jis buvo nurodęs, kad kanapėmis jį kažkas pavaišino. Todėl, nesant jokių objektyvių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamojo žinioje atsirado jo neteisėtai gabentos kanapės, kaltinamajam inkriminuotas neteisėtas kanapių laikymas iš kaltinimo šalinamas kaip nepasitvirtinęs.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaltinamasis gabeno ne tik neturėdamas leidimo, bet ir nepateikdamas muitinės kontrolei – paslėpęs rankinėje ir gabenamų prekių deklaravimo momentu melagingai pareikšdamas muitinės pareigūnui, jog su savimi jokių prekių neturi. Kaltinamasis patvirtino, kad eilę metų dirba vilkiko vairuotoju tarptautiniais reisais, jam gerai žinoma muitinės kontrolės praėjimo tvarka. Byloje surinktais įrodymais nustatytas kaltinamojo elgesys – dėžutės su kanapėmis paslėpimas krovininio automobilio kabinoje buvusioje rankinėje, melagingas pareiškimas muitinės pareigūnui muitinio tikrinimo metu, jog neturi draudžiamų ar privalomų deklaruoti prekių, bandymas suklaidinti dėžutę su kanapėmis aptikusius muitinės pareigūnus, jog dėžutėje yra prieskoniai sriubai patikimai patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog gabena per valstybės sieną draudžiamas narkotines medžiagas, neturėdamas tam atitinkamo leidimo, ir norėjo taip veikti bei siekė atitinkamo rezultato, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamojo veika kaltinimo ribose kvalifikuojama pagal BK 199 str. 3 d. kaip narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo (alternatyvus nusikaltimo objektyviosios pusės požymis - narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei - kaltinamajam nėra inkriminuotas). Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Š. nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat neteisėtą disponavimą cigaretėmis, padarytą kartu su šiame nuosprendyje aptartomis nusikalstamomis veikomis, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai.
BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinės bylos Nr. 2K-382/2012, 2K-456/2013).
BK 199 str. 3 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteisėtai gabeno itin nedidelį kiekį sąlyginai silpno veikimo narkotinės medžiagos, kurios vartojimas kai kuriose demokratinėse valstybėse yra legalizuotas. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų gabenęs šią narkotinę medžiagą į užsienio valstybę platinimo tikslu, ar kad būtų svaiginęsis šia medžiaga darbinių pareigų atlikimo metu (vairuodamas krovininę transporto priemonę). Nenustatyta, kad nusikaltimas buvo iš anksto rengiamas ir planuojamas, jis buvo padarytas, atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, kaltinamajam tinkamai neįvertinus aplinkybių, jog neteisėtas nedidelio kiekio kanapių gabenimas su savimi asmeniniam vartojimui, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje vertinamas tik kaip baudžiamasis nusižengimas, gabenant kanapes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jau tampa sunkiu nusikaltimu. Teismo nuomone, aplinkybė, jog sistemingai per valstybės sieną vykstantis kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas už jokius sienos kirtimo ir prekių gabenimo taisyklių pažeidimus taipogi patvirtina, jog neteisėtas draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nėra įprastinis ir dėsningas reiškinys jo gyvenime. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. Š. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, teismo vertinimu, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl V. Š. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą. Teismo vertinimu, tokia V. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą). Tokios pozicijos panašaus pobūdžio bylose laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-768/2015). Už baudžiamąjį nusižengimą kaltinamajam taip pat skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, parenkant mažesnį už vidurkį bausmės dydį su analogišku įpareigojimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitoma 1 para, išbūta laikiname sulaikyme (nuo 2016-01-20 16.40 val. iki 2016-01-21 12.25 val.), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusios kanapės, augalinės kilmės susmulkinta medžiaga, popierinis paketėlis su popieriaus lapeliais viduje ir jų pakuotės, saugomi Muitinės departamento sulaikytų prekių administravimo skyriuje – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).
Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo V. Š. 28,95 euro valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Šis prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. Š. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 str. 3 d., 259 str. 2 d., ir jį nubausti:
pagal BK 199 str. 3 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti,pagal BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. Š. subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinai nubausti V. Š. laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti. Į bausmės laiką įskaityti 1 parą, išbūtą laikiname sulaikyme, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kardomąją priemonę palikti užstatą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusias kanapes, augalinės kilmės susmulkintą medžiagą, popierinį paketėlį su popieriaus lapeliais viduje ir jų pakuotes – sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo V. Š. atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.