Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Buvo varžomos socialinės, ekonominės kalinimo teisės dėl to, kad buvo panaikinti artimųjų maisto perdavimai–siuntimai, uždrausti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine. Teigė, kad nemokamai nebuvo išduodami rūbai ir avalynė (pagal sezoną), higienos reikmenys. Vilniaus PN neišdavė visų medikamentų nemokamai, neapmokėjo telefoninių ir pašto paslaugų.

Vilniaus PN griežtai laikosi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, visus teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai su sporto inventoriumi.

Dėl galimybės nusiprausti duše atliekant nuobaudas drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nurodė, kad nuteistiesiems įrengta dušų patalpa pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, pateikė dušų patalpų nuotraukas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, todėl jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu pažeisti nebuvo.

Dėl patalynės ir čiužinio netvarkingumo informavo, kad tarp Vilniaus PN ir UAB ,,Vilniaus skalbykla“ sudaryta pirkimo sutartis Nr. 24-26, pagal kurią UAB ,,Vilniaus skalbykla“ teikia skalbimo paslaugą Vilniaus PN. Kiekvieną savaitę Vilniaus PN nuteistieji turi teisę pasinaudoti administracijos išduotos patalynės skalbimo paslauga, ši paslauga nuteistiesiems yra nemokama. Taip pat nuteistieji turi galimybę prašymu kreiptis į Vilniaus PN administraciją dėl jiems išduotų čiužinių tvarkymo. Asmeninius drabužius nuteistieji turi galimybę skalbtis pataisos įstaigoje.

Informavo, kad 2015 m. sausio 15 d. tarp Vilniaus PN ir UAB ,,Pontem“ buvo sudaryta ,,Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartis“ Nr. 24-3, pagal kurią UAB ,,Pontem“ įsipareigojo teikti Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugą. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę. Valgiaraščiai, tarp jų ir valgiaraštis nedirbantiems vyrams yra patvirtinti 2014 m. kovo 28 d. ,,Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnuo turi mažiau dienų, nesančiomis dienomis maisto produktai neskiriami. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių. Maistas nuteistiesiems dalinamas, dalyvaujant budinčios pamainos vyresniajam pareigūnui, kuris kontroliuoja maisto dalinimo procedūrą. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo į Vilniaus PN administraciją nesikreipė.

Dėl maisto produktų perdavimo nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194, 83 punkte nustatytas baigtinis daiktų sąrašas, kuriuos galima perduoti iš laisvės perduodamu siuntiniu. Maisto produktų perdavimas nuteistiesiems teisės aktuose nenustatytas. Dėl ilgalaikių pasimatymų paaiškino, kad į drausmės grupę perkeltiems nuteistiesiems ilgalaikių pasimatymų suteikimas nenumatytas.

Informavo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d.) dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nesikreipė. Kiekvieną dieną ryte ir vakare kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vykdomas visų patalpų apėjimas, kurio metu dalyvauja ir Sveikatos priežiūros specialistai. Nuteistiesiems, nurodžiusiems nusiskundimų dėl sveikatos, suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat pabrėžė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato vaistų ir vaistinių medžiagų (toliau – ir vaistiniai preparatai) įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Aprašo 6 punkte numatyta, kad viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyrius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas numato, kad nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti maisto papildus (vitaminus). Maisto papildus nuteistieji turi galimybę nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Jie turi teisę kreiptis į parduotuvės vedėją raštiškai, prašydami jiems pristatyti prašomus maisto papildus, kurie atvežami į įstaigos parduotuvę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo (toliau – ir LR BVK) 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaitą. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. LR BVK 99 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę susirašinėti ir yra numatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nurodė, kad Vilniaus PN administracija neprivalo apmokėti pareiškėjo telefoninių pokalbių bei susirašinėjimo pašto išlaidų, jokios pareiškėjo teisės šiuo atžvilgiu pažeistos nebuvo.

Teigė, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas, nebuvo. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

Nesutinka su atsakovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis reglamentavimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų jį laikant per mažo ploto kamerose, kai laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 6.

Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 28-448(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skirta nuobauda dvylika mėnesių praleisti drausmės grupėje (b. l. 17–18). Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 7-221 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ pareiškėjas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos drausmės nuobaudai atlikti buvo perkeltas į drausmės grupės gyvenamąją patalpą Nr. 13D (b. l. 19), o 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-207 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ iš drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą (b. l. 21). 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus PN rašte (b. l. 60), kurį pateikė teismui, nurodyta, kad ant pareiškėjo prašymų ,,Apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje“ galėjo būti nurodyta kamera Nr. 6, nes nuteistieji, būdami drausmės grupėje, gali būti perkeliami į kitas drausminės grupės patalpas dėl tokių priežasčių kaip konfliktai tarp nuteistųjų, muštynės ir kt. Pateikė Vilniaus PN II korpuso pirmojo aukšto kamerų tipo patalpos Nr. 6K ir antrojo aukšto drausmės grupės patalpos Nr. 6D plotus. Nurodė, kad kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6K plotas – 12,99 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,81 kv. m), įrengtos 3 gyvenamosios vietos. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 6D plotas – 14,66 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,60 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos.

Atsiliepime nurodyta, kad drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 13D plotas – 31,47 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 180 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 9, 20). Iš pateikto pirmo aukšto išplanavimo brėžinio (b. l. 61) matyti, kad kameros Nr. 6K plotas yra 11,18 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas – 1,81 kv. m), iš antro aukšto išplanavimo brėžinio (b. l. 62) matyti, kad kameros Nr. 6D plotas yra 13,06 kv. m (sanitarinio mazgo plotas – 1,60 kv. m). Abiejose pastarosiose kamerose įrengta po tris miegamąsias vietas.

Pareiškėjo manymu, apskaičiuojant jam tekusį plotą kameroje, iš bendro ploto turėtų būti išskaičiuojami sanitarinis mazgas ir baldai.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėjo atžvilgiu galima konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, baldų ir sanitarinio mazgo plotai neišskaičiuojami iš bendro kamerų ploto. Tokiu atveju pareiškėjui kameros tipo patalpoje Nr. 13D teko apie 3,93 kv. m. ploto, kameros tipo patalpoje Nr. 6K teko apie 3,73 kv. m. ploto, kameros tipo patalpoje Nr. 6D teko apie 4,35 kv. m. Kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus EŽTT praktikoje taikomas 3 kv. m standarto laikymasis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimui skirtas laikas yra tik 2 valandos per dieną.

BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. BVK 145 straipsnyje nustatytos nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose, pagal kurias kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atlikinėjo drausmės nuobaudą, kuri jam buvo skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus. Patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti kamerų tipo patalpose atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką, numatytą teisės aktuose. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus PN yra griežtai laikomasi nuteistiesiems nustatytos pasivaikščiojimų tvarkos, kiekvieną dieną nuteistiesiems atliekantiems nuobaudas drausmės grupėje ar kamerų tipo patalpose suteikiami įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimai gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į Vilniaus PN administraciją (b. l. 22,) prašydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laiką arba teikė skundus dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą ribojimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam buvo leista iki 2 valandų pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų analizuojamu aspektu nepažeidė.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose jam trūkdavo vietos mankštai ir sportavimui.

Eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (18 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Eksploatavimo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, patalpose prasta ventiliacija, drėgna, jautėsi šaltis.

Eksploatavimo taisyklės numato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai (11.5 punktas). Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Eksploatavimo taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (11.8 punktas). Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma 134:2015) įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė paaiškinimus, kad gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamo apšvietimo, ventiliacijos ir drėgmės (b. l. 22) darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su netinkamu apšvietimu, ventiliacija, drėgme ir netinkama oro temperatūra kamerose, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nusiprausti po dušu turėjo galimybę tik vieną kartą per savaitę iki 15 minučių ir tai pažeidė jo teises. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais ar prašymais dėl prausimosi duše į Vilniaus PN administraciją nesikreipė (b. l. 22). Pareiškėjas neneigia, kad galėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad dėl sveikatos būklės jam būtų buvęs būtinas prausimasis duše dažniau nei vieną kartą per savaitę, iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 23-27) tokių duomenų taip pat nenustatyta. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas taip pat mano, kad jam neturtinė žala kilo dėl to, kad maistas gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis ir nekokybiškai, porcijos dažniausiai neatitiko nustatytų normų, nes buvo dalijamos nesveriant, panaikinti artimųjų maisto perdavimai – siuntimai.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė turėti šiltus pledus, tačiau nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis. Pareiškėjui nustatyta administracine tvarka nesiskundus (b. l. 22), teismas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas taip pat patyrė miego sutrikimus.