Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant atsakovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos; išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė J. M. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad paskutinį kartą atsakovas vaiką matė balandžio mėnesį, iki to laiko su vaiku taip pat labai retai bendraudavo. Jos žiniomis, atsakovas šiuo metu išvykęs į Angliją, tačiau jokia informacija apie jį jai nėra žinoma.

Atsakovas J. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negautas. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) buvo įteikti paštu kartu su atsakovu gyvenančiam jo šeimos nariui, todėl darytina išvada, kad atsakovas apie pradėtą procesą ir jam pareikštus reikalavimus yra tinkamai informuotas, tačiau atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, į teismo posėdžius nevyko. Teismo šaukimų paštu atsakovui įteikti nepavyko, apie paskirtus paskutinius du teismo posėdžius atsakovas buvo informuotas papildomai viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad duomenų, jog šalys netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio sūnaus S. S., atžvilgiu skyriuje nebuvo gauta. Į Skyrių pokalbiui buvo iškviesti ieškovė ir atsakovas, atvyko ieškovė, atsakovas neatvyko bei nesusisiekė. Pokalbio metu ieškovė nurodė gyvenanti jos mamai R. M. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamam name, jame yra trys kambariai. Kartu gyvena šalių sūnus, ieškovės mama bei laikinai gyvena ieškovės sesers dukra V. L.. Ieškovei ir vaikui yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovė nurodė dirbanti AB „Maxima“, Jonavoje, kasininke-pardavėja, jos darbo užmokestis yra apie 400 Eur. Ieškovė nurodė, jog gauna 30 Eur išmoką vaikui. Paaiškino, kad sūnus lanko vaikų darželį „Pakalnutė“, už darželį reikia mokėti maždaug po 30 Eur į mėnesį. Vaikas yra sveikas, jam nėra nustatyti specialūs poreikiai. Vaikas būrelių nelanko. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvenanti kartu apie dvejus metus, šalių sūnus liko gyventi kartu su ieškove. Pasak ieškovės, atsakovas vaiką aplanko gal 3 ar 4 kartus į metus, atsakovas nepasiima sūnaus pas save pasisvečiuoti. Atsakovas gyvena ieškinyje nurodytu adresu, iš Jonavos savivaldybės administracijos nuomojamame bute. Ieškovės teigimu, atsakovas prie sūnaus išlaikymo beveik neprisideda: gyvenant skyriumi yra kartą davęs 20 Eur, taip pat nupirkęs drabužių vaikui. Ieškovės žiniomis, atsakovas nedirba, ar atsakovas turi kokių nors pajamų, ieškovė nežino. Pasak ieškovės, ji ir atsakovas yra sveiki ir darbingi, kitų nepilnamečių vaikų, be sūnaus, ieškovė ir atsakovas neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra baigęs Jonavos politechnikos mokyklą, yra įgijęs virėjo specialybę. Ieškovė teigė negalinti nurodyti konkrečios sumos, jos išleidžiamos sūnaus išlaikymui. Pasak ieškovės, sūnų išlaikyti jai padedanti jos mama, ji sumokanti ir gyvenamo būsto komunalinius mokesčius. Ieškovės nuomone, atsakovas neprieštarauja tam, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Pasak ieškovės, tarp jos ir atsakovo ginčų dėl bendravimo su vaiku nėra buvę. Šalių sūnus šiuo metu dėl savo amžiaus nuomonės dėl ieškinio reikalavimų negali išreikšti. Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo mama prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Skyrius nėra gavęs duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikas liko gyventi kartu su savo mama. Ieškovės teigimu, atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka teisėtus vaiko interesus. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Esant galimybei, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis neturėtų būti ribojamas tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Skyrius neprieštarauja, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nepilnamečiui vaikui iš atsakovo būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas. Šiuo metu Skyrius neturi objektyvių duomenų apie atsakovo pajamas bei turtinę padėtį. Taip pat Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus vaiko interesus, pritaria, jog iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku be apribojimų. Skyrius neturi duomenų, jog tai prieštarautų vaiko interesams. Teismo posėdyje skyriaus atstovas A. Baranauskas patvirtino išvados nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. S. (b. l. 7), kuris šiuo metu yra trejų metų ir septynių mėnesių amžiaus. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino pareiškimu. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas materialinės paramos ir išlaikymo vaikui neteikia nuo 2016 m. birželio mėnesio, kai atsakovas išvyko į užsienį, o grįžęs, jis su vaiku nebebendravo ir ieškovei išlaikyti jo nepadėjo. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas vaiką lanko retai (3-4 kartus per metus), paskutinį kartą vaikas tėvą matė 2018 m. balandžio mėnesį, iš viso per nurodytą laikotarpį atsakovas vaiko išlaikymui yra davęs 20 Eur. Atsakovas, išvykęs iš Lietuvos, savo mažamečiu vaiku nesirūpino, materialinio išlaikymo neteikė, vaiku domėjosi periodiškai. Ieškovei nežinoma atsakovo buvimo vieta, jos duomenimis, jis šiuo metu yra užsienyje. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, išskyrus sumokėtą 20 Eur pinigų sumą, materialinio išlaikymo savo mažamečiui vaikui neteikia nuo 2016 m. birželio 1 d.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių sūnus S. S. šiuo metu yra trejų su puse metų amžiaus, jis nuo gimimo gyvena su savo motina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su sūnumi gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovo faktinė buvimo vieta nežinoma, ieškovės paaiškinimu, jis galimai išvykęs į užsienį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jis vaiką lanko retai ir prie jo išlaikymo neprisideda. Ieškovė viena rūpinasi mažamečiu sūnumi, jo sveikata, gydymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnamečio S. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove J. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą sūnui. Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi (b. l. 35) iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 13 d. iki sprendimo priėmimo. Priteisdamas tokio dydžio laikiną išlaikymą, teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius bei tai, kad tuo metu teismui nebuvo pateikti išsamūs duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 400 Eur.

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba MAXIMA LT, UAB, kurioje jos draudžiamosios pajamos yra nuo 405 iki 495 Eur (priskaitomas darbo užmokestis). Iš VASDF biudžeto lėšų ieškovei papildomai mokama 14,64 Eur išmoka. Duomenų apie tai, kad ieškovė turi daugiau išlaikytinių, byloje nėra. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi. Duomenys apie kreditorinius ieškovės įsipareigojimus byloje nepateikti, išskyrus 2016 m. spalio 31 d. sudarytą Investicinio draudimo sutartį Nr. 71-550-525781, kuria apdraustas nepilnametis vaikas.

Kaip jau minėta, ieškovė su vaiku gyvena jos motinai priklausančiame name ir atitinkamai iš savo lėšų prisideda prie mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas mokėjimo, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis namo priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad vaiko išlaikymui jo tėvas lėšų neteikia, vaiką lanko retai. Šiuo metu vaikas lanko ugdymo įstaigą – Jonavos vaikų lopšelį-darželį „Pakalnutė“, todėl ieškovė patiria papildomas išlaidas, susijusias su lopšelio-darželio lankymu bei transporto išlaidas, nes vaiką iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) reikia vežti į darželį, kuris yra Jonavos mieste, ir pasiimti iš jo. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

VSDFV duomenimis atsakovas J. S. šiuo metu Lietuvoje nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų (pensijų kompensacijų ar nedarbo išmokos ir pan.). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi piniginiai išieškojimai septyniose vykdomosiose bylose. Duomenų apie tai, kad atsakovas gauna papildomas pajamas ar turi daugiau išlaikytinų, byloje nėra. Atsakovas jokių duomenų apie savo valdomą turtą ar galimai gaunamas pajamas užsienio valstybėje teismui nepateikė.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas užsienyje teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu ir jis turėjo galimybę teismui asmeniškai arba per atstovą pateikti visą reikiamą informaciją apie savo turtinę padėtį ir galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Atsakovui nusišalinus nuo vaiko išlaikymo, šiuo metu būtent ieškovei tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad ieškovės gaunamų pajamų išlaikyti save ir vaiką nepakanka, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda ir ieškovės mama.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad šalių sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 418 Eur, iš jų: vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 30 Eur, maistui - 130 Eur, rūbams - 60 Eur, avalynei - 40 Eur, higienos prekėms - 30 Eur, medicininiui aptarnavimui - 30 Eur, laisvalaikiui, knygelėms - 20 Eur, žaislams - 30 Eur, transporto išlaidoms - 20 Eur, draudimo mokesčiui - 3 Eur. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis šiuo metu atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis yra 400 Eur. Be to pažymėtina, kad šalyje didėjant darbo kaštams ir prekių kainoms, taip pat vaikui augant atitinkamai keičiasi ir vaiko poreikiai. Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtino 555 Eur dydžio minimaliąją mėnesinę algą (MMA), todėl ateityje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas bus net mažesnis už MMA ½ dalį. Augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų, be to įprasta, kad dalis prekių yra perkama turgavietėje. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, kad pats daugiau kaip dvejus metus vengė mokėti vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 400,00 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo J. S. priteisti išlaikymą nepilnamečiui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2018 m. lapkričio 19 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai J. M..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas, išskyrus ieškovės nurodytą 20 Eur sumokėtą pinigų sumą, materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2016 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas sūnui S. S., už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2018 m. lapkričio 19 d.), t. y. už 29 mėnesius ir 19 dienų, išeliminuojant teismo priteistą laikiną materialinį išlaikymą (po 100 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d.) ir atsakovo sumokėtą 20 Eur sumą, iš viso – 5407 Eur (200 Eur x 29 mėn. (+19 d.) = 5927 Eur; 100 Eur x 5 mėn. = 500 Eur; 5927 Eur – 500 Eur – 20 Eur = 5 407 Eur).

Priėmus sprendimą, teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Atsakovo buvimo vieta bei jo užimtumas teismui nežinomi, todėl nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo ir jo mažamečio sūnaus bendravimo tvarką šiuo atveju netikslinga. Ginčo šiuo klausimu byloje nėra, todėl tenkinamas ieškovės prašymas nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Šalims išaiškintina, kad ateityje kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iš šalių turės teisę ir galimybę kreiptis su atitinkamu ieškiniu į teismą.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-1055-4726 (b. l. 5) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 291,20 Eur (pagal 2018-08-23 pažymą Nr. NTP-74886; b. l. 51). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 291,20 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 72 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 9,73 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. M. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant po 200,00 Eur (du šimtus eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki S. S. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise S. S. įstatyminiam atstovui – motinai J. M. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui S. S., (duomenys neskelbtini), 5 407,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d.

Atsakovo J. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. S. ribojimo nenustatyti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 291,20 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 20 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-1055-4726 ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažymą Nr. NTP-74886 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 81,73 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 73 euro centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.