- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-345-200-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00340-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Angelė Ikasalienė (pirm.), Regina Pocienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Vilhelmas Keliuotis
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-200/2014
2014 m. gegužės 9 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės, teisėjų Reginos Pocienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:
R. B. 2013-12-10 09:46 val. Širvintų m., Zibalų ir Kalnalaukio gatvių sankryžoje po to, kai jis buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vado V. G. vairuojantis automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nėra atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, t. y. kai jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 p. reikalavimus, ir būdamas informuotas, kad jam už šį pažeidimą bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiesiogiai, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo, vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų vykdomas „Policijos patrulių veiklos instrukcijos”, patvirtintos 2011-07-19 Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673, 61.7 punktas, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. 1 d. reikalavimas bei „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462, 4 ir 32 punktai, būdamas savame automobilyje „Audi 100 Avant“, pro atidarytą vairuotojo langą, paduodamas būrio vadui V. G. į automobilio „Audi 100 Avant“ registracijos liudijimą Nr. B 357817 tyčia įdėtą 50 Lt banknotą, davė valstybės tarnautojui 50 Lt kyšį. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas Vilhelmas Keliuotis prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendį ir bylą nutraukti, nurodo, kad teismas nepašalino abejonių dėl R. B. pareikšto kaltinimo pagrįstumo, nuosprendį grindė faktiškai vien tik liudytojų policijos pareigūnų parodymais, o neabejotinai kaltę pagrindžiančių įrodymų nenustatė. Didžioji dalis bylos duomenų – liudytojų M. S., Ž. G. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, automobilio „Audi“ techninės apžiūros IS tik patvirtina, kad policijos pareigūnas V. G. sustabdė R. B. vairuojamą automobilį, kad šie asmenys bendravo iki nuteistajam įsėdant į policijos automobilį ir kad nuteistajam pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojo K. D. parodymai (net jei teismas jų neatmestų) patys savaime nei patvirtintų, nei paneigtų faktinių aplinkybių, buvusių R. B. vairuojamo automobilio sustabdymo vietoje. Todėl R. B. ikiteisminio tyrimo metu nesureikšmino šio liudytojo galimų parodymų ir apie šį liudytoją iš viso neužsiminė tyrėjai. Gynėjas pirmojo teismo posėdžio metu iš ginamojo sužinojęs papildomas aplinkybes, susijusias su pinigų atsiradimu automobilio techniniame pase, prašė apklausti liudytoją K. D. teisme tik dėl to, kad teismas turėtų galimybę patikrinti kaltinamojo parodymų patikimumą. Nurodytieji bylos duomenys, o juo labiau byloje esantis 50 Lt banknoto apžiūros protokolas, niekaip neįrodo nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šie byloje surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais R. B. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti bent vieną kyšio davimo aplinkybę, yra tik liudytojo V. G. tarnybinis pranešimas, jo parodymai duoti bylą nagrinėjant teisme ir R. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme. Taigi, tik šie duomenys gali būti pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. pagrindu, patvirtinantys arba paneigiantys R. B. kaltę. Vadovaujantis BPK 20 str. nustatytų bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisyklių visetu, ir šie duomenys negali būti pripažinti neabejotinais R. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais, jei jų negalima patikrinti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar šiuos duomenis galima patikrinti, jų BPK numatytais proceso veiksmais netikrino.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas nesant nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, teisme neatlikus nuoseklaus ir išsamaus bylos aplinkybių tyrimo, bylos duomenų patikrinimo, laikytina, kad nuosprendis iš esmės yra priimtas remiantis tik klaidingai suformuotu teisėjo vidiniu įsitikinimu. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, darytina prielaida, kad tokį vidinį įsitikinimą iš esmės galėjo suformuoti absoliutus teismo tikėjimas pareigūno V. G. parodymais ir nepagrįstos abejonės dėl R. B. parodymų nuoširdumo. Teismas nepasisakė ir nepagrindė, kas nulėmė teismo abejones dėl R. B. duotų parodymų, kurie, pasak apeliantų, yra nuoširdūs, nuoseklūs ir nesikeitė ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Nesuprantama, kodėl teismas patikimais laikė V. G. parodymus, nors jie, surašyti tarnybiniame pranešime, o vėliau papildyti ir patikslinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, yra akivaizdžiai tendencingi, todėl keliantys abejones dėl jų teisingumo.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad R. B. nuo pat jo sulaikymo momento neigė, jog ketino duoti kyšį pareigūnui, juo labiau, kad davė kyšį. Jo vairuojamo automobilio sustabdymo ir pinigų atsiradimo automobilio techniniame pase aplinkybes nuteistasis paaiškino nuoširdžiai ir nuosekliai. Teismas nesiaiškino ir nepasisakė dėl galimų R. B. motyvų duoti kyšį. Tai iš dalies suprantama, kadangi būtų sudėtinga įžvelgti logiškus, nesikertančius su sveiku protu motyvus (net manant, kad patikrinimui sustabdytas kelių eismo taisyklių pažeidėjas gali būti atsainus įstatymų atžvilgiu) duoti 50 Lt dydžio kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, už kurį baudžiama 50 Lt dydžio bauda. Bet visiškai paprasta patikėti, kad vairuotojas gali apsirikti arba neapsižiūrėti, jog vairuoja automobilį, kurio techninės apžiūros galiojimo terminas pasibaigė prieš vieną dieną iki sustabdant policijos pareigūnui (techninės apžiūros galiojimo terminas pasibaigė 2013-12-09, ATP protokolas surašytas 2013-12-10). K. R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (ar nepadarymo) aplinkybės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nuteistojo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybėmis, teismas, tinkamai taikydamas BPK 20 str. 5 d., turėjo ištirti bei patikrinti ir šias aplinkybes. Tai atlikęs, teismas būtų išsiaiškinęs, kad R. B. formaliai pažeidė KET vairuodamas automobilį nuošaliame kelyje, nes buvo sustabdytas ties miesto riba, nuvažiavus apie 1,5 km atstumą nuo kaimo, kur stovėjo automobilis, o nuo automobilio priverstinio sustabdymo vietos už maždaug 500 m yra automobilių techninės apžiūros centras. Apeliantų manymu, tai nustačius, teismui nekiltų abejonių, jog R. B. pagrįstai galėjo tikėtis, jog pareigūnas dėl formalaus, nežymaus ir nepavojingo KET pažeidimo gali apsiriboti žodiniu įspėjimu ar nurodymu nedelsiant vykti į automobilių techninės apžiūros centrą. Ar vairuotojas nuvyko atlikti techninę apžiūrą, pareigūnas būtų galėjęs įsitikinti net nepasitraukdamas iš pažeidėjo sustabdymo vietos, nes iš šios vietos be kliūčių matomas kelias į techninės apžiūros centrą. Todėl natūralu, kad įvertinęs administracinio teisės pažeidimo mastą ir jo padarymo aplinkybes, tikėdamasis, bet nesulaukęs protingo pareigūno sprendimo, R. B. pats paprašė pareigūno nesureikšminti nežymaus pažeidimo ir apsiriboti įspėjimu.
Apeliantai tvirtina, kad vertindamas pareigūno V. G. parodymus, akivaizdžiai nulėmusius apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turėjo būti itin atidus ir nešališkas, turėjo būti vertinami ne vien tik pareigūno parodymai, bet ir išsamiai nustatytos bei visapusiškai patikrintos aplinkybės, kurios galėjo įtakoti pareigūno galimai nesąžiningą elgesį kaltinamojo atžvilgiu ar tendencingus jo parodymus, atsiradus ginčytinoms aplinkybėms dėl automobilio techniniame pase buvusių pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai į Širvintas atvyko iš Vilniaus atlikti tikslinę užduotį (todėl galėjo turėti asmeninių tikslų pasižymėti tarnyboje), bylos nagrinėjimo teisme metu gynyba siekė išsiaiškinti oficialų pareigūnų užduoties tikslą. Šios aplinkybės visapusiškai nebuvo ištirtos, apsiribota tik liudytojo pareigūno Ž. G. nekonkrečiais paaiškinimais. Tik teismas turėjo galimybę išreikalauti iš Vilniaus apskrities VPK medžiagą apie pareigūnų įvykio dieną atliekamą užduotį ir patikrinti, ar pareigūno V. G. pateikta pinigų atsiradimo automobilio techniniame pase versija nesąlygota pareigūno atliekamos tarnybinės užduoties pagrindu galėjusių atsirasti asmeninių motyvų, galimo nepamatuoto noro pasižymėti tarnyboje. Kad pareigūnas (ar visi trys automobilius įvykio vietoje stabdę pareigūnai) galėjo turėti asmeninių motyvų, leidžia manyti tos aplinkybės, jog po to, kai buvo sulaikytas R. B., visi trys pareigūnai iš jų laikinos pareigų vykdymo vietos išvyko į Širvintų PK ir savo tiesioginį darbą Širvintose baigė, nors pristatyti KET pažeidėją į policijos komisariatą galėjo ir vienas pareigūnas. Taigi teismui nepatikrinus pareigūno parodymų patikimumo, liko nepaneigtos abejonės, kad pareigūnai, pasinaudodami aplinkybėmis, leidžiančiomis manipuliuojant parodymais teigti buvus kyšio davimą, būdami patyrę, todėl žinodami, kad neretai teismai, nesigilindami į bylos aplinkybes tokio pobūdžio bylose priima apkaltinamuosius nuosprendžius visiškai pasitikėdami pareigūnų parodymais, laikė, kad savo užduotį įvykdė, nes pasiekė svarių rezultatų, sulaikydami ne tik KET pažeidėją, bet tuo pačiu ir nusikaltėlį. Apeliantų nuostatą dėl policijos pareigūnų elgesio tendencingumo ir teismo nuosprendžio neobjektyvumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad teismas, vertindamas V. G. parodymus, jais ne tik absoliučiai pasitikėjo, bet dar ir interpretavo, taip paryškindamas šių įrodymų reikšmę apkaltinamajam nuosprendžiui. Teismo nuosprendyje išdėstyti V. G. parodymai, kad jis „...sustabdė kaltinamojo automobilį, nes įtarė, kad gali būti pasibaigusi techninė apžiūra“. Tokių kategoriškų parodymų V. G. nedavė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Neįtikėtina, kad net ir toks patyręs pareigūnas kaip V. G., stabdytų automobilį dėl tokio konkretaus įtarimo, nes neįmanoma patikėti, jog pamačius važiuojantį automobilį, galima nustatyti, kad prieš dieną baigėsi to automobilio techninės apžiūros galiojimo terminas. Nesuprantama, kodėl teismas kaltinamojo naudai nevertino pareigūno parodymų, jog apie sulaikytą kyšininką jis nepranešė per radijo ryšį operatyvaus valdymo poskyriui. Patikrinęs šią aplinkybę, teismas galimai būtų nustatęs, jog pareigūnai padarė tarnybinį pažeidimą, o tai nustačius teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareigūnų parodymų patikimumo.
Skunde atskirai pasisakyta dėl pareigūno V. G. pateiktos versijos (teisme jo detalizuotų parodymų) apie pinigų atsiradimo automobilio techniniame pase aplinkybes. V. G. parodė, kad per pravirą automobilio langą paėmęs visus pareikalautus dokumentus iš sustabdytame automobilyje buvusio R. B., pareigūnas išlankstė automobilio techninį pasą (kuriame tuo metu pinigų nebuvo), jį vėl sulankstė ir paprašytas grąžino vairuotojui. Tada R. B. iš vidinės drabužio kišenės išsitraukė piniginę, iš jos išėmė 50 Lt vertės kupiūrą, įdėjo ją į automobilio techninį pasą ir šį vėl padavė pareigūnui. T. V. G. versija yra labai abejotina, turinti absurdiškumo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūno tarnybiniame pranešime, surašytame tuoj po įvykio, pinigų atsiradimo automobilio techniniame pase aplinkybės nebuvo detalizuotos, jų vėlesnį detalizavimą laikyti pareigūno (ar kelių pareigūnų) versija, siekiant bet kokiomis priemonėmis apkaltinti vairuotoją ir taip galimai užsitarnauti pareiginį paskatinimą (jei faktiškai pinigai techniniame pase atsirado kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis ir buvo pastebėti tik apžiūrėjus šį dokumentą policijos automobilyje), leidžia šie likę neatsakyti klausimai: kodėl pareigūnas, kuriam protokolo surašymui pakanka tik KET pažeidusio vairuotojo pažymėjimo, grąžinęs kitus dokumentus sulaikytojo automobilio vairuotojui (šiam neprivalant išlipti iš savo automobilio ir eiti į policijos automobilį), laukė prie pažeidėjo automobilio, o ne tuoj pat ėjo į policijos automobilį vykdyti tarnybinių funkcijų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka įforminti KET pažeidimą; ar pareigūnas, žinodamas KET pažeidėjo ketinimus ir sąmoningai laukdamas (ką patvirtino duodamas parodymus teisme net pademonstruodamas, kaip elgėsi kaltinamasis), kol R. B. duos kyšį, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. Tik išsamiai išsiaiškinęs atsakymus į šiuos stiprias abejones keliančius klausimus teismas turėtų teisinį pagrindą spręsti dėl R. B. kaltės. Kad pareigūnas V. G., duodamas parodymus teisme, galimai buvo suinteresuotas įtikinti teismą R. B. kaltumu, leidžia manyti ir ta aplinkybė, jog liudytojas, atsakydamas į gynybos klausimus, ne tik aiškino konkrečias aplinkybes, bet ir, lyg perėmęs kaltintojo funkcijas, pasvarstė dėl galimų R. B. motyvų duoti kyšį. Pareigūno nuomone, KET pažeidėjui galėjo rūpėti jo reputacija ir galbūt todėl jis siekė likti nenubaustas administracine tvarka. Vadinasi, net visiškai R. B. nepažįstančiam pareigūnui kaltinamasis padarė garbingo, savo reputacija besirūpinančio žmogaus įspūdį. Tokiu atveju, polemizuojant su patyrusiu pareigūnu, savaime kyla klausimas, kuris tiriant bylos duomenis ir sprendžiant dėl R. B. kaltės nekilo teismui ir į kurį neatsakyta priimant nuosprendį – ar asmuo, branginantis savo reputaciją, žinodamas kategorišką pareigūno nuostatą elgtis tik pagal įstatymą, siektų išvengti administracinės atsakomybės už nežymų pažeidimą, dėl to darydamas sunkesnį, baudžiamąjį nusižengimą, už kurį neišvengiamai sulauks sunkesnių pasekmių. Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių laikyti R. B. potencialiu įstatymų pažeidėju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo polinkį neadekvačiai vertinti gyvenimiškas situacijas. Todėl, teismui nepaneigus R. B. esant pareigingu valstybės piliečiu, nėra pagrindo manyti, kad šis save gerbiantis ir savo reputacija besirūpinantis asmuo galėtų ryžtis tokiai kvailai ir beprasmei veikai, kokios padarymu yra apkaltintas.
Nesant byloje kitų R. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, tiksliai nenustačius ir nepatikrinus pinigų atsiradimo automobilio techniniame pase aplinkybių iki šio dokumento perdavimo policijos automobilyje buvusiai pareigūnei (kas šioje byloje akivaizdžiai turi išskirtinę tiesioginę reikšmę bylai išspręsti ją teisingai), teismas, suabejojęs kaltinamojo parodymų patikimumu, turėjo pagrindų kritiškai vertinti ir abejotinus V. G. parodymus. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, kad abejonės byloje vertinamos kaltinamojo naudai, teismas turėjo nustatyti, jog byloje nesurinkus pakankamai R. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, kaltinimus grindžiant vien tik abejotinais bylos duomenimis, nėra teisinio pagrindo priimti kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti taip, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimą apeliantams, neįrodo, kad teismo išvados neteisingos.
Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų aspektu, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad R. B. siūlė 50 Lt kyšį policijos pareigūnui V. G., siekdamas šio valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo ir tokiais savo veiksmais padarė BK 227 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Nors apeliantas teigia, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų - V. G., M. S., Ž. G. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų, dokumentų apžiūros protokolu. Aukštesnės instancijos teismas, palyginęs šiuos nuteistojo teiginius su visais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, juos vertina tik kaip nuteistojo pasirinktą gynybos versiją.
Pirmos instancijos teismas išanalizavo nuteistojo, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. G., M. S., Ž. G. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, palygino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriuos atmetė.
Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus.
Kaip tik tai ir nustatyta apelianto veiksmuose. R. B., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už automobilio Audi 100, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam tikrinimo metu nebuvo atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, vairavimą, tiesiogiai pasiūlydamas ir duodamas kyšį, siekė, kad policijos pareigūnas nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas policijos pareigūnui V. G., pasakydamas žodžius, kad „atsilygins ir vietoje atsiskaitys“, o pastarajam pasakius, kad tai yra papirkimas, paimdamas pinigus iš piniginės ir įdėdamas į transporto priemonės registracijos liudijimą, norėjo, jog policijos pareigūnas pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jam pagal įstatymą priskirtų pareigų: nefiksuotų R. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo, netaikytų jam už tai administracinės atsakomybės, esant pagrindui taip veikti. Apeliantas siekė, kad pareigūnas elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, t.y. nevykdytų įgaliojimų – neteisėtai neveiktų.
Pažymėtina tai, kad apelianto ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme pateiktos įvykio versijos - neva tai jis nesiūlė ir nedavė policijos pareigūnui kyšio, kad pinigai skirti ne policijos pareigūnui, yra paneigtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė, kad automobilio registracijos liudijimą išėmė iš piniginės, o teismo posėdžio metu, kad iš viršutinio skydelio, kur buvo jį palikęs su pinigais draugui. Be to, apie liudytoją (draugą) K. D. ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grįsdamas apelianto kaltę, vadovavosi policijos pareigūnų V. G., Ž. G. ir M. S. iš esmės nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais, kuriuos patvirtina V. G. tarnybinis pranešimas (b.l. 34), 2013-12-12 pinigų apžiūros protokolas (b.l. 7-8).
Nurodyti įrodymai patvirtina tai, jog apeliantui policijos pareigūnas V. G. išaiškino jo padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę. Tuo tarpu šiam policijos pareigūnui nurodžius, jog bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. B. iš karto pradėjo jį įkalbinėti, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, siūlė susitarti draugiškai, atsiskaityti vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog priešingai nei teigia apeliantas, jam policijos pareigūno V. G. buvo išaiškinta, jog tokie jo veiksmai, kaip 50 Lt siūlymas ir davimas už pareigūno neteisėtą neveikimą, vertintini kaip policijos pareigūno papirkimas, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis į pareigūno perspėjimus nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Kaip matyti iš liudytojos policijos pareigūnės M. S. parodymų, ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kai V. G. sustabdė R. B. automobilį Audi. Į automobilį atėjus vairuotojui ir G., pastarasis pasakė, jog į transporto priemonės registracijos liudijimą įdėtas kyšis, R. B. pasakė, kad „buvo galima žmoniškai susitarti“. M. S. matė į techninį pasą įdėtus 50 Lt, juos nufotografavo. Liudytojas Ž. G. nurodė, jog iš V. G. sužinojo apie kyšio davimą, matė registracijos liudijime 50 Lt, važiuojant į komisariatą, R. B. jo prašė pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų parodymus įvertino patikimais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų anksčiau pažinoję nuteistąjį, siekę jį apkalbėti ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Tuo tarpu paties apelianto ir liudytoju apklausto jo draugo K. D. parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip kaltinamojo sugalvota gynybos pozicija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. D. iš karto po įvykio nebuvo apklaustas, apie pastarąjį ikiteisminio tyrimo metu neminėjo ir apeliantas, K. D. liudijo tik teismo posėdyje apelianto gynėjo prašymu.
Pareigūnų parodymus apie tai, kad R. B. policijos pareigūnams davė būtent 50 Lt kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, patvirtina byloje esantis 2013-12-12 Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta viena 50 Lt vertės kupiūra, kurios Nr. AJ94332519 (b.l. 7-8).
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10AN-4687586-13 patvirtina, jog R. B. 2013-12-10 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-12-10 09.46 val., Širvintų raj., Širvintose Zibalo ir Kalnalaukio g. sankryžoje vairavo automobilį Audi 100 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, t.y. padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nepagrįsti apelianto skundo teiginiai, jog policijos pareigūno V. G. veiksmai nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinami kaip provokavimas duoti kyšį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog provokavimu duoti kyšį šiuo atveju galėtų būti pripažįstami tokie policijos pareigūnų veiksmai ar kalbos, kai R. B. būtų aiškiai leista suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus užfiksuotas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nagrinėjamu atveju, ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, policijos pareigūno V. G. veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip provokavimas duoti kyšį, nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kai policijos pareigūnas pažeidėjui aiškina jo padaryto pažeidimo pobūdį, pareigas laikytis atitinkamų saugumo taisyklių, nurodo galimas nuobaudas ir panašiai, nėra provokavimas ar reikalavimas duoti kyšį (kasacinė nutartis Nr. 2K-231/2007).
Taigi, įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. Teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių – kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Naikinti skundžiamą nuosprendį ir apelianto atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio teisinio pagrindo, apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą atmesti.