- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1667/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00691-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- D. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. (buvusi pavardė M.) ieškinį bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rokba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 45 215 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2009 m. gruodžio mėnesį ieškovės sutuoktinis A. M. buvo pateikęs ieškinį dėl 56 406 Lt priteisimo iš UAB „Victoria Gym“ (dabar atsakovas). A. M. 2011 m. kovo 14 d. mirė, o visas jo turtas testamentu paliktas ieškovei kaip sutuoktinei. Vilniaus miesto 30-asis notarų biuras pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą 2013 m. spalio 9 d. išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Šio dokumento pagrindu minėtoje civilinėje byloje teismas ieškovę pripažino A. M. teisių perėmėja ir 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 56 406 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismo priteista suma yra tik dalis atsakovo skolos. Pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą atsakovo skola sudarė 101 621 Lt, ir jos gavėju buvo nurodytas ne tik A. M., bet ir ieškovė. Pažymėjo, kad nenorėdama dalyvauti teismo posėdžiuose, 2009 m. gruodžio 20 d. neatlygintinai perleido A. M. savo reikalavimo teisę pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą. Teismui 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteisus 56 406 Lt, ieškovė teikia reikalavimą dėl likusios 45 215 Lt skolos priteisimo iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Victoria Gym“ (atsakovas) ir A. M. bei D. M. (ieškovė) 2008 m. gruodžio 9 d. sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas sutinka su 101 621 Lt įsipareigojimo A. M. ir D. M. buvimu, kurį jis turi sumokėti A. M. ir D. M. iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. 2011 m. kovo 14 d. mirus A. M., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu ieškovė paveldėjo ½ dalį reikalavimo teisės į UAB „Rokba“. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 56 406 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendime nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 20 d. A. M. ir D. M. pasirašė susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo D. M. neatlygintinai perleido A. M. reikalavimo teisę pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą 2008/12/09. Teismas sprendė, kad ieškovei, 2009 m. gruodžio 20 d. perleidusiai savo reikalavimo dalį A. M. ir po jo mirties paveldėjusiai tik ½ dalį reikalavimo teisės į UAB „Rokba“, priklauso tik pusė atsakovui paskolintos sumos, o būtent – 50 810,50 Lt. Įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteista 56 406 Lt skolos, teismas padarė išvadą, kad tenkinti ieškovės reikalavimų nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį. Teismas turėjo įvertinti, kad 2008 m. birželio 18 d. oficialiuoju testamentu A. M. paliko jai visą savo turtą, o po jo mirties (2011-03-14) 2013 m. liepos 4 d. buvo sudarytas palikimo apyrašas, į kurį antstolis įrašė ir reikalavimo teisę į UAB „Rokba“. Reikalavimo dydis buvo nustatytas pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą, ir jo piniginė išraiška sudarė 101 672 Lt. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, jog paveldimą turtą taip pat sudaro ½ dalis reikalavimo teisės į UAB „Rokba“, kadangi, notaro nuomone, nežiūrint į tai, kad 2009 m. gruodžio 9 d. ieškovė perleido savo reikalavimo teisę A. M., tačiau šis turtas liko bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe, todėl po A. M. mirties palikimas ir galėjo atsirasti tik į jo turto dalį. 2009 m. gruodžio 9 d. susitarimą galima vertinti kaip įgaliojimą tvarkyti turtą (CK 3.94 str.), kuris nepanaikino bendrosios nuosavybės. Jeigu ir būtų pripažinta, kad visa reikalavimo teisė, kaip turtas, priklausė tik A. M., tai pagal testamentą jis vis tiek būtų atitekęs ieškovei. Kai ji paveldėjo ½ dalį reikalavimo teisės į UAB „Rokba“ skolą, teismas pripažino ją A. M. teisių perėmėja ir byloje Nr. 2-1737- 430/2013 priteisė jai iš atsakovo UAB „Rokba“ 56 406 Lt skolos ir numatytas palūkanas. Vilniaus apygardos teisme pareikštas reikalavimas susijęs su jos, kaip palikėją pergyvenusio sutuoktinio, likusia reikalavimo dalimi, t. y. 45 215 Lt skola. Teismas, atmetęs ieškinį, sukėlė teisinę problemą, kadangi priėmus sprendimą dėl 56 406 Lt priteisimo, kita skolos dalis liko nepriteista. Teismui atmetus ieškinį, kyla klausimas, ar be jos gali kas nors kitas to reikalauti. Byloje pakako duomenų, kad reikalavimas dėl 45 215 Lt priteisimo yra jos savarankiška teisė, kurios įgyvendinimui paveldimas turtas neturėjo reikšmės.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visus į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atmetė ieškovės ieškinį. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė, vadovaudamasi testamentu, kurį paliko ieškovės sutuoktinis, 2013 m. spalio 29 d. patvirtino 2008 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės S. Šaltauskienės bei 2013 m. liepos 4 d. antstolės P. Kisielienės sudarytu paveldimo turto aprašu, kad A. M., mirusio 2011 m. kovo 14 d., testamente nurodyto turto įpėdinė yra sutuoktinė D. Ž., kuri paveldi visą žemiau nurodytą turtą. Paveldimo teisės pagal testamentą liudijimo 11 punkte numatyta, kad ieškovė paveldi ½ dalį reikalavimo teisės į UAB „Rokba“, pagrindas 2013 m. liepos 4 d. antstolės P. Kisielienės sudarytas paveldimo turto apyrašas (vykdomosios bylos Nr. 0093/13/01612); 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimas. CK 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Vadovaujantis šia įstatymo norma ir 2013 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, ieškovė iš savo sutuoktinio paveldėjo tik ½ dalį reikalavimo teisės pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą. Ieškovei nesant teisinio santykio dalyviai likusiai reikalavimo atsakovui daliai, ieškinys pagrįstai atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš bankrutuojančios įmonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 9 d. A. M., D. M. (ieškovė) ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas patvirtino savo 101 621 Lt įsipareigojimą A. M. ir D. M. bei įsipareigojo nurodytą sumą iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti už A. M. ir D. M. į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitą (6, 7 b. l.). Ieškovė nurodo, kad 2009 m. gruodžio 20 d. neatlygintinai perleido A. M. savo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1737-430/2013, nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 20 d. A. M. ir D. M. pasirašė susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo D. M. neatlygintinai perleido A. M. reikalavimo teisę pagal susitarimą (4 b. l.). A. M. 2011 m. kovo 14 d. mirė (8 b. l.). Ieškovės teigimu, sutuoktinis visą savo turtą testamentu paliko jai. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ir ½ dalis reikalavimo teisės į UAB „Rokba“ (pagrindas 2013-07-04 antstolės sudarytas turto apyrašas; 2008-12-09 susitarimas).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimo pagrindu ieškovė ir jos sutuoktinis įgijo 101 621 Lt reikalavimo teisę į atsakovą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Reikalavimo teisė kaip turtinė teisė plačiąja prasme laikytina turtu. Taigi 101 621 Lt reikalavimo teisė į atsakovą sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Ieškovė nurodo, kad 2009 m. gruodžio 20 d. neatlygintinai perleido A. M. savo reikalavimo teisę pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą. Šią aplinkybę patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1737-430/2013, kuriame nurodyta, jog 2009 m. gruodžio 20 d. A. M. ir D. M. pasirašė susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo D. M. neatlygintinai perleido A. M. reikalavimo teisę pagal susitarimą. 2009 m. gruodžio 20 d. susitarimo prie ieškinio ieškovė nepridėjo, teismas šio susitarimo neprašė pateikti, nors jis reikšmingas nagrinėjant kilusį ginčą ir nustatant sutuoktiniui ieškovės perleistą reikalavimo teisės apimtį. Teismas vadovavosi ieškovės nurodyta aplinkybe ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytu faktu, kad tokia reikalavimo perleidimo sutartis buvo, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nėra aišku, kokia ieškovės reikalavimo teisės dalis buvo perleista. Taigi nesant reikalavimo teisių perleidimo sutarties negalima daryti objektyvios išvados, kad ieškovė perleido visas jai priklausančias reikalavimo atsakovui teises, nors tokia prielaida galima.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtina kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimo esmė ta, kad pirminį kreditorių pakeičia naujasis kreditorius, o pirminis kreditorius savo reikalavimo teisės nebetenka. Minėta, kad ieškovė savo reikalavimo dalį perleido sutuoktiniui. Tai reiškia, kad ieškovė, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleidusi savo sutuoktiniui reikalavimo teisę, prarado savo kaip kreditorės statusą atsakovo atžvilgiu, o visą reikalavimo teisę įgijo A. M.. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, todėl tarp sutuoktinių dalinant reikalavimo teisę, kiekvienam atitektų po ½ dalį reikalavimo. Jeigu reikalavimo teisių perleidimo sutartyje išties nurodyta, kad ieškovė perleidžia visą savo reikalavimo, kylančio iš 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimo, teisės dalį, būtų pagrindas konstatuoti, jog ji perleido visas jai priklausančias reikalavimo teises, o A. M. tapo atsakovo kreditoriumi visa 101 621 Lt reikalavimo apimtimi. Taigi ginčo atveju svarbu nustatyti perleistos reikalavimo teisės dalį, o nesant byloje 2009 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, to padaryti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių.
Ieškovė teigia, kad testamentu sutuoktinis paliko jai visą savo turtą. Testamento byloje taip pat nėra, nors jis svarbus nustatant ieškovės paveldėjimo teisių apimtį. CK 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė pagal apyrašą.
Teismas nurodė, kad ieškovei, 2009 m. gruodžio 20 d. perleidusiai savo reikalavimo teisės dalį A. M. ir po jo mirties paveldėjusiai tik ½ reikalavimo teisės į UAB „Rokba“ dalį, priklauso tik pusė atsakovui paskolintos sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo teisės apimtį apibrėžia ne paveldėjimo teisės liudijimas, o šiuo atveju mirusiojo testamentas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pagrindas registruoti turtą savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad 2009 m. gruodžio 20 d. susitarimu ji perleido sutuoktiniui reikalavimo teisės visą savo dalį bei, kad sutuoktinis testamentu visą savo turtą paliko jai, ir atsižvelgiant į tai, kad palikimo negalima priimti iš dalies, kad jokios palikimo dalies ieškovė neatsisakė, būtų pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė paveldėjo ne ½ dalį reikalavimo teisės, o reikalavimo pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą teisę visa apimtimi. Tai, kad paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, jog ieškovė paveldėjo tik ½ dalį reikalavimo teisės, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės ieškinį, jeigu pasitvirtintų aukščiau nurodytos aplinkybės. Minėta, kad paveldėjimo teisės apimtį apibrėžia ne antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, ne paveldėjimo teisės liudijimas, o mirusiojo testamentas.
Ieškovė palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo 11 dalyje nurodyta, kad ieškovės paveldimą turtą sudaro ½ dalis reikalavimo teisės į UAB „Rokba“, ir kaip pagrindas nurodytas 2013 m. liepos 4 d. antstolės sudarytas paveldimo turto apyrašas ir 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimas. Neatmetama galimybė, kad antstolei nebuvo pateiktas reikalavimo teisių perleidimo susitarimas, todėl į apyrašą buvo įrašyta ½ reikalavimo teisės dalis, o ne visa reikalavimo teisė. CK 5.53 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.
Išsiaiškinęs ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumą, teismas, esant pagrindui manyti, kad į antstolio sudarytą turto apyrašą nepagrįstai buvo įrašyta tik ½ reikalavimo teisių į atsakovą dalis, turėtų sudaryti ieškovei galimybę realizuoti CK 5.53 straipsnio 7 dalyje numatytą pareigą inicijuoti apyrašo ir jo pagrindu išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo patikslinimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į ieškinio atmetimo teisines pasekmes – ieškovė dėl to paties reikalavimo ir tuo pačiu pagrindu negalėtų kreiptis į teismą savo pažeistų teisių teisminės gynybos, nors yra didelė tikimybė, jog materialiąją reikalavimo teisę į atsakovą ji turi. Ieškinio atmetimas, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad ji yra viso A. M. priklausiusio turto paveldėtoja, o 2009 m. gruodžio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido jam visas savo reikalavimo teises, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 4 d.), neatitiktų civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) bei paneigtų ieškovės, kaip A. M. įpėdinės pagal testamentą, teises.
Dėl pirmiau nurodytų neištirtų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti pareikalauta ieškovės pateikti reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir testamentą, kuriuo A. M. paliko ieškovei savo turtą. Po šių rašytinių įrodymų ištyrimo ir įvertinimo pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybės, kad visą savo reikalavimo teisę ji perleido A. M., o šis testamentu jai paliko visą savo turtą, teismas turėtų sudaryti ieškovei galimybes kreiptis dėl apyrašo papildymo, kadangi aptartos faktinės aplinkybės sudarytų pagrindą konstatuoti ieškovės materialinę teisę ne į ½ dalį, o į visą reikalavimo teisę atsakovui pagal 2008 m. gruodžio 9 d. susitarimą, todėl ieškovės ieškinys galėtų būtų tenkinamas. Tokiu atveju galėtų būti svarstoma ir dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą panaikinti teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.