Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis V(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „G.“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis tyčia nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Tai yra, kaltinamasis A. R., 2019 m. spalio 12 d., apie 06.00 val., įėjęs į balkoną, esantį (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė balkone buvusiam E. D. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam E. D. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies apatiniame voke, nedislokuotu kairio skruostikaulio lūžimu, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame žaste, krūtinės kairėje priekinėje sienoje, kairio skruostikaulio ir kairės akies apatinio voko poodines kraujosruvas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad atėjo sesuo išsigandusi, drebanti apie 6 val. ryto, jį pažadino iš miego ir pasakė, kad E. D. išlaužė jos buto duris ir puola ant jos, mosikuoja rankomis, prašė padėti E. D. išvaryti. Abu su sese grįžo pas sesę, matė išlaužtas buto duris, E. D. buvo balkone, buvo akivaizdžiai neblaivus, keikėsi. Pasakė E. D. eiti lauk, klausė, kokius cirkus šis daro, išsakė ir keiksmažodžius. Tada E. D. jam trenkė į veidą, jam nukrito akiniai, jis gynėsi ir daužė atgal, jie susikibo, apsikumščiavo ir viskas. Jis sudavė E. D. iki 10 smūgių. Tose grumtynėse jis E. D. įveikė, nes jis buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paskui jis sakė E. D., kad šis kviestų policiją. E. D. policiją kvietė, bet atvažiavo greitoji med. pagalba ir E. D. išsivežė. Jis nesakė medikams, kad yra sužalotas, į policiją nesikreipė, nėra linkęs skųstis dėl kiekvienos mėlynės ir sesuo prašė nesikreipti. Netiesa, kad jis balkone smurtavo ir neišleido E. D. apie valandą. Jis taip pat buvo E. D. sužalotas, buvo prakirsta galva, bėgo kraujas, kaklas, skruostikaulis, koja truputį skaudėjo. Mano, kad tiek pat smūgių jam sudavė ir E. D.

E. D. puola ant jo ne pirmą kartą, sesuo sumušta nebuvo. Jis žino, kad sesuo su E. D. bendrauja dėl vaiko, neklausinėja kokie jų santykiai, bet yra matęs sesę pirmiau kokius 3-4 kartus pamušta akimi. Yra ėjęs sesers gelbėti, bet E. D. jau nebebūdavo, jis pabėgdavo, policijos nekviesdavo, nes nenorėdavo skandalų, be to sesuo nemėgsta skųstis, todėl ne viską jis žino apie jų santykius.

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad L. M. naktį jam pradėjo rašinėti, klausė, ką jis veikia, kvietė užeiti, nes jie visą laiką bendravo ir susitinka, iki įvykio jų santykiai buvo artimi. Jie kartu negyveno, bet pastoviai susitikinėdavo, po kelis kartus per savaitę, turi bendrą vaiką. L. M. nesakė, kur yra. Jis pasiėmė raktą, galvojo, kad tas raktas nuo L. M. durų, buvo pamiršęs, kad nes neseniai buvo keista spynos širdelė ir nuėjo prie L. M. buto durų. Atėjęs prie durų pabarškino, durų niekas nedarė, todėl jis pradėjo rakinėti duris, jos nesirakino. Tada jis duris stumtelėjo, jos atsidarė, nes buvo tik vieną kartą užrakintos, ir jis įėjo į butą, bet viduje nieko nebuvo. Durų mechanizmo jis nesulaužė, tik iš užrakto iškrito toks medukas, kuris buvo prikaltas dviem medvaržčiais. L. M. nebuvo leidusi jam tokiu būdu patekti į butą, jie buvo susitarę susitikti prie laiptinės ar tai prie buto durų, bet kai jis prie laiptinės atėjo, L. M. ten nebuvo. Nežino, kam reikėjo laužti duris, taip girtam atrodė. Išgirdo trinktelint laiptinės duris, suprato, kad pareina L. M. ir ji parėjo, buvo akivaizdžiai neblaivi. Kadangi buvo 5 valanda ryto, jis klausė L. M., kur ji laksto tokiu laiku ir jie susiginčijo, susibarė dėl vaiko, L. M. pradėjo ant jo pulti, abu pradėjo šaukoti, sakė, kad vaikas miega pas A. Tas barnis truko gal vieną minutę ir L. M. išėjo iš buto, o jis įėjo į balkoną parūkyti, nes nesuprato, kur išėjo L. M. Jis L. M. negrasino ir jos negąsdino, rankomis nemosikavo ir prie jos neprisilietė, tik klausė, kur yra vaikas. Netrukus įbėgo į balkoną A. R., jis nespėjo net parūkyti, pasakė „ką tu čia“ ir pradėjo jį daužyti, nesakė net kad jis pasišalintų iš buto. Jeigu būtų liepęs iš buto išeiti, jis būtų išėjęs. Mušė apie valandą laiko, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba, šaukė ant jo, keikėsi, jis visą laiką sėdėjo balkone. Jis nėjo lauk iš balkono, nes kai norėjo išeiti, A. R. stovėjo prie įėjimo į balkoną ir jie susistumdė. L. M. bandė juos išskirti, bet A. R. ją nustumdavo. A. R. buvo agresyviai nusiteikęs, mušė jį 3-4 kartus kas 10 minučių. Pirmą kartą kiek sudavė smūgių nežino, daužė į galvą, antrą kartą kai pradėjo daužyti, išmušė dantį, paskui dar daužė, paskui ant palangės pametė pagalį nuo durų staktos ir vėl daužė. Jam buvo suduoti smūgiai pagrinde į kairę pusę, nes kai sėdėjo ant spintelės, buvo užsidengęs į išorę, gavo mažiausiai 30 smūgių į šoną, krūtinę, galvą. Smūgių galėjo būti su duota ir 50, jis neskaičiavo. Jis pats kvietėsi policiją ir greitąją med. pagalbą sėdėdamas balkone, L. M. bandė išsikviesti mamą. Neklausė A. R. kodėl jį muša, nežino, kodėl buvo sumuštas, A. R. akivaizdžiai buvo neblaivus, jie su L. M. visą naktį baliavojo, apie tai jam paskui sakė pats A. R.

Jam buvo leista užeiti į L. M. butą, ir po įvykio kartą raktą nuo buto jis turėjo. Jis buvo išgėręs alkoholio, bet jautėsi normaliai. Jis A. R. sudavė kai nuo jo bandė apsiginti, jau prieš ateinant L. M. mamai. Kai A. R. kiek aprimo, jis ėjo link išėjimo durų ir tada bandė apsiginti, kur jam sudavė nežino, daugiau tai buvo mosikavimas rankomis. Jie susikibo balkone, A. R. nukrito akiniai ir jis apsiramino. Dėl didelio išgąsčio jis ne viską atsimena, nes smurtas prieš jį tęsėsi apie valandą. Kai atėjo A. R. mama, viskas jau buvo į pabaigą, po kelių minučių atvažiavo greitoji med. pagalba. Atvykusiems medikams A. R. nesakė, kad būtų buvęs sužalotas. A. R. rašė pareiškimą dėl jo sumušimo, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jis neturėjo jokio tikslo sumušti A. R.

Liudytoja L. M. parodė, kad spalio 12 d. grįžusi ryte sutiko kaimynę prie durų, kuri pasakė, kad jos bute vyko triukšmas, pamatė išlaužtas duris. Išeidama iš buto duris buvo užrakinusi vieną kartą. Ji iš karto suprato, kad čia E. D. ir jam prasidėjo agresija. Įėjusi į vidų pamatė stovintį E. D., jo klausė, kodėl išlaužė duris, E. D. sakė, kad neišlaužė, pradėjo jai grasinti dėl to, kad jos nerado namuose, klausinėjo, kur ji buvo, visokius žodžius sakė, jam sukilo pavydas, ją įžeidinėjo, žemino, buvo užsimojęs ranka jai trenkti. Ji bandė E. D. raminti, bet jis nenusiramino, todėl ji išsigandusi, kad E. D. gali jai smūgiuoti, išbėgo pas brolį. Jai atrodo, kad E. D. buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, nes jo elgesys skiriasi, kai yra blaivas ir išgėręs, blaivas nėra agresyvus. Yra buvę, kad E. D. elgesys jai kėlė pavojų, yra buvusi sumušta, turėjo pagrindo bijoti. Galėjo kviesti policiją, bet nenorėjo problemų. E. D. paliko bute. Nuėjo pas brolį ir pasakė, kad E. D. išlaužė duris, brolis atbėgo į jos butą, jis buvo blaivas. E. D. rūkė balkone, brolis jam pasakė, kad išeitų iš buto. E. D. trenkė broliui ranka į veidą ir pasakė, kad neaiškintų kur jam būti, jiedu pradėjo konfliktuoti, daužytis, mušėsi, broliui nukrito akiniai, buvo kruvina galva, ant kaklo buvo pirštų žymės, buvo nubrozdinimai, mėlynės. Grumtynės truko kokias 5 minutes. Ji paskambino mamai ir paprašė padėti vyrus nuraminti, o E. D. skambino 112. Atvažiavo greitoji med. pagalba ir E. D. išsivežė, brolio neapžiūrėjo. Kai mama atvažiavo, E. D. su broliu jau buvo pabaigę grumtynes, ji nieko nematė. Buvo keli mušimosi epizodai, negali pasakyti, kiek buvo suduota smūgių. Kitą dieną nuėjusi pas brolį rado jį gulintį lovoje, sakė, kad skauda šonkauliai, kad gali tik ant vieno šono pagulėti.

Iki įvykio jos ir E. D. santykiai buvo artimi, jie turi bendrą vaiką, kartu dirba, dažnai susitikinėjo, E. D. bendrauja su vaiku. Įvykio naktį jie su E. D. susirašinėjo žinutėmis, susitarė susitikti, E. D. sakė, kad palauks jos prie laiptinės, o kai grįžo, E. D. pradėjo jai grasinti. Vaikas tuo metu buvo pas brolio žmoną, ji apie tai E. D. pasakė. E. D. jos buto rakto neturėjo ir negalėjo į butą ateiti kada nori. Yra buvusi ir anksčiau ir po įvykio buto raktą davusi E. D. ir palikusi po kilimėliu dėl vaiko parvesimo.

Liudytoja N. V. parodė, kad naktį iš spalio 11 į 12, 5:30 jai paskambino dukra, prašė atvažiuoti, sakė, kad A. su E. mušasi. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad E. D. išlaužė duris. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas dukrą. Buto durys buvo išlaužtos. Kai įėjo į kambarį, sūnus stovėjo prie balkono durų, o E. D. sėdėjo balkone kampe, konfliktas buvo nurimęs. Sūnui buvo kraujosruvos kakle ir žandas subraižytas, matėsi kraujai. Ji atsistojo per vidurį balkono, E. D. išsikvietė policiją, bet policija neatvažiavo, atvažiavo greitoji med. pagalba. Jie pasikalbėjo, E. D. išsivežė medikai, o jie išsiskirstė. Nežino, ar medikai apžiūrėjo jos sūnų. Dukra papasakojo, kad ji buvo svečiuose pas brolio žmoną, kad E. D. išlaužė buto duris, vadino ją visokiais žodžiais, buvo užsimojęs trenkti. Sakė, kad tai ne pirmas kartas, todėl ji bėgo pasikviesti brolį. Kai atbėgo Andrius, prasidėjo konfliktas. Jeigu būtų E. D. išėjęs geruoju, jokio konflikto nebūtų buvę. Matėsi, kad E. D. yra išgėręs, sūnus su dukra buvo blaivūs. E. D. jai nieko nesakė, kol atvažiavo greitoji med. pagalba, jie pratylėjo. Jis nemėgino iš buto išeiti, kaip sėdėjo, taip ir sėdėjo balkone. Kitą dieną sūnus jai sakė, kad svaigsta galva, kad kažkas negerai. Yra buvę konfliktų ir smurto tarp jos dukros ir E. D., A. yra ėjęs konfliktų raminti, bet E. D. paprašytas išeidavo. Policija į tuos konfliktus nebuvo kviečiama, nes dukra nenorėjo problemų, užtekdavo brolio pagalbos.

Liudytoja D. A. parodė, kad ji atsibudo paryčiais nuo triukšmo, valandos tiksliai nežino. Suvokė, kad triukšmas laiptinėje, išėjo į laiptinę pažiūrėti, buvo išspirtos durys ir parėjo kaimynė, kuri jos klausė, kas atsitiko. Ji liepė pažiūrėti į duris. Matė būdama laiptinėje sulaužytas duris, durys buvo praviros. Iš kaimyninio buto buvo didelis triukšmas nuo kurio ji pabudo, nors miega už dvejų durų. Negali įvardinti triukšmo šaltinio, šauksmų nebuvo. Paskui, grįžusi į savo butą ji girdėjo kaimynės bute triukšmą-rėkavo, šūkavo. Negali pasakyti, ar tai buvo vyrų ar moterų balsai.

Iš 2019-10-12 Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-10-12 07 val. 01 min. dirbant kartu su Plungės r. PK vyr. patruliu A. R., nakties ekipažas 7006, gauta informacija, jog Plungėje, (duomenys neskelbtini), sumuštas asmuo, kuris pristatytas į Plungės m. priėmimo skyrių. Nuvykus į priėmimo skyrių, ten laukė akivaizdžiai neblaivus E. D., kuris paaiškino, kad atvažiavo pas draugę L. M., gyvenančią Plungėje, (duomenys neskelbtini), su kuria kartais susitinka, nes turi bendrą vaiką, tačiau su ja kartu negyvena, tik turi jos buto raktą, nes jį jam yra davusi pati L. M. Grįžusi į namus minėta draugė L. M. buvo neblaivi, o jis jos pasiteiravo apie jų bendrą vaiką. Tada L. M. pabėgo iš buto. Netrukus L. M. grįžo kartu su savo broliu A. R., kuris jį sumušė. Dėl ko jį sumušė A. R., nežino, jokio konflikto tarp jų neįvyko. Filmuota TRANSCEND 0034. Plungės savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje E. D. nustatytas: kairio viršutinio žandikaulio, skruostikaulio, smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžiai, nustatytas 1.74 promilės girtumas (t. I, b. l. 8-9).

Iš 2019-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Plungės mieste, (duomenys neskelbtini). Atvykus matomas rusvos spalvos penkių aukštų namas. Įėjimai į pastatą yra iš šiaurės vakarų pusės. Butas yra pirmoje laiptinėje. Matomos rudos spalvos medinės duris, ant kurių užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Durys uždarytos. Apžiūrėjus buto duris, spynos užraktą, įsilaužimo požymių nematyti. Įėjus pro duris, patenkama į prieangį. Prieangio kairėje pusėje matomos atidarytos svetainės durys. Durys baltos spalvos, atsidaro į svetainės vidų, įsilaužimo pėdsakų nematyti. Įėjus pro baltos spalvos duris, įeinama į svetainę. Svetainės dešinėje pusėje yra rudos spalvos spinta, toliau nuo jos yra keturių stalčių komoda. Komodos dešinėje yra pilkos spalvos kampinė sofa. Priekyje jos yra ovalios formos rudos spalvos staliukas. Kambario kairėje pusėje, gale yra dviejų dalių langai. Langų kairėje pusėje yra įstiklintos balkono durys. Pro duris įėjus patenkama į balkoną, kur yra įvykio vieta. Įėjus į balkoną, prie durų ant grindų yra juodos spalvos tinklinio rašto kilimėlis. Apžiūrėjus įvykio vietą, grumtynių pėdsakų nematyti. Balkono dešinėje pusėje yra rudos spalvos dviejų durelių spintelė. Prie jos, ties balkono pietine siena, stovi rausvos spalvos vaikiškas dviratis. Už dviračio yra juodos-žydros spalvos vaikiškas paspirtukas. Balkono kairėje pusėje prie sienos yra du plastikiniai maišai, pridėti tuščių butelių tarų. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikaltimo pėdsakų nepastebėta (t. I, b. l. 15-23).

Iš testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-10-13 7.22 val. E. D. nustatytas 1,74 promilės girtumas (t. I, b .l. 27).

Iš 2019-11-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies apatiniame voke, nedislokuotu kairio skruostikaulio lūžimu, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairiame žaste, krūtinės kairėje priekinėje sienoje. Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. I, b. l. 40-41).

Iš 2020-01-23 nukentėjusio E. D. pateiktos pažymos matyti, kad jis kreipėsi į UAB „P.“ dėl priekinio 23 danties. Apžiūros metu nustatyta, kad priekinio 23 danties nuskelta 2/3 vainikinė dalis, būtinas endodontinis gydymas (t. I, b. l. 49).

Iš papildomos 2020-01-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatyti sužalojimai padaryti buka jėga, galėjo gautis suduodant į veidą kumščiais. Tikėtina, kad krūtinės ląstos, kairio žasto ir dilbio odos nubrozdinimai galėjo atsirasti atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus. E. D. padaryti sužalojimai paaiškinami mažiausiai penkiais poveikiais, iš jų į veidą - mažiausiai dviem smūgiais (į kairiojo smilkinio ir į kairio skruosto sritį). UAB „P.“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad E. D. nustatytas 23 danties vainiko nulaužimas, tačiau nėra duomenų, kada E. D. kreipėsi, todėl neaišku, ar danties netekimas sietinas su nurodytu įvykiu. E. D. padarytas skruostikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. I, b. l. 54-55).

Iš 2020-02-06 Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK VS vyresn. tyrėjos E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-02-06 telefonu buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniuoju teismo ekspertu D. V., kuris nurodė, jog E. D., pagal medicininius duomenis, buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija bei stuburo krūtininės dalies kompiuterinė tomografija. Ekspertas paaiškino, kad kompiuterinė tomografija nefiksuoja dantų padėties (jų buvimą ar nebuvimą), kad tai gali būti užfiksuojama tik darant dantų rentgeno nuotrauką, todėl pasakyti, ar nusikaltimo padarymo metu E. D. buvo išmuštas dantis, neįmanoma, kadangi E. D. iškart po nusikaltimo nebuvo daryta rentgeno nuotrauka (t. I, b. l. 56-57).

Iš 2019-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Pateikti trys garso įrašai, užvadinti: „2019_10_12_06-05-41_25.01 860098731 mp3“, „2019_10_12_06-19-02_25.01 860098731 mp3“, „2019_10_12_06-36-11_25.01 860098731 mp3“. Paleidus garso įrašus, girdimas nukentėjusiojo E. D. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju. E. D. nurodo, kad reikia atvažiuoti į Plungę, (duomenys neskelbtini), kad jį sumušė buvusios draugės brolis, skauda šonus, sumuštas veidas, išmuštas dantis (t. I, b. l. 80-82).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad A. R. nustatyta galvos sumušimo diagnozė, tačiau objektyvūs galvos sužalojimai neužfiksuoti, todėl iš pateiktų įrašų nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo - veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas (t. II, b. l. 42-43).

Iš 2020-07-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal A. R. pareiškimą dėl to, kad jam E. D. sukėlė fizinį skausmą 2019-10-12 apie 6 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje konflikto metu, pagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. II, b. l. 103-106).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R. mušdamas tyčia nesunkiai sužalojo E. D. iš asmeninių paskatų, kilus ginčui dėl E. D. įsibrovimo į kaltinamojo sesers L. M. butą, todėl jo veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nors kaltinamasis nurodo, kad E. D. jis tyčia nemušė, kad galėjo sužaloti gindamasis nuo E. D. jam suduoto smūgio, šie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis nurodė, kad į balkoną, kuriame jis rūkė įėjęs kaltinamasis, net nepaprašęs pasišalinti iš buvo, jį pradėjo daužyti, šaukė, keikėsi ant jo, neleido išeiti iš balkono. Jam bandant išeiti, jie su kaltinamuoju susistumdė. Kaltinamasis mušė jį kelis kartus ir jį sužalojo. Jokios grėsmės dėl jo elgesio nei kaltinamajam, nei jo seseriai dėl to, kad jis rūkė balkone, nebuvo.

Suduodamas kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį ir krūtinę, į gyvybiškai svarbius žmogaus kūno organus, kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to siekė.

Nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriuose E. D. nurodo, kad jam skubiai reikalinga policijos ir medikų pagalba, nurodo, kad gali būti užmuštas, į bendrąjį pagalbos centrą skambino tris kartus, Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas su byloje esančiu vaizdo įrašu, pagal kuriuos matyti, kad E. D. parodymai dėl jo sumušimo yra nuoseklūs nuo pat jo pirmų paaiškinimų Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje, specialisto išvada, bei kiti bylos duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnį būtinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams (šiuo atveju – nukentėjusiojo sveikatai) žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, teises ar visuomenės, valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti taip pat ir akivaizdus bei realus. Akivaizdus kėsinimasis pripažįstamas toks, kai žala jau daroma arba yra aiški jos grėsmė asmens teisėms ar interesams. Realiu laikomas objektyviai egzistuojantis kėsinimasis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis E. D. rūkė kaltinamojo sesers, kuri nebuvo svetimas žmogus nukentėjusiajam ir su juo nuolat bendravo bei turi bendrą vaiką, ir dažnai lankydavosi šiame bute, balkone, ir jokio pavojaus niekam nekėlė, todėl būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo, neteisėto nukentėjusiojo patekimo į L. M. butą aplinkybes buvo galima spręsti policijos pagalba arba kitokiais civilizuotais būdais.

E. D. padarytų sužalojimų pobūdis patvirtina, jog jam buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai kumščiu, o tuo tarpu, kad būtų buvęs sužalotas kaltinamasis, duomenų byloje nėra. Sužalojimo mechanizmas, smūgių skaičius, jų lokalizacija, sužalojimų pobūdis rodo, jog kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad į kaltinamąjį buvo pradėtas realus kėsinimasis ir todėl jis buvo būtinosios ginties situacijoje.

Kaip matyti iš specialisto išvados, kaltinamasis praėjus 6 dienoms po įvykio kreipėsi konsultacijos į neurologą, nurodydamas, kad buvo sumuštas buityje ir pirmomis dienomis po su mušimo pasvaigo galva, 2019-10-17 jokių skundų nebeturėjo, nustatyta galvos sumušimo diagnozė, tačiau objektyvūs galvos sužalojimai neužfiksuoti. Nors liudytojos L. M. ir V. V. patvirtino kaltinamojo nurodomas aplinkybes dėl jo sužalojimo, tačiau nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo ir liudytojų L. M. bei V. V., kurios yra kaltinamojo artimos giminaitės-mama ir sesė, parodymus, teismas šiuos parodymus vertina, kaip siekimą išvengti ir padėti išvengti broliui ir sūnui baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad įvykio vietoje buvo atvykę greitosios pagalbos medikai ir matydami sužalotą žmogų, kaip nurodoma, kad bėgo iš galvos kraujas, tokiam asmeniui medikai tikrai būtų suteikę pirmąją medicinos pagalbą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis neblaivaus nukentėjusiojo elgesys, nes jis be kaltinamojo sesės leidimo įsibrovė į jos butą išlauždamas buto duris ir sesers bute kėlė triukšmą, barnio pagalba reiškė L. M. priekaištus dėl vaiko priežiūros ir L. M. elgesio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. R. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba.

Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę mažesnę negu įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. R. paskirta pagrįstai, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 247,54 eurų už E. D. suteiktas gydymo paslaugas, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes E. D. buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, turėjo vaikščioti su mėlynėmis, buvo didelis stresas, visi klausinėjo, patyrė nepatogumų, savaitę laiko negalėjo pagulėti ant šono, buvo sunku valgyti, kramtyti maistą, skruostikaulio skausmus jautė apie porą savaičių. Palaiko ieškinį, žalos kaltinamasis neatlygino nė kiek. Yra dirbantis, bet dėl sumušimo buvo nedarbingas dvi savaites, darbo užmokestis minimalus, nedarbingumo išmokos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Dar kartais skauda skruostikaulis, bet į medikus nesikreipė. Neturtinės žalos dydį nustatė pagal teismų praktiką. Jam tai didelė suma. Prašo priteisti iš kaltinamojo 615 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis ieškinių nepripažino.

Dėl E. D. sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam ir gydymo išlaidas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo 247,54 eurų už E. D. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, UAB „Plungės sveikatos centras“ ką patvirtina pateikta pažymą (t. 1, b. l. 65), todėl ieškinys tenkintinas.

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos (Socialinio draudimo įstatymo 3, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją.

Nukentėjusiojo E. D. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „S.“, jam buvo mokama minimali mėnesinė alga (toliau-MMA), kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimą Nr. 1025 nuo 2019-01-01 buvo 555 eurai. Kadangi dėl sužalojimo E. D. nedirbo nuo 2019-10-12 iki 2019-11-15 ir jam buvo žymimas nedraudiminis laikotarpis, nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, ką patvirtina pats nukentėjusysis ir informacinės teismų sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, jis negavo 615,32 Eur darbo užmokesčio (555 eurai: 23 d. d. x 14 d. d. +555 eurai: 20 d. d. x 10 d. d.), todėl ši prašoma suma jam priteistina iš kaltinamojo.

Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo. Dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, todėl kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad pats nukentėjusysis savo netinkamu elgesiu-įsilaužimu į kaltinamojo sesers butą bei psichologinio smurto prieš kaltinamojo seserį vartojimu išprovokavo kaltinamąjį pasielgti nusikalstamai, teismas daro išvadą, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas bus priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto sprendimo matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją nukentėjusiojo E. D. interesus atstovavo advokatė Jovyta Piekienė.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam E. D. buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba jos atstove paskiriant advokatę Jovytą Piekienę (t. II, b. l. 30). Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 84) matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam buvo patirta 240 eurai išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Iš teismui pateiktų duomenų matytai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį bylą nagrinėjant teisme, todėl valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis priteistinos iš kaltinamojo, nes kaltinamasis yra jaunas, darbingas, nėra duomenų, kad būtų pagrindas atleisti jį nuo šių išlaidų sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties.

Byloje saugomi du kompaktiniai diskai su bylos tyrimo medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis A. R. bausmės vykdymo metu turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, bei paskiriant įpareigojimą visą bausmės vykdymo laiką dirbti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo A. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 247,54 Eur E. D. gydymo išlaidų.

E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo A. R. 615,32 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. R., valstybės naudai 200 eurų už advokatės atstovavimą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje saugomus du kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.