Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vida ir sūnūs“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010m. gegužės 24d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-207/2010 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vida ir sūnūs“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, palūkanų priteisimo ir įpareigojimo padaryti įrašus dokumente, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat teismas ieškovei iš UAB „Vida ir sūnūs“ priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 22730,46 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2008-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovei buvo priteista 611,70 Lt., o atsakovas 2010-05-29 d. sumokėjo 850 Lt., todėl prašo panaikinti teismo sprendimą,ieškinio netenkinti.

1 . Atsakovas privalėjo su ieškove atsiskaityti jos atleidimo iš darbo dieną. Apeliantui buvo žinomas R. Ž. namų adresas, jis nurodytas darbo sutartyje, be to, ieškovė pati ne kartą lankėsi darbovietėje. Apeliantas turėjo galimybę apie tai pranešti paštu, tačiau šito nepadarė.

Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, R. Ž. siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau darbdavys tik priekaištavo dėl tariamos ieškovės kaltės. Byloje nustatyta, kad ieškovė rūpinosi pinigų išmokėjimu, ne kartą ėjo pas darbdavį ir prašė sumokėti atlyginimą, rodė iniciatyvą, tačiau apeliantas tai ignoravo.

2. Apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto samprotavimai apie proporcingumą, prieštarauja pačio apelianto nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartims. Darbdavys

nepagrįstai prašo taikyti proporcingumo principą, nes su ieškove jis neatsiskaitė visiškai, o ne iš dalies. Visiškai neatsiskaičius su darbuotoju, šis proporcingumo principas netaikytinas.

3. Teismas pagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 22730,46 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jo manymu, faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės kaltės nebuvimu nustatymu . Byloje nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovė nedirbo. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog atleidimo iš darbo dieną su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta. Tačiau šalys nurodė skirtingas neatsiskaitymo priežastis - ieškovė nurodo, kad tai nebuvo padaryta dėl darbdavio kaltės, atsakovas - kad darbuotoja pati neatvyko paimti pinigų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėjo pagrįstos išvados, kad su ieškove buvo neatsiskaityta ne dėl jos kaltės, o atsakovui nesumokėjus jai sutarto atlyginimo, kitų išmokų Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, t.y. ieškovė 2008-06-18 buvo priimta į darbą UAB“Vida ir sūnūs“ buhaltere apskaitininke vienam mėnesiui, už darbą atsakovas įsipareigojo mokėti 1 000 Lt per mėnesį. Ieškovė atleista iš darbo nepasibaigus darbo sutarčiai, jos nedarbingumo laikotarpiu 2008-07-14 pagal LR DK 136 str.3 d. 2p.Vėliau šis įrašas darbo sutartyje buvo patikslintas , nurodant kitą atleidimo datą bei atleidimo pagrindą , t.y. nurodant 2008-07-18 d. pagal DK 126 str. 1 d., t.y. suėjus sutarties terminui (118 b. l.). Pagal DK 141 str. 1 d. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šios bylos atveju ieškovė atleidimo iš darbo dieną nebedirbo. DK 206 str. l d. 2 p. reglamentuoja visų darbuotojui priklausančių darbo užmokesčio sumų išmokėjimą, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo, – turi būti atsiskaityta per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Remiantis ieškovės paaiškinimu ( 125 b. l.), ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad ieškovė tokį reikalavimą pateikė darbdaviui jau 2008-07-18 d. , tačiau pastarasis su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės teiginius apie tai, kad ji reikalavo išmokėti jai priklausantį atlyginimą , iš dalies patvirtina ir ieškovės kreipimasis į LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių (107 b. l.) . DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad LR DK 141 str. 3 d. normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Nagrinėjamu byloje nėra duomenų bei atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo uždelsta atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės, todėl atsakovui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. Iš atsakovo elgesio teisme darytina išvada, kad atsakovas netinkamai suvokia savo pareigas dėl atsiskaitymo su ieškove. Pareiga sumokėti priskaitytą atlyginimą darbuotojo atleidimo atveju numatyta darbdaviui . Atsakovui buvo žinomas ieškovės adresas, kuriuo atsakovas galėjo pranešti ieškovei apie priimtą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo, bei priskaičiuotas atsiskaitymo sumas. Ieškovės atstovė ir apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad atleidimo metu ieškovė gyveno darbo sutartyje nurodytu adresu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis patvirtinti. Darbdavys elgėsi pasyviai. Nurodo, kad priskaitytą darbo užmokestį deponavo ir laikė įmonės kasoje. Nors atsakovas pateikė deponuoto atlyginimo inventorizacijos aprašą su įrašu, kad ieškovė 2008-07-14 neatvyko pasiimti atlyginimo, tačiau tai, kad nurodytai dienai buvo priskaitytas ir deponuotas atlyginimas , prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Deponuoto atlyginimo darbuotojams inventorizacijos aprašas sudarytas 2008-12-31, tačiau jame atgaline data nurodoma, jog ieškovė neatvyko atsiimti atlyginimo 2008-07-14 d.(104 b. l.). Be to iš atsakovo pateikto prašymo VSDFV Šiaulių skyriui matyti, kad atsakovas buvo priskaičiavęs darbo užmokestį už liepos mėnesį kitokią sumą, negu jis nurodo buvus deponuotą, t.y. 148,80 Lt (98 b.l. ). Kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į darbdavį ir pan. Atsakovas negali savo pareigos nevykdymo teisinti aplinkybe, kad darbuotoja neva nepakankamai aktyviai gynė savo teises Pareiga apskaičiuoti ir išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas tenka darbdaviui, todėl darbdavio nurodytos aplinkybės nėra pateisinamas pagrindas neatsiskaityti su darbuotoja, juolab, kad nežinodamas darbuotojos sąskaitos ar šiai vengiant priimti priklausančias sumas, darbdavys galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose ir 2 dalyje numatyta galimybe sumokėti savo skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Tokių pravedimų atsakovas nedarė. Šias aplinkybes dėl ieškovės kaltės nebuvimo detaliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, kolegija sutinka su šiomis išvadomis. Teismas analizavo ir įvertino tolesnį atsakovo-darbdavio elgesį, ginčo sprendimui persikėlus į teismą. Netgi bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesumokėjo ieškovei priskaityto nedidelio atlyginimo sumos, jos nepervedė į teismo depozitinę sąskaitą , neatliko jokių veiksmų, kad atsikaityti, nesiekė taikaus ginčo su ieškove išsprendimo, nors tam buvo sudarytos galimybės .

Teismui nustačius neatskaitymą su atleidžiamu asmeniu ir nesant ieškovės kaltės, atsakovui tenka LR DK 141 str. 3 dalyje numatyti neigiami padariniai. DK 141 str. 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio- darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2009 ir kt.).

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji principai (protingumo, teisingumo, sąžiningumo) padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad darbo teisės principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008).

LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010-12-21 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-545/2010 pažymėjo, kad nacionalinės darbo teisės imperatyvaus pobūdžio normų taikymas nebūtinai turi būti kategoriškas, jei esama kitų svarbių teisinių pagrindų ar aplinkybių , pateisinančių šį poreikį, t.y. jei dėl nacionalinės teisės taikymo ir aiškinimo būtų išvengta kuriai nors iš šalių tenkančios pernelyg didelės naštos, jei būtų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra nuosavybės apsaugos kontekste.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai neatsiskaitė su ieškove, jai neišmokėdamas 611,70 Lt , todėl remiantis LR DK 141 str. 3 dalimi priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos . Kadangi atsakovas neatsiskaitė iki 2010-05-29 d. , todėl ieškovei priklausytų išmokėti 22 309,68 Lt (134 b.l.) . Tačiau tokių piniginių sumų priteisimas teisėjų kolegijos nuomone pažeis proporcingumo padarytam teisės pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis vienam mėnesiui (7 b. l.) . Pas atsakovą ieškovė dirbo tik 10 dienų, jai su nedarbingumo išmoka priskaičiuota 611.70 Lt , kas sudaro mažiau jos vidutinio darbo užmokesčio . Ieškovė į teismą dėl 2008 m liepos 14 dieną neišmokėto darbo užmokesčio už 10 darbo dienų , atostogų kompensacijos ir 2 dienų nedarbingumo pašalpos apmokėjimo kreipėsi beveik po vienerių metų- 2009 birželio 11 dieną, tai yra praėjus neprotingai ilgam laiko tarpui. Uždelsimo atsiskaityti laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl atsižvelgus į darbo teisės principus, spręstinas klausimas dėl saistomos vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-09-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010 . Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, nėra teisinio reguliavimo spraga, nes teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma, struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2str. 4 d. yra darbo subjektų lygybė. Be to pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai , darbuotojai, jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise. Dalis posėdžių buvo atidėta dėl ieškovės kaltės , taigi iš dalies ieškovė irgi prisidėjo prie to, kad bylos nagrinėjimas užsitęstų. Be to tokios didelės sumos iš atsakovo priteisimas pažeistų kitų atsakovo darbuotojų teises, o tai pat ir kreditorių teises . Ieškovė po darbo santykių nutraukimo su atsakovu įsidarbino pagal terminuotą sutartį Šiaulių universitete, pragyvenimo šaltinio neprarado. Atsakovo įmonė nuo 2009 metų pabaigos nebevykdo veiklos, negauna jokių pajamų , yra įregistruota kaip likviduojama įmonė (141 b. l) . Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo skola valstybei sudaro 3 887,52 Lt (158 b. l.),atsakovas neturi piniginių lėšų, nekilnojamo turto , tik transporto priemones , iš kurių dauguma yra senesnės negu 10 metų, nelikviduotų prekių likučius (173–174 b.l.) .Atsakovas atskaitingiems asmenims yra skolingas 49 559,46 Lt. Tokiu būdu atsižvelgiant į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus , į itin trumpą ieškovės darbo laikotarpį , priskaitytų sumų dydį , palyginus su darbo laikotarpiu pakankamai ilgą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, mažinas priteistos kompensacijos dydis 50 procentų iki 11 154,84 Lt . Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos pajamas viršijančios kompensacijos. Neadekvačios sankcijos taikymas šiuo atveju pažeistų ne tik anksčiau nurodytus esminius darbo teisės principus, t.y. tokia situacija būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, o taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kartu nukentėtų įmonės darbuotojai, kreditoriai .

Dėl palūkanų

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo priteisiant palūkanas. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė palūkanas nuo didesnės sumos, nei turėjo priteisti. LR CPK 6.37 str.2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jų dydis numatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir atlieka kompensacinę funkciją, yra skolininko atsakomybės forma. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų , kad atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą, ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Kolegija atmeta šį skundo argumentą, nes apeliantas neteisingai aiškina įstatymą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 22730.46 Lt, todėl pagrįstai nurodė, jog nuo šios sumos priteisia penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos –nuo 2009-06-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2d, 6.210 str.1d.).Iš apelianto išdėstytų motyvų matyti, kad jis savo argumentuose kalba ne apie procesines palūkanas, bet apie CK 6.210 str., 6.261 str. numatytų palūkanų už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidimą, kuris taikomas ir nutrūkus darbo santykiams bei esant nesumokėtoms išmokoms , susijusioms su darbo teisiniais santykiais. Šios palūkanos priteisiamos iki bylos iškėlimo teisme dienos , išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus , kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo . Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nereikalavo priteisti palūkanų nuo pažeidimo dienos, jos ir nebuvo pastarajai priteistos. Ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, kurios skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti kreditoriaus piniginius reikalavimus. Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-12-23 nutartyje Nr.3K-3-625/2008 kaip tik ir analizuojama palūkanų , numatytų CK 6.210 str. , 6.2.61 str., o ne procesinių palūkanų taikymo ypatumai, todėl apeliantas nepagrįstai rėmėsi šia nutartimi.

Pakeitus iš dalies teismo sprendimą, yra tikslintina priteistina suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Vykdymo metu jos yra paskaičiuojamos proporcingai įvykdomai teismo sprendimo daliai.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – iš atsakovo priteistas 682 Lt žyminis mokestis valstybei sumažintinas iki 353 Lt (11766,54 Lt x 3 proc.) ,patenkinus 33,33 procentais apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 333,35 Lt jos turėtų apeliacinėje instancijoje atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1, 4 d.,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m.gegužės 24 dienos sprendimą iš dalies pakeisti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m.gegužės 24 dienos sprendimu ieškovei R. Ž. priteistą iš atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės “Vida ir sūnūs“ 22118,76 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sumažinti iki 11 154,84 Lt (vienuolikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt keturių litų 84 ct), iš likviduojamos UAB “Vida ir sūnūs“ priteistą 682 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 353 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt trijų litų) . Priteisti ieškovei R. Ž. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 11766,54 Lt.nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės “Vida ir sūnūs“ ieškovei R. Ž. 333,35 Lt. ( tris šimtus trisdešimt tris litus 35 ct.) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.