Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-226-207/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
2-226-207/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Kazlauskienė
Ieškovas
R. Ž.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vida ir sūnūs“
Advokatai
Jūratė Bieliauskienė, Irina Petkienėsu
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-226-207/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.1;14.4;14.7; (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Kazlauskienė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

dalyvaujant ieškovei R. Ž. ir jos atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vida ir sūnūs“ atstovei advokatei Irinai Petkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vida ir sūnūs“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką palūkanų priteisimo ir įpareigojimo padaryti įrašus dokumente, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. Ž. ir jos atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė palaikė ieškinį ir prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, už dvi nedarbingumo dienas pagal nedarbingumo pažymėjimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso 1089,26 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, skaičiuojant nuo 2008-07-18 iki visiško atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo padaryti įrašus dokumentuose, atsisakė, nes atsakovas reikalavimą patenkino. Atsisakymą prašė priimti, bylą dalyje nutraukti, bylos nutraukimo pasekmės žinomos. Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti į valstybės biudžetą, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad ji 2008-06-18 buvo priimta į darbą UAB „Vida ir sūnūs“ buhaltere apskaitininke vienam mėnesiui, už darbą darbdavys įsipareigojo mokėti 1000 litų per mėnesį. 2008-07-02 ji paprašė darbdavį išleisti iš darbo asmeniniu reikalu. Ji apsilankė pas gydytoją, kuris nuo 2008-07-03 išdavė jai nedarbingumo pažymėjimą ir 2008-07-09 ji informavo darbdavį apie tai, kad yra nedarbinga. Ieškovė sirgo iki 2008-07-18, terminuotos darbo sutarties pabaigos ir tik vėliau sužinojo, kad iš darbo buvo atleista nepasibaigus terminuotos darbo sutarties laikui - 2008-07-14. Teikdama teismui ieškinį, ji pati paskaičiavo, kiek atsakovas liko jai skolingas už darbą, susipažinusi su atsakovo pateiktu paskaičiavimu, kad atleidžiant ją iš darbo atsakovas neišmokėjo 512,75Lt darbo užmokesčio, 21,04 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 98,95 Lt už dvi nedarbingumo dienas pagal nedarbingumo pažymėjimą, viso 611,70 Lt, ji sutinka. Atsakovas darbo užmokestį turėjo išmokėti per 1 kartą darbo vietoje, tačiau priskaičiuoto darbo užmokesčio neišmokėjo, todėl ji prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laikotarpį, skaičiuojant nuo atleidimo dienos 2008-07-18 iki visiško atsiskaitymo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovas teisminio proceso metu jos reikalavimus dėl įrašų dokumentuose padarė, todėl šių reikalavimų ji atsisako. Ieškinį prašė patenkinti.

Ieškovės atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė palaikė atstovaujamosios išsakytus argumentus ir ieškovės ieškinį prašė patenkinti visiškai.

Atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ atstovė advokatė Irina Petkienė su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies.

Atstovė paaiškino, kad ieškovė į atsakovo bendrovę buvo priimta vienam mėnesiui nuo 2008-06-18 iki 2008-07-18. Ieškovė 2008-07-02 parašė prašymą išeiti nuo pietų iš darbo asmeniniais reikalais ir į darbą negrįžo. Buvo atėjusi 2008-07-09, pasakė, kad susirado kitą darbą, kad pas atsakovą nebedirbs, kad savaitę sirgo, bet jokio pareiškimo nepaliko. 2008-07-14 atsakovas priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo pagal DĮK 136 str. 3d.2p. ir apie tai informavo SODRA. Atsakovas kvietė ieškovę ateiti atsiimti atlyginimo, bet ji neatėjo, todėl jos uždarbį deponavo. Kai gavo ieškovės procesinius dokumentus iš teismo, pagal jos reikalavimus paskaičiavo už dvi nedarbingumo dienas 78,54 Lt ir kompensaciją už atostogas 21,04 Lt ( - 0,63 ct mokestis soc, draudimui). Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies ir sutinka ieškovei išmokėti jai priskaičiuotą uždarbį 512,75 Lt, už dvi nedarbingumo dienas 78,54 Lt ir kompensaciją už atostogas 20,41Lt, viso 611,70 Lt. Su ieškovės reikalavimu priteisti vidutinį uždarbį už uždelsimo laiką ir penkių procentų metines palūkanas atsakovas nesutinka, nes ieškovė piktnaudžiavo savo, kaip darbuotojos teise, veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, ilgą laiką delsė kreiptis į teismą ir tai yra jos kaltė, todėl atsakovui sankcija pagal DĮK 141 str. 3 d., netaikytina. Ieškovės atsisakymą nuo reikalavimų dėl įrašų dokumentuose padarymo, atsakovas siūlė priimti, jis šiuos įrašus ieškovės prašymu ištaisė ir ginčo neliko. Ieškinį siūlė patenkinti iš dalies.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad ji dirba UAB „Vida ir sūnūs“ vadybininke ir žino, kad ieškovė 2008-07-02 pasiprašė išeiti iš darbo nuo pietų asmeniniu reikalu ir buvo išleista. Nesuprato, kodėl išeidama iš darbo ieškovė paliko kontoros ir lauko durų raktus. Daugiau ieškovės darbe ji nematė. Ar ieškovė skambino darbdaviui, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas (LR DK 93 str.).

Iš darbo sutarties (b.l.7-8, 118-119) matyti, kad ieškovė R. Ž. į darbą pas atsakovą UAB „Vida ir sūnūs“ buvo priimta 2008-06-18 vienam mėnesiui ir su ja sudaryta terminuota darbo sutartis. Iš nedarbingumo pažymėjimo ir jo šaknelės (b.l.10-12,120) matyti, kad ieškovė nuo 2008-07-03 buvo nedarbinga, sirgo iki 2008-07-18, o iš Darbo sutarties nutraukimo įrašo pakeitimo (b.l.118-119) matyti, kad ieškovė atleista iš darbo pas atsakovą suėjus darbo sutarties terminui - 2008-07-18. Ginčo tarp šalių dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį - suėjus terminui - nėra, šalys šias aplinkybes pripažįsta visiškai.

Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį, už dvi nedarbingumo dienas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, reikalavo priteisti jai iš atsakovo 456,97Lt darbo užmokesčio, 100,00Lt už dvi nedarbingumo dienas pagal nedarbingumo pažymėjimą ir 532,29Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovas šiuos ieškovės reikalavimus pripažino iš dalies ir teismui pateikė įrodymus dėl reikalaujamų priteisti sumų apskaičiavimo - pažymas apie priskaičiuotą pašalpą už dvi laikinojo nedarbingumo dienas (b.l.101), kompensacijos likutį už nepanaudotas atostogas (b.l. 102) ir atlyginimų priskaitymų suvestinę ( b.l.98), iš kurių matyti, kad ieškovei priskaičiuotas už dirbtą laiką darbo užmokestis yra 512,75 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas 20,41Lt ( priskaičiuota suma 21,04 Lt - 0,63 Lt, tai yra 3 proc. soc. draudimui) ir pašalpa už dvi laikinojo nedarbingumo dienas - 78,54 Lt, viso priskaičiuota ir neišmokėta ieškovei suma yra 611,70 Lt. Ieškovė pripažino, kad netikslumai jos skaičiavime yra galimi dėl to, kad apskaičiuojant jai nebuvo žinomi visi duomenys, tačiau su atsakovo paskaičiavimu ji sutiko, reikalavimą atsakovui patikslino ir prašė iš UAB „Vida ir sūnūs“ priteisti jai 512,75 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 20,41 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 78,54 Lt pašalpos už dvi laikinojo nedarbingumo dienas, viso 611,70 Lt. Ieškovei pripažinus atsakovo pateiktą skaičiavimą dėl neišmokėtų sumų, jos reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovei 512,75 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 20,41 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 78,54 Lt pašalpos už dvi laikinojo nedarbingumo dienas, viso 611,70 Lt.

Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti.

Ieškovė (darbuotoja) savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui vykdė tinkamai - dirbo sutartą darbą, pakluso nustatytai darbo tvarkai, o atsakovas (darbdavys) savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, sulygto darbo užmokesčio neišmokėjo ir su atleista darbuotoja iki šiol neatsiskaitė.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimo bei atsakovo atstovės pripažinimo matyti, kad atsakovas UAB „Vida ir sūnūs“ su ieškove neatsiskaitė nei jos atleidimo dieną pagal 2008-07-14 įsakymą (b.l.37), nei iki šiol, tai yra, atsakovas ieškovei yra skolingas 611,70 Lt, išmokų, susijusių su darbo santykiais (b.l.100). Šios aplinkybės nustatytos ir neginčijamos. Nustačius neatsiskaitymo laiku faktą, atsiranda teisinės prielaidos spręsti dėl jo pasekmių, kurios priklauso nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta.

Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kylančias pasekmes – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu, taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti: neatsiskaitymo laiku faktą ir faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Teismo nuomone, pirmoji aplinkybė – neatsiskaitymo laiku faktas yra ir šalys jo neginčija.

Ieškovė paaiškino ir tai numatyta darbo sutartyje, kad atsakovas pagal šalių susitarimą darbo užmokestį turėjo išmokėti ieškovei darbo vietoje, 1000 litų per mėnesį, vieną kartą per mėnesį, iki kito mėnesio 18 d. (b.l. 7). Iš ieškovės paaiškinimo, prašymo (b.l. 35), nedarbingumo pažymėjimo (b.l. 10) matyti, kad R. Ž. dėl sveikatos pablogėjimo 2008-07-02 išėjo iš darbo, kreipėsi į medikus, 2008-07-03 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o 2008-07-09 ji atvyko į darbą ir darbdaviui pranešė, kad serga. Atsakovas teismui teiktame paaiškinime (b.l. 34) ieškovės nurodytas aplinkybes pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad ieškovė buvo atėjusi į darbą 2008-07-09 apie 13 val., tačiau vėliau, nesulaukęs jos darbe, neatvykimo priežasčių nesiaiškino ir 2008-07-14 priėmė įsakymą atleisti ieškovę iš darbo už pravaikštas ir nesiskaitymą su įmonės vadovu (b.l.34,37,51-52). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su šiuo įsakymu buvo supažindinta. Bylos nagrinėjimo eigoje, 2010-05-06, atsakovas pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą (b.l.118-119). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsiskaityti su ieškove negalėjo, nes jam nebuvo žinoma ieškovės gyvenamoji vieta, į skambučius ieškovė neatsiliepė, ji piktnaudžiavo įstatymu suteikta teise ir darbdavio atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas jokių įrodymų nepateikė, šių aplinkybių liudytoja apklausta V. Ž. nepatvirtino. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas su ieškove nedelsiant atsiskaityti ir įrodymų, kad kvietė ieškovę telefonu ar raštu atvykti į bendrovę atsiimti atlyginimo, ar kad priskaičiuotą darbo užmokestį perlaida išsiuntė ieškovei darbo sutartyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, nepateikė (CPK 177 str.) ir kaip pats atsakovas pripažino - ieškovei priskaičiuotas ir neišmokėtas išmokas deponavo. Teismo nuomone, ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą dėl nesumokėtų piniginių išmokų, susijusių su darbo santykiais ir taip išreiškė poziciją dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Nuo to momento, kai ginčo sprendimas persikėlė į teismą, darbuotojo pareiga bendradarbiauti su darbdaviu ir atvirkščiai, išliko, tačiau iš esmės pakito, nes šalys įgavo galimybę išspręsti nesutarimus procesine tvarka, procesinių subjektinių teisių pagalba. Apie norą atsiskaityti atsakovas galėjo pareikšti teismui pateiktame procesiniame dokumente, posėdžio metu, pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą ar pasinaudoti teismo pasiūlymu, taikant abipuses nuolaidas, sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas jokių veiksmų, kad atsiskaityti su ieškove neatliko. Atsakovo argumentai, kad ieškovė, siekdama iš atsakovo finansinės naudos piktnaudžiavo savo teise ir delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, atmestinas kaip nepagrįstas. Darbo kodekso 27 straipsnis numato, kad ieškovė gali savo pažeistas teises apginti pareikšdama ieškinį per trejus metus. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji piktnaudžiavo įstatymu jai suteiktomis teisėmis, numatytomis DK 35 str., ar kad darbdavio atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Aptartos aplinkybės įrodo, kad dėl neatsiskaitymo darbuotojo (ieškovės) kaltės nėra, todėl yra pagrindas darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitė atleidimo dieną, taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją ir ieškovei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką. Kadangi atsakovas ieškovei neišmokėjo visų jai priskaičiuotų sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, teismas remiasi LAT suformuota praktika šiuo klausimu ir sprendžia, kad taikyti proporcingumo principą sprendžiant šį šalių ginčą, nėra pagrindo, todėl ieškovei už visą uždelsimo laiką priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Iš atsakovo pateiktos pažymos ( b.l. 79) matyti, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1000,00 Lt, o vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 47,73 Lt. Apskaičiuodamas priteisiną sumą teismas vadovaujasi LR Socialinės apsaugos ir Darbo ministro įsakymais, kuriais kasmet patvirtinami Metiniai darbo dienų koeficientai bei Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiai, esant penkių dienų darbo savaitei. Už uždelsimo laiką ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis sekančiai: už 2008 metus - 5441,22 Lt (uždelsta 114 darbo dienų x 47,73 Lt ), už 2009 metus – 12000,00 Lt ( 12 mėn. x 1000,00 Lt), už 2009 m iki sprendimo priėmimo 2010-05-24 - 4677,54 Lt ( 98 darbo dienos x 47,73 Lt ), viso ieškovei už uždelsimo laiką nuo 2008-07-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteistina 22118,76 Lt (DK 141 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso 185 str., 417 str.). Iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ taip pat priteistinas ieškovei vidutinis darbo užmokestis nuo sprendimo šioje byloje priėmimo iki galutinio atsiskaitymo, skaičiuojant vidutinį dienos darbo užmokestį 47,73 Lt už penkių darbo dienų savaitę (DK 141 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso 185 str., 417 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl kai darbuotojo ir darbdavio santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos Civilinio kodekso normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Tai reiškia, kad nutrūkus darbo teisiniams santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, taikytinos LR CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių normos. Kadangi atsakovas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleido, ieškovei iš UAB „Vida ir sūnūs“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos – 22730,46 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2008-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priimti ieškovės R. Ž. atsisakymą nuo reikalavimų atsakovui UAB „Vida ir sūnūs“ dėl įrašų dokumentuose padarymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1000,00 Lt priteisimo leistina vykdyti skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).

Ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų, o pažyma įrodo, kad valstybės išlaidos sudaro 600,00 Lt (b.l. 21-22,86). Priimant sprendimą ieškovės naudai ir tenkinant ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą: 682,00 Lt žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio ieškovė, paduodant ieškinį, yra atleista, 500,00Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 9,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str. 96 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad pajamų mokesčio išskaičiavimas yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1dalies 5 punkte nustatyta atsakovo (darbdavio) pareiga, todėl sprendime nurodomos iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs” priteisiamos sumos, iš kurių nėra išskaityti mokesčiai. Vykdant teismo sprendimą, mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas UAB „Vida ir sūnūs”).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 417, 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ 512,75 Lt (penkis šimtus dvylika litų ir 75 centus) priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ 78,54 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus ir 54 centus) priskaičiuotos ir neišmokėtos nedarbingumo pašalpos.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ 20,41 Lt (dvidešimt litų ir 41 centą) priskaičiuotos ir neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „ Vida ir sūnūs“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką atsiskaityti nuo 2008-07-18 iki sprendimo priėmimo - 2010-05-24 22118,76 Lt ( dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika litų ir 76 centus).

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „ Vida ir sūnūs“ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką atsiskaityti nuo 2010-05-24 iki visiško atsiskaitymo.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 22730,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priimti ieškovės R. Ž. atsisakymą nuo reikalavimų atsakovui UAB „Vida ir sūnūs“ dėl įrašų dokumentuose padarymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims bylos nutraukimo tvarką ir pasekmes, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vida ir sūnūs“ į Valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas: 682,00 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus 00 centų) žyminį mokestį, 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 9,80 Lt (devynis litus 80 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl 1000,00 Lt vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo iš atsakovo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Kazlauskienė